Cheminės medžiagos Europoje: poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai suvokimas

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2017-11-08 Paskutinį kartą keista 2017-11-08
4 min read
Kenksmingos cheminės medžiagos daro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Kadangi didėja visuotinės cheminių medžiagų gamybos apimtys ir kuriamos bei naudojamos naujos cheminės medžiagos, kaip žinoti, kas yra saugu? Su EAA cheminių medžiagų specialiste Xenia Trier aptarėme įvairius klausimus, susijusius su saugiu cheminių medžiagų naudojimu Europoje ir ES veiksmais mažinant galimą jų šalutinį poveikį.

 Image © Giovanni Cultrera, „Environment&Me“ / EAA

Kurie klausimai dėl cheminių medžiagų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai kelia didžiausią rūpestį?

Per keletą pastarųjų dešimtmečių, kuomet cheminė tarša buvo akivaizdi, pasiekėme didelę pažangą ir šiuo metu ES užtikrinama daug geresnė apsauga nuo įvairių kenksmingų medžiagų. Vis dėlto 1950–2000 m. visuotinės cheminių medžiagų gamybos apimtys padidėjo daugiau kaip 50 kartų ir kiekvieną dieną visame pasaulyje įregistruojama daugybė naujų cheminių medžiagų. Taip didėja bendras cheminių medžiagų spaudimas aplinkai ir žmonėms ir kartu – žalos pavojus. Kenksmingų cheminių medžiagų poveikis tiek patalpose, tiek lauke, gali turėti įvairų poveikį sveikatai, įskaitant kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligas, alergijas ir vėžį.

Panašiai, pvz., pesticidų naudojimas ir patvariųjų teršalų kaupimasis turi poveikį laukinei gyvūnijai ir ekosistemoms. Bandymai atliekami, tačiau jie ilgai trunka, yra brangūs ir negali apimti visų poveikio scenarijų. Taip pat, remiantis patirtimi, dažnai po kiek laiko paaiškėja, kad anksčiau saugiomis laikytos cheminės medžiagos, turi neigiamą poveikį. Sudėtinga išsaugoti cheminių medžiagų naudą žmonėms ir ekonomikai ir kartu kuo labiau sumažinti jų šalutinį poveikį.

Ar vis dar naudojamos cheminės medžiagos, dėl kurių turėtume nerimauti?

Dauguma ankstesnių veiksmų buvo sutelkti į pavienes medžiagas, kurios pripažintos kenksmingomis. Problema ta, kad gali labai ilgai užtrukti, kol turėsime pakankamai duomenų, kad įrodytume kenksmingumą, o per tą laiką cheminės medžiagos bus pasklidusios. Su švinu benzine ir kai kuriais pesticidais susijusių problemų sprendimas – tokios rūšies intervencijos pavyzdžiai. Kartais juos pakeičiančios cheminės medžiagos vienu ar kitu atžvilgiu gali būti tokios pat kenksmingos.

Kita problema ta, kad didėja susirūpinimas dėl cheminių medžiagų mišinių ir jų sąveikos keliamo pavojaus, į kurį paprastai neatsižvelgiama vertinant chemines medžiagas. Taip pat jau žinome, kad tam tikros gyventojų grupės, pvz., vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, yra pažeidžiamesnės cheminių medžiagų poveikiui nei kitos.

Be to, ne visos cheminės medžiagos turi greitą poveikį, tačiau gali sukelti ligas gerokai vėliau, pvz., taip yra endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurios mažina vaisingumą ir lemia didelį cholesterolio kiekį bei nutukimą, atveju. Kai kurių cheminių medžiagų atveju poveikį turi labai nedidelės dozės, kitų atveju poveikio galima nepastebėti, kol jų kiekis nepasiekia kritinio lygio, lemiančio sveikatos problemas. Apskritai mūsų žinios apie bendro cheminių medžiagų spaudimo poveikį žmonėms ir ekosistemoms vis dar labai menkos. 

Ko imasi ES, kad išspręstų cheminių medžiagų klausimą?

ES vykdo su keletu aspektų susijusį darbą, kad apsaugotų savo piliečius. Turime REACH teisės aktus, kurie tikriausiai yra pažangiausi cheminių medžiagų teisės aktai pasaulyje ir kurie šiuo metu yra persvarstomi. Be to, Europos Komisija atlieka cheminių medžiagų teisės aktų tinkamumo peržiūrą. Europos Parlamentas iškėlė cheminių medžiagų mišinių ir švarių medžiagų ciklų žiedinėje ekonomikoje klausimą; šioje srityje Komisija rengia netoksiškos aplinkos strategiją.

Be to, keletas ES agentūrų nagrinėja skirtingus cheminių medžiagų aspektus. Helsinkyje veikianti Europos cheminių medžiagų agentūra remia REACH teisės aktų įgyvendinimą, o Parmoje veikianti Europos maisto saugos tarnyba tiria medžiagas, kurios gali patekti į mūsų maistą. Viena ES agentūra vykdo su vaistų saugumu susijusį darbą, viena veikia darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, o dabar priimta ir nauja konkreti žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyva siekiant gauti geresnę informaciją apie tikrąjį cheminių medžiagų poveikį piliečiams. Taigi imtasi daugybės veiksmų, tačiau vis kyla klausimų: ar naudojame tinkamas priemones, kad išspręstume su daugybės cheminių medžiagų poveikiu susijusį klausimą? Ar galime atidžiau išnagrinėti gaminių ir cheminių medžiagų gyvavimo ciklą?

Kas yra žmogaus biologinės stebėsenos iniciatyva?

„Europos žmogaus biologinė stebėsenos iniciatyva“, kurioje dalyvauja EAA, konkrečiai sutelkta į cheminių medžiagų poveikį ES piliečiams, neatsižvelgiant į jų šaltinį. Renkant ir analizuojant kraujo mėginius, planuojama išsiaiškinti, pvz., ar esama labiausiai cheminių medžiagų poveikio paveiktų vietos ar regionų lygmens teritorijų, kokios cheminės medžiagos mums daro poveikį ir ar tam tikros gyventojų grupės patiria didesnį poveikį nei kitos. Ši informacija turėtų padėti nustatyti taršos šaltinius ir politikos formuotojams padėti nustatyti pirmenybę intervencijoms ir jas nukreipti reikiama linkme.

Kitas šio projekto aspektas – pateikti piliečiams patikimą ir faktinę informaciją apie chemines medžiagas. Praeityje pastebėjome, kad, visų pirma Šiaurės Europoje, aktyvus piliečių dalyvavimas, pvz., per NVO, gali paskatinti teigiamiems pokyčiams reikalingą dialogą ir bendradarbiavimą su įmonėmis ir politikos formuotojais.

Kokių dar veiksmų imasi EAA cheminių medžiagų ir aplinkos srityje?

EAA atlieka gana didelį vaidmenį kaupdama žinias apie cheminių medžiagų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat apie atliekų prevenciją ir tvarkymą žiedinėje ekonomikoje.

Tuo pačiu metu didelė dalis skirtingose srityse mūsų atliekamo darbo taip pat susijusi su cheminėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, oro taršos, pramonės išmetamų teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir vandens bei dirvožemio teršalų poveikį didele dalimi sukelia cheminės medžiagos. Rengiame kai kuriuos rodiklius ir padedame užtikrinti, kad duomenys apie chemines medžiagas būtų viešai prieinami mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei. Informaciją skelbiame savo svetainėje ir kitur, pvz., Cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platformoje (angl. IPCHEM). Apskritai mes – palyginti nedidelis veikėjas šioje srityje, tačiau, manau, galime atlikti svarbų vaidmenį, kai reikia pažvelgti į platesnį visuomeninį kontekstą, pvz., įvertinti, kaip cheminės medžiagos kliudo ar skatina pereiti prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos Europoje.

Xenia Trier

EAA cheminių medžiagų specialistė

Pokalbis paskelbtas 2017 m. birželio mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2017/2

Temporal coverage

Straipsniai
Menu
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100