Europos Sąjungos indėlis į Paryžiaus susitarime numatyto tikslo įgyvendinimą yra nustatytas ES klimato ir energetikos politikos strategijoje ir įgyvendinamas įvairiomis priemonėmis. Liepos 20 d. Europos Komisija pasiūlė naują priemonių rinkinį, siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos Europoje. Priemonių rinkinį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.

Rinkinys yra vienas iš pasiūlytų konkrečių veiksmų, skirtų užtikrinti Europos Sąjungos įsipareigojimą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. Pasiūlymai apima valstybių narių įpareigojimus, susijusius su taršos mažinimu 2021–2030 m.; be to, juose pirmą kartą numatyta į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtraukti žemės naudojimą ir miškininkystę.

Priemonių rinkinys padėtų sustiprinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir aktyviau siekti ilgalaikio tikslo, kad ES ekonomika taptų konkurencinga ir pagrįsta mažo anglies dioksido kiekio technologijomis. Jame išsamiai apžvelgiama tarša visuose ekonomikos sektoriuose (transporto, statybos, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo bei miškininkystės) ir ją numatoma mažinti visuose ekonomikos sektoriuose. Be to, priemonių rinkinys remiasi 2015 m. liepos mėn. ES taršos leidimų sistemos reforma, siekiant apimti pramonės ir energetikos sektorių taršą.

Jame taip pat numatoma, kad mažinti taršą padėtų keletas sektoriams skirtų politikos iniciatyvų ar platesnių jų rinkinių, tokių kaip mažataršio judumo strategija arba žiedinės ekonomikos priemonių rinkinys.

Sisteminio ir darnaus požiūrio formavimas

Pastaraisiais metais daugelyje mūsų ataskaitų, įskaitant 2015 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą (SOER), pakartotinai akcentuojama didelė sisteminio požiūrio svarba. Šiandienos aplinkos problemos, įskaitant susijusias su klimato kaita, yra labai sudėtingos. Pavyzdžiui, Europoje oro kokybė gali būti pagerinta tik jei bus kuriamas mažo anglies dioksido technologijomis pagrįstas transportas, užtikrinamas geresnis miestų projektavimas, aktyviau bendradarbiaujama tarptautiniu mastu, siekiant spręsti tarpvalstybinių oro teršalų pernašų problemą, arba kuriamas žaliųjų erdvių tinklas aplink miestų zonas. Klimato kaita paaštrinti oro taršos problemą.  Toks požiūris galioja ir klimato kaitos švelninimui. Turime spręsti visų ekonomikos sektorių taršos problemą ir geriau suprasti gamybos ir vartojimo modelius, kurie skatina tokią taršą. Kadangi ES šiuo metu susidaro apie 10 proc. pasaulio išmetalų, akivaizdu, kad taršos mažinimas vien Europoje nepadės išspręsti šios pasaulinės problemos.

Panašiai mūsų vertinimuose reguliariai pabrėžiama, kad būtini nuoseklūs ir ilgalaikiai politikos tikslai. Siekiant esminiaių pagrindinių sistemų pokyčių įgyvendinimo, gali prireikti ne vieno dešimtmečio. Norint sukurti netaršią ir mažo anglies dioksido kiekio technologijomis pagrįstą judumo ir energetikos sistemą, reikalingos didelės investicijos į infrastruktūrą ir netaršių technologijų moksliniai tyrimai. Tikėtina, kad nenuosekli politika be aiškių tikslų bus kliūtis investuoti į novatoriškus sprendimus.

Priemonės, investicijos ir žinios

Atsižvelgiant į šią ES politikos strategiją ir viltį teikiančius signalus, kuriuos siunčia didžiausi teršėjai pasaulio šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, būsimus iššūkius galima sugrupuoti į tris grupes.

Pirmą grupę sudaro žinios. Tinkami politikos sprendimai priklauso nuo faktais pagrįstų žinių apie praeities tendencijas ir ateities perspektyvas. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu jau akivaizdu, kad reikės vis daugiau perspektyvių žinių, kuriomis būtų pagrįsti mūsų politikos sprendimai. Atsižvelgiant į tai, EAA siekia užtikrinti, kad sudėtingi aplinkos klausimai taptų kuo aiškesni.

Antra, esama su intervenciniais veiksmais ir priemonėmis susijusių iššūkių. ES politikos strategijos principai turi tapti konkrečiomis iniciatyvomis ir veiksmais vietoje, kurių turi imtis visų lygmenų ES valstybių narių valdžios institucijos. Tam būtina darni politika ir ilgalaikiai tikslai, panašūs į tuos, kurie nustatomi Europos lygmeniu. Valstybėse narėse būtina visapusiškai įgyvendinti nacionalinę politiką ir priemones.

Trečia, su investicijomis susiję iššūkiai reiškia, kad perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijomis pagrįstos ekonomikos negalima užtikrinti vien viešosiomis investicijomis. Švarios infrastruktūros projektams ir švarių technologijų tyrimams būtina telkti ir privačias investicijas.

Per Paryžiuje vykusią 21-ąją Klimato kaitos konferenciją ekonomikos ir politikos subjektai prisidėjo prie to, kad derybininkai skatintų siekti platesnio užmojo tikslo – pasaulio temperatūros augimą sumažinti iki 1,5 laipsnio. Jiems taip pat teks svarbus vaidmuo, kad būtų įgyvendinamos būtinos priemonės, nukreipiamos investicijos ir prisidedama prie mums reikalingų žinių generavimo.

Hans Bruyninckx

Europos aplinkos agentūros (EAA) vykdomasis direktorius