Praėjusį mėnesį Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė naujausią ataskaitą „Oro kokybė Europoje“; nors ataskaitos duomenys rodo, kad oro kokybė po truputį gerėja, oro tarša vis dar kelia didžiausią su aplinkos poveikiu susijusį pavojų sveikatai Europoje. Su EAA oro kokybės ekspertu Alberto Gonzálezu Ortizu aptarėme ataskaitos išvadas ir tai, kaip technologijos, pavyzdžiui, palydoviniai vaizdai, padeda gerinti oro kokybės mokslinius tyrimus.

Skaityti daugiau

Mūsų klimatas keičiasi. Kad sulėtintume klimato kaitą, privalome sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip pat turime imtis priemonių, kad geriau pasirengtume dabartiniam ir būsimam poveikiui. Abiem šioms veiksmų kryptims būtinas beprecedenčio masto investicijų perskirstymas. Tai buvo pripažinta Paryžiaus, o neseniai ir Marakešo klimato kaitos konferencijose. Finansų sektoriaus indėlis gali būti ir bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Europa sklandžiai pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės.

Skaityti daugiau

Šiuolaikinė visuomenė priklauso nuo prekių ir žmonių judėjimo, tačiau mūsų dabartinės transporto sistemos neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką. Su būsimos ataskaitos apie elektromobilius projekto vadybininke Magdalena Jóźwicka kalbėjome apie elektros, kaip alternatyvos įprastiniam transporto priemonių kurui, privalumus ir iššūkius, susijusius su aplinka.

Skaityti daugiau

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Paryžiuje pasaulio šalys iškėlė ambicingą tikslą: užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros augimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai, kartu siekiant tokį augimą sumažinti iki 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio. Neseniai įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Kinija ir Jungtinės Valstijos paskelbė oficialiai įsipareigojančios prisijungti prie Paryžiaus susitarimo. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apriboti visuotinį atšilimą. Vis dėlto, siekiant šio ambicingo tikslo, susitarimą pasirašiusių šalių dabartinių įsipareigojimų nepakanka.

Skaityti daugiau

Atrodo, kad ateitis atsinaujinantiems energijos ištekliams yra šviesi, nes jie tampa vis svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mūsų pašnekovas Europos aplinkos agentūros ekspertas Mihai Tomescu pasakoja apie švarios energijos teikiamas galimybes ir susijusius iššūkius.

Skaityti daugiau

Per pastaruosius keturis dešimtmečius Europos aplinkos duomenų pobūdis pasikeitė iš esmės. Atsižvelgiant į sudėtingą aplinkos būklės blogėjimo procesą, būtina nuoseklesnė ją pagrindžiančių atitinkamų duomenų analizė. Pastaraisiais metais Europos aplinkos agentūra (EAA) vis dažniau savo veikloje vadovaujasi sistemine analize. EAA toliau sieks nustatyti naujai kylančias problemas ir padėti plėsti Europos aplinkosaugos žinias.

Skaityti daugiau

Miškai Europoje atlieka labai svarbias funkcijas: valo orą ir vandenį, yra natūrali anglies dioksido saugykla, taip pat medienos, maisto ir kitų produktų šaltinis. Juose įsikūrę daug įvairių rūšių ir buveinių. Apie Europos miškams kylančius iššūkius kalbėjome su Europos aplinkos agentūros miškų ir aplinkos eksperte Annemarie Bastrup-Birk.

Skaityti daugiau

Žemė ir dirvožemis yra esminiai natūralių sistemų ir žmonių visuomenės elementai, tačiau dėl žmogaus veiklos kyla pavojus bendrų žemės išteklių, įskaitant dirvožemį, funkcionavimui. Kodėl tai vyksta? Ko imamasi Europoje, kad tam būtų užkirstas kelias? 2015 m. paskelbti Tarptautiniais dirvožemių metais, todėl šiuos klausimus uždavėme Europos aplinkos agentūros dirvožemio būklės vertinimo ir duomenų teikimo projektų vadovei Geertrui Louwagie.

Skaityti daugiau

Žalioji infrastruktūra suteikia galimybę taikyti patrauklius aplinkos, socialinių ir ekonomikos klausimų sprendimus, todėl ją būtina visapusiškai integruoti įvairiose politikos srityse. EAA besirengiant paskelbti ataskaitą apie tai, kaip žalioji infrastruktūra padeda švelninti gamtinių pavojų, kuriuos lemia oro sąlygos ir klimato kaita, padarinius, kalbėjome su vienu iš pagrindinių jos autorių Gormu Dige, kuris yra teritorinės aplinkos, politikos ir ekonominės analizės projektų vadovas.

Skaityti daugiau

Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.

Skaityti daugiau

Mūsų gerovė priklauso nuo gamtinių išteklių naudojimo. Mes išgauname išteklius, iš jų gaminame maistą, pastatus, baldus, elektroninius prietaisus, drabužius ir t. t. Iki šiol mūsų išteklių naudojimas aplenkia aplinkos galimybes juos vėl atkurti ir mums pateikti. Kaip galime užtikrinti mūsų visuomenės gerovės ilgaamžiškumą? Ekonomikos ekologiškumo skatinimas be jokios abejonės gali padėti.

Skaityti daugiau

Mūsų gyvenimo kokybė, sveikata ir darbas priklauso nuo aplinkos. Tačiau gamtinių išteklių naudojimo būdai ir sparta šiandien jau kelia riziką, kad mūsų gerovė kuriama viršijant gamtos galimybes atkurti išteklius. Turime iš esmės pakeisti gamybą, vartojimą ir gyvenimą. Turime skatinti mūsų ekonomikos ekologiškumą ir pradėti turime jau šiandien.

Skaityti daugiau

Mes naudojame vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių, nes auga gyventojų skaičius, keičiasi gyvenimo stilius bei didėja asmeninis suvartojimas. Norėdami sustabdyti netvarų vartojimą, turime atkreipti dėmesį į visą išteklių sistemą, įskaitant gamybos būdus, paklausos tendencijas ir tiekimo grandines. Čia smulkiau panagrinėsime maistą.

Skaityti daugiau

Atliekos yra ne tik aplinkos problema, bet ir ekonominiai nuostoliai. Europiečiai vidutiniškai išmeta 481 kg komunalinių atliekų per metus. Vis didesnė jų dalis perdirbama arba kompostuojama, o mažesnė – patenka į sąvartynus. Kaip galime pakeisti gamybos ir vartojimo būdus, kad susidarytų vis mažiau ir mažiau atliekų, o visas atliekas paversti ištekliais?

Skaityti daugiau

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose. Ką miestiečiai gamina, perka, valgo ir išmeta, kaip jie keliauja ir kur jie gyvena – viskas daro įtaką aplinkai. Tuo pat metu, miesto statybos būdas irgi daro įtaką miestiečių gyvenimui. Mes klausėme Rolando Zinkernagelio iš Malmės (Švedija) apie konkrečius veiksmus, kaip miestą paversti tvariu.

Skaityti daugiau

2014 m. kovo mėnesį Paryžiuje (Prancūzija) oras buvo smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Tomis dienomis buvo griežtai ribojamas nuosavų automobilių naudojimas. Kitoje planetos pusėje Kinijos bendrovė pristatė naują produktą: draudimą nuo smogo vietiniais reisais keliaujantiems asmenims, kurių viešnagei sutrukdė prasta oro kokybė. Taigi, kiek vertas švarus oras? Ar gali ekonomika padėti mums sumažinti taršą? Pažiūrėkime iš arčiau į pagrindines ekonomikos koncepcijas.

Skaityti daugiau

Visų amžiaus grupių europiečiai yra vartotojai. Nuo to, ką mes pasirenkame vartoti ir pirkti, priklauso, kas yra gaminama. Bet kaip mes pasirenkame, ką pirkti? Tai racionalus ar impulsyvus sprendimas? Mes klausiame Lucijos Reisch iš Kopenhagos verslo mokyklos apie vartotojų įpročius Europoje.

Skaityti daugiau

Apie 70 % mūsų planetos ploto sudaro vandenynai, ir šiukšlių jūrose galima aptikti beveik visur. Jūras teršiančios šiukšlės, ypač plastmasės, kelia grėsmę ne tik mūsų jūrų ir pakrančių gerovei, bet ir mūsų ekonomikai bei visuomenei. Dauguma jūras teršiančių šiukšlių yra veiklos kontinente pasekmė. Kaip galime sustabdyti šiukšlių patekimą į jūras? Geriausia vieta pradėti spręsti šią pasaulinę problemą yra žemė.

Skaityti daugiau

Kad pagamintų pakankamą maisto kiekį, Europa kliaujasi intensyviąja žemdirbyste, kuri turi poveikio aplinkai ir mūsų sveikatai. Ar Europa gali rasti ekologiškesnių maisto gamybos būdų? Šį klausimą uždavėme Ybelei Hoogeveen, kuri vadovauja Europos aplinkos agentūros (EEA) grupei, tiriančiai gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.

Skaityti daugiau

Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.

Skaityti daugiau