Aplinka ir sveikata
Europa nepasieks savo 2030 m. tikslų, jei per ateinančius 10 metų nesiims skubių veiksmų, kad išspręstų nerimą keliančio masto biologinės įvairovės nykimo, didėjančio klimato kaitos poveikio ir gamtos išteklių pereikvojimo problemas. Šiandien paskelbtoje naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje „Aplinkos būklė“ teigiama, kad Europa susiduria su beprecedenčiais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina neatidėliotinai spręsti. Tačiau ataskaitoje sakoma, kad pagrindo optimizmui yra – visuomenė vis sąmoningiau suvokia būtinybę pradėti kurti tvarią ateitį, diegiamos technologinės inovacijos, gausėja bendruomenės iniciatyvų, taip pat stiprinami ES veiksmai, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas.
Naršyti katalogą
Filtered by
EAA ataskaita „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ yra labai svarbi remiant Europos nuolatines pastangas užtikrinti tvarumą
Article 2020-01-24Šį mėnesį Europos aplinkos agentūra paskelbė ataskaitą „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020). Ataskaitoje daroma išvada, kad Europa nepasieks savo 2030 m. tikslų, jei per ateinančius 10 metų skubiai nesiims veiksmų dėl nerimą keliančiu greičiu nykstančios biologinės įvairovės, didėjančio klimato kaitos poveikio ir gamtos išteklių pereikvojimo. Joje taip pat pasiūlyta keletas esminių sprendimų, padėsiančių Europai vėl imtis veiksmų, kad šie tikslai būtų įgyvendinti. Kartu su EAA SOER koordinavimo ir vertinimo ekspertu Tobiasu Lungu aptarėme SOER 2020 ataskaitos svarbą.
Europa nepasieks savo 2030 m. tikslų, jei per ateinančius 10 metų nesiims skubių veiksmų, kad išspręstų nerimą keliančio masto biologinės įvairovės nykimo, didėjančio klimato kaitos poveikio ir gamtos išteklių pereikvojimo problemas. Šiandien paskelbtoje naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje „Aplinkos būklė“ teigiama, kad Europa susiduria su beprecedenčiais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina neatidėliotinai spręsti. Tačiau ataskaitoje sakoma, kad pagrindo optimizmui yra – visuomenė vis sąmoningiau suvokia būtinybę pradėti kurti tvarią ateitį, diegiamos technologinės inovacijos, gausėja bendruomenės iniciatyvų, taip pat stiprinami ES veiksmai, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas.
Europos žemei ir dirvožemiui tenka atlaikyti įvairių veiksnių poveikį, įskaitant miestų plėtrą, dėl žemės ūkio ir pramonės veiklos kylančią taršą, grunto nepralaidumą, kraštovaizdžio susiskaidymą, menką pasėlių įvairovę, dirvožemio eroziją ir su klimato kaita susijusias ekstremalias oro sąlygas. Žalesni miestai, kuriuose naudojamos švaresnės energijos ir transporto sistemos, žaliąsias zonas jungianti žalioji infrastruktūra, mažiau intensyvi tvari žemės ūkio praktika gali padėti užtikrinti, kad Europos žemė būtų tausesnė, o dirvožemis būtų sveikesnis.
Siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamiausias Europos gyventojų grupes, įskaitant nepasiturinčiuosius, pagyvenusius žmones ir vaikus, nuo pavojaus aplinkai, pavyzdžiui, oro ir triukšmo taršos, taip pat ekstremalių temperatūros pokyčių, reikia imtis tikslinių veiksmų. Europos aplinkos agentūros (EAA) prisitaikymo prie klimato kaitos ekspertė Aleksandra Kazmierczak paaiškino pagrindines naujos EAA ataskaitos, kurioje vertinamos socialinių ir demografinių skirtumų ir oro taršos, triukšmo, taip pat ekstremalios temperatūros poveikio sąsajos, išvadas.