Aplinka ir sveikata

Lig šiol nematyto masto karščio bangos (kokias patyrėme šiais metais) yra didžiausia tiesiogiai su klimatu susijusi grėsmė Europos gyventojų sveikatai. Karščio bangos jau yra daugelio žmonių mirčių ir ligų priežastis. Jei nesistengsime labiau prisitaikyti prie klimato kaitos ir nesiimsime jos švelninimo priemonių, ši našta tik didės. Šiandien paskelbtoje Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad karščio ir sveikatos veiksmų planai, miestų žalinimas, geresnis pastatų projektavimas ir darbo laiko pritaikymas gali padėti geriau apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes.

Europos oro kokybė toliau gerėja, o ankstyvų mirčių ar žmonių, sergančių oro taršos sukeltomis ligomis, skaičius mažėja. Tačiau, remiantis šiandien paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) analize, oro tarša išlieka didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu žmonių sveikatai Europoje, o siekiant įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos rekomendacijas, reikia imtis platesnio masto priemonių.

Šiandien Europos Komisija paskelbė pirmąją Nulinės taršos stebėsenos ir perspektyvų ataskaitą, kurioje nurodoma kaip siekti švaresnio oro, vandens ir dirvožemio. Iš Komisijos ataskaitos ir Europos aplinkos agentūros stebėsenos vertinimo matyti, kad ES politika padėjo sumažinti oro taršą ir taršą pesticidais. Tačiau kitose, pavyzdžiui, kenksmingo triukšmo, taršos maistinėmis medžiagomis ar komunalinių atliekų susidarymo srityse, vis dar kyla problemų. Rezultatai rodo, kad ES norint pasiekti 2030 m. nulinės taršos tikslus, iš esmės reikia imtis daug aktyvesnių veiksmų priimant naujus kovos su tarša teisės aktus ir geriau įgyvendinant galiojančius teisės aktus.