kitas
ankstesnis
punktai

Article

Interviu. Kaip Europa siekia nulinės taršos?

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2022-05-02 Paskutinį kartą keista 2022-05-05
4 min read
Europos Sąjunga ėmėsi plataus užmojo planų per artimiausius dešimtmečius smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršą. Jie apima ir neseniai paskelbtą Nulinės taršos veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimui iki tokio lygio, kuris nebūtų laikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir aplinkai. Susitikome su EAA aplinkos, žmonių sveikatos ir gerovės klausimų ekspertu Ian Marnane. Šiuo metu jis rengia būsimą EAA ataskaitą dėl nulinės taršos, kurią tikimasi paskelbti vėliau šiais metais.

Daug kalbama apie ES 2050 m. užmojus, Europos žaliąjį kursą ir neutralaus poveikio klimatui tikslą. Kaip ES nulinės taršos veiksmų planas susijęs su šiomis pastangomis?

Nulinės taršos veiksmų planas su išdėstytomis veiksmų gairėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią bet kokiam dideliam taršos poveikiui mūsų sveikatai ir ekosistemoms, yra svarbi įvairių plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis grindžiamas Europos žaliasis kursas, sudedamoji dalis.

Šis veiksmų planas glaudžiai susijęs su kitomis pagal Europos žaliąjį kursą įgyvendinamomis politikos priemonėmis, pavyzdžiui, „Nuo ūkio iki stalo“, žiedinės ekonomikos veiksmų planu, biologinės įvairovės strategija, dirvožemio apsaugos temine strategija ir cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Vienas iš pagrindinių veiksmų plano tikslų – įtraukti taršos prevenciją į visas susijusias politikos sritis.  

Nors klimato kaita konkrečiai į Nulinės taršos veiksmų plano sritį nepatenka, akivaizdu, kad veiksmų plano tikslų įgyvendinimas padės priartėti prie neutralaus poveikio klimatui tikslo, o kova su klimato kaita prisidės prie taršos lygio mažinimo.

Be to, Nulinės taršos veiksmų planu remiamos platesnės tarptautinės darbotvarkės, kaip antai Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi tikslai. Jame pažymima, kad tarša nesibaigia pasienyje ir kad, pavyzdžiui, mūsų vartojimo įpročiai ir atliekų tvarkymo veikla Europoje daro poveikį taršos lygiui visame pasaulyje.

Ką konkrečiai apima Nulinės taršos veiksmų planas?

Tai labai plati tema, kurią sunku apibrėžti, tačiau vienas iš pagrindinių tikslų – raginti ir skatinti taršos prevenciją įtraukti į visas susijusias ES politikos sritis. Kiti pagrindiniai plano aspektai – nelygybės mažinimas taršos poveikio srityje, geresnis įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, kolektyviniai veiksmai ir pokyčiai visuomenėje, skatinimas visame pasaulyje pereiti prie nulinės taršos ir labiau integruoto požiūrio į taršos stebėseną parengimas.

Veiksmų plane taip pat pripažįstama, kad norėdami šiuos užmojus pasiekti turime užtikrinti, kad politikos priemonės būtų grindžiamos taršos prevencija jos susidarymo vietoje, nes ilgalaikės priemonės yra tvaresnės už tokius sprendimus, kaip aplinkos taršos išvalymas ir pašalinimas proceso pabaigoje.

Plane pateikiamas išsamus konkrečių veiksmų, kurių reikia imtis, kad nulinės taršos tikslas būtų pradėtas vykdyti, sąrašas (nurodant šių veiksmų terminus); taip pat nustatomos ir apibrėžiamos devynios pavyzdinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, 1ąją pavyzdinę iniciatyvą sudaro „nelygybės sveikatos srityje mažinimas nulinės taršos priemonėmis“.

Bendras veiksmų plano laikotarpis nustatytas iki 2050 m. Tačiau į planą taip pat įtraukti keli 2030 m. tikslai, kuriais siekiama suteikti pradinį postūmį įgyvendinti nulinės taršos tikslą.

Koks EAA vaidmuo Nulinės taršos veiksmų plane?

Būtina turėti galimybę veiksmingai stebėti pažangą, kaip siekiama nulinės taršos, kad galėtume suprasti, ką darome gerai, o kur pažanga lėtesnė ir kur privalome sukaupti daugiau žinių. Tai padės įgyvendinti plano užmojus per kelerius ateinančius metus.

Į veiksmų planą įtrauktas reikalavimas, kad EAA ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) parengtų nulinės taršos stebėsenos ir perspektyvų vertinimą. Konkrečiai, EAA pareiga – parengti stebėsenos vertinimą; pirmasis vertinimas turi būti atliktas 2022 m. pabaigoje, o tolesnis vertinimas – 2024 m.

Šiame vertinime bus pateiktas bendras naujausių taršos tendencijų įvertinimas, ir nurodyta, ar dabartinių mūsų veiklos rezultatų pakanka, kad ES galėtų pasiekti konkrečius 2030 m. nulinės taršos tikslus, taip pat kitus dabartinės politikos tikslus. Vertinime taip pat bus aptarta galimybė pasiekti ilgalaikius 2050 m. tikslus.

Kaip būtent EAA stebės pažangą?

Šių metų vertinimas bus naudojamas kaip atskaitos taškas, pagal kurį bus vertinama būsima pažanga. Ataskaita bus grindžiama turimais rodikliais, iš kurių sprendžiame apie naujausias išmetamųjų teršalų kiekio ir taršos poveikio tendencijas. Naudodamiesi šiais duomenimis galėsime pateikti pirminę analizę, nurodančią, ar sėkmingai siekiame konkrečių 2030 m. tikslų, ir ar mūsų kryptis, kurios laikomės kitose srityse, dera su dabartiniais politikos tikslais.

Svarbu pažymėti, kad tikėtina jog mūsų analizė be kita ko parodys , kuriose srityse žinių trūksta, ir kuriose turime parengti geresnius duomenis ir rodiklius, naudotinus atliekant būsimus vertinimus. Taip pat pasinaudosime kitais informacijos šaltiniais (pavyzdžiui, konkrečių šalių vertinimais ar tyrimais), kurie gali padėti nustatyti naujai kylančias problemas ir iš anksto įspėti apie svarbiausius būsimus spręstinus klausimus.

Antrasis vertinimas, kuris turi būti atliktas 2024 m., bus grindžiamas 2022 m. ataskaita ir į jį bus įtraukti papildomi turimi rodikliai ir duomenys, iš kurių galėsime geriau suprasti, kaip sekasi siekti nulinės taršos tikslų. Po to Europos Komisija remsis šiuo darbu rengdama informavimui skirtus politikos pranešimus ir siekdama nustatyti būsimos su tarša susijusios politikos kryptį.

Ar realu, kad kada nors pasieksime nulinį taršos lygį?

Nulinės taršos veiksmų plane nustatyti užmojai iš tiesų yra labai dideli, ir kai kas gali suabejoti galimybe pasiekti nulinę taršą. Tačiau taip aukštai užkeldami kartelę galime aiškiai pamatyti, kad reikia sisteminių pokyčių ir labiau integruoto požiūrio sprendžiant taršos ir jos poveikio problemas.

Mes jau viršijome mūsų planetos pajėgumus. Oro, dirvožemio ir vandens tarša daro didelį neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir ekosistemoms. Tokie tyrimai, kaip IPBES pasaulinis biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaita, rodo, kad dabartinė žmogaus veikla turi neigiamos įtakos būtent toms ekosistemoms, nuo kurių priklausome, ir tai akivaizdžiai nėra tvaru. Todėl, jei norime tapti tvaresne visuomene, turime visapusiškai stengtis įgyvendinti Nulinės taršos veiksmų plano tikslus.

Ian Marnane, EEA environment, health and well-being expert

Ian Marnane
EAA aplinkos, žmonių sveikatos ir gerovės klausimų ekspertas

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Tags

kategorijoje:
kategorijoje: zero pollution, pollution
Dokumento veiksmai