Aplinkos pokyčiai: labai svarbu turėti žinių siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir gamtai

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2018-09-18 Paskutinį kartą keista 2018-09-26
5 min read
Aplinkosaugos politikos formavimas nėra lengva užduotis. Europiečiai noriai naudojasi gerai veikiančios ekonomikos teikiamais privalumais, tačiau jų gyvenimo būdas lemia dideles aplinkos ir sveikatos apsaugos išlaidas. Siekiant nustatyti geriausias galimas politikos galimybes, būtina sistemingai suprasti, kaip gamta, ekonomika ir žmonių sveikata yra susiję. Europos aplinkos agentūros tikslas – remti politikos formavimą teikiant būtent tokio pobūdžio žinias.

 Image © Miroslav Milev, Environment & Me /EEA

Europos aplinkos agentūra stebi svarbiausius Europos aplinkos pokyčius ir pateikia politiką padedančias formuoti išvadas. Mūsų vertinimai parengti remiantis sektorių ir sistemine analize bei apima ankstesnes tendencijas ir prognozes, o kai kuriais atvejais laikotarpį iki 2100 m. Bendros išvados yra aiškios: palyginti su 8-uoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, šiuo metu europiečiai kvėpuoja švaresniu oru ir naudojasi švaresniu vandeniu, taip pat kuria aplinką tausojančią ekonomiką, kurioje populiarėja atliekų perdirbimas ir naudojama vis daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Nepaisant šios naudos, bendra padėtis tebėra netvari. Didėjantis išteklių vartojimas, klimato kaita ir teršalų kaupimasis savo pobūdžiu kenkia mūsų planetos sveikatai ir mūsų pačių gerovei.

Problemą galima apibūdinti labai paprastai: ekonominė veikla teikia daug naudos, bet dėl jos į gamtą išmetami teršalai ir eikvojami atsinaujinantieji ir neatsinaujinantieji energijos ištekliai. Šie teršalai gali kelti pavojų gyvybei ir kenkti sveikatai. Tačiau pažvelgus iš arčiau išryškėja Europos aplinkos politikos debatų sudėtingumas. Kiekviena politikos galimybė susijusi su alternatyviaisiais kaštais, kurie naudingi kai kurioms bendruomenėms, tuo tarpu kiti yra priversti prisitaikyti. Pavyzdžiui, pereinant prie švaresnių energijos šaltinių galima sumažinti taršą ir stiprinti atsinaujinančiosios energijos sektorių, tačiau jis taip pat gali lemti darbo vietų praradimą anglies kasybos bendruomenėse.

Teršėjas moka

Europos Sąjunga taiko vienus aukščiausių pasaulyje aplinkos standartų ir sprendžia šią aplinkos sudėtingumo problemą taikydama plataus masto teisės aktus. Į šiuos teisės aktus įtrauktos tikslinės direktyvos, susijusios su oro kokybe, miesto nuotekų valymu ir gamtos apsauga, taip pat su kompleksinėmis politikos priemonėmis, skirtomis klimatui ir energetikai bei žiedinei ekonomikai.

Svarbiausias Europos Sąjungos aplinkos politikos elementas – principas „teršėjas moka“. Šis principas oficialiai įtvirtintas ES Romos sutartyje ir yra įgyvendinamas įvairiomis priemonėmis, įskaitant fiskalines priemones, pvz., kelių rinkliavas, taikomas tam tikroms transporto priemonėms, arba aplinkosaugos mokesčius, kuriais vartotojai skatinami rinktis ekologiškesnius sprendimus.

Tačiau ne visada lengva nustatyti, kas yra teršėjai ir kiek žalos daro kiekvienas teršėjas. Be to, kaip nuspręsti, kiek jie turėtų mokėti?

Kai kuriais atvejais turime pakankamai išsamią informaciją apie taršos šaltinius. Pavyzdžiui, Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras suteikia galimybę gauti duomenis apie teršalus, išleidžiamus iš daugiau kaip 30 000 Europos pramonės įrenginių visoje Europoje. Kitais atvejais taršos šaltiniai yra pasklidosios taršos šaltiniai, pvz., transportas ir žemės ūkis. Iš tikrųjų visa ekonominė veikla, kurioje naudojami ištekliai, įskaitant energiją, daro poveikį aplinkai. Galiausiai, visi gauna tam tikros naudos iš ekonomikos teikiamų prekių ir paslaugų. Vadinasi, visi teršia aplinką. Visgi individualus poveikis aplinkai skiriasi, priklausomai nuo mitybos, transporto ir gyvenimo sąlygų bei viešųjų sistemų (pvz., galimybė naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, perdirbimo vietomis, transporto sistemomis) mūsų gyvenamojoje vietoje.

Kas padengia išlaidas?

Į gamtą išleisti teršalai gali keisti formą ir sudėtį, sklisti aplinkoje, kauptis gamtoje, patekti į maisto grandinę ir daryti poveikį žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, dujų pavidalu į atmosferą patekęs gyvsidabris[1] gali būti pernešamas vėjų, o vėliau nusėsti vandenyje. Vandenyje jį gali sugerti vandens augalai, praryti gyvūnai ir taip jis gali kauptis visoje maisto grandinėje ir galiausiai atsidurti mūsų lėkštėje. Gali praeiti šimtai metų, kol kai kurie teršalai išnyks ar atsidurs ten, kur jie nedarys poveikio žmonėms.

Iš tiesų tai, kokią įtaką sveikatai turi tarša, priklauso nuo jos poveikio, t. y. nuo to, kokio teršalų kiekio, kiek ilgai ir kaip esame veikiami. Gyvenant užterštame mieste, kuriame yra dideliė oro tarša, ir kasdien geriant užterštą vandenį gyvenimo trukmė gali labai sutrumpėti. Tai taip pat priklauso nuo mūsų pažeidžiamumo, susijusio su mūsų amžiumi ir sveikatos būkle. Pavyzdžiui, nedidelio kiekio cheminio teršalo trumpalaikis poveikis jauno stipraus suaugusio žmogaus sveikatai galėtų būti nereikšmingas, tačiau jis gali turėti rimtų pasekmių besivystančiam vaisiui.

Nepaisant skirtingo poveikio ar pažeidžiamumo lygio, aplinkos būklės blogėjimo kaštai, įskaitant klimato kaitos poveikį, yra labai reikšmingi. Iš mūsų atlikto vertinimo rezultatų matyti, kad dėl vieno oro teršalo, būtent smulkių kietųjų dalelių (PM2,5), kasmet užfiksuojama apie 400 000 europiečių ankstyvos mirties atvejų. Dėl teršalų kaupimosi gamtoje, įskaitant plastiką mūsų jūrose, pernelyg intensyvios išteklių gavybos arba fizinių pakitimų buveinėse daroma didelė žala ir keičiasi visos ekosistemos. Tam tikra žala yra nepataisoma. Pranešama, kad dėl oro ir su klimatu susijusių ekstremalių sąlygų 1980–2016 m. laikotarpiu patirti ekonominiai nuostoliai viršijo 450 mlrd. EUR, 40 proc. šių nuostolių sukėlė potvyniai, 25 proc. – audros. Tik šiek tiek daugiau nei trečdalį šios žalos atlygino draudimas.

Todėl tam tikru mastu išlaidos tenka mums visiems. Be to, didžiausias išlaidas nebūtinai padengia didžiausi teršėjai. Klimato kaita yra pasaulinė problema ir kai kurios šalys, kuriose išmetamas mažiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, yra vienos tų šalių, kuriose labiausiai kyla jūros lygis. Kalbant apie oro taršą, miestų gyventojai patiria didesnės teršalų koncentracijos, kurią daugiausia lemia transportas, poveikį. Net ir tame pačiame mieste šalia pagrindinių kelių gyvenančios bendruomenės paprastai patiria didesnę oro ir triukšmo taršą, nei netoli žaliųjų erdvių gyvenančios bendruomenės. Panašiai, salose gyvenančios bendruomenės dažniau patiria potvynio žalą, o karščio bangos kelia didesnę grėsmę pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. O žmonės, turintys galimybę būti švarioje aplinkoje, gauna didesnę naudą sveikatai. Socialinė nelygybė[2] iš tiesų yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant poveikį, kurį įvairioms bendruomenėms daro užteršta arba švari aplinka.

Ateities kartos taip pat turės išlaidų, susijusių su mūsų pasirinkimais ir veiksmais. Net jeigu dabar sustabdytume visų teršalų išmetimą, kai kurie šiandien išleisti teršalai išliks gamtoje, o vidutinė temperatūra ir toliau didės, kol stabilizuosis. Poveikis bus juntamas dešimtmečiais ir net šimtmečiais.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, šiandien sunku priimti politinius sprendimus. Siekdama padėti Europai pasirinkti geriausią politikos galimybę, Europos aplinkos agentūra, atlikdama vertinimus, sprendžia sudėtingus klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su tuo, kas vyksta, kodėl vyksta, kam daromas poveikis, kokia bus padėtis ateityje ir kaip galėtume ją pagerinti. Atsižvelgdami į šias žinias, politikos formuotojai gali geriau pasirinkti tvariausią sprendimą ir teikti papildomą paramą labiausiai nukentėjusiems.

 Hans Bruyninckx

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Dokumento redakcija, paskelbta EAA informaciniame biuletenyje, 2018/2, 2018 m. birželio 15 d.


[1] Europos aplinkos agentūra 2018 m. antroje pusėje paskelbs ataskaitą dėl aplinkoje esančio gyvsidabrio.

[2] Europos aplinkos agentūra atlieka vertinimą, susijusį su socialine nelygybe ir poveikiu aplinkai, kurio rezultatus planuoja paskelbti 2018 m. antroje pusėje.

Susijusi informacija

Naujienos ir straipsniai

Susiję leidiniai

Taip pat žr.

Temporal coverage

Dokumento veiksmai
Straipsniai
Menu
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100