Vandens ir jūros aplinka

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2017-10-16
7 min read
Visas mūsų gyvenimas šioje planetoje, įskaitant mūsų ekosistemas, visuomenę ir ekonomiką, priklauso nuo vandens. Jūrų ir gėlo vandens ekosistemos atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų:
  • vandens filtravimo, skiedimo ir saugojimo;
  • potvynių prevencijos;
  • klimato pusiausvyros užtikrinimo vietos ir pasaulio lygmenimis;
  • biologinės įvairovės išsaugojimo.

Abi ekosistemos yra susijusios su įvairių prekių tiekimu ir įvairių paslaugų teikimu, jos yra gamtos išteklių šaltinis, jas pasitelkiant kuriami prekybos būdai ir transporto priemonės ir siūloma poilsio galimybių. Siekiant išsaugoti šią teikiamą naudą reikia taikyti visapusišką požiūrį. Vandens ir jūros aplinkos politiką reikia įtraukti į prisitaikymo prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės politiką. Ją taip pat reikia įtraukti į įvairių susijusių sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, turizmo, energetikos ir transporto, politiką.

Europos gėlo vandens išteklių vis mažėja, o dėl daug amžių trunkančios žmogaus veiklos žemyno pakrantės rajonai ir jūros gerokai pasikeitė. Dėl to pakrančių ir jūrų ekosistemose atsirado aplinkos pokyčių, pavyzdžiui, padidėjo vandens tarša ir eutrofikacija (arba maisto medžiagų kiekio padidėjimas), sumažėjo biologinė įvairovė, suprastėjo kraštovaizdis ir prasidėjo pakrančių erozija.

Dėl tokių reiškinių kaip žemės naudojimas, vandens ėmimas ir klimato kaita gali pasikeisti natūralus vandens telkinių nuotėkis. Be to, kai kuriose srityse vandens naudojimas dažnai viršija vandens prieinamumą, todėl atsiranda vandens trūkumas. Turime tobulinti jūrų ir gėlo vandens išteklių naudojimo ir valdymo būdus, jei ir toliau norime naudotis gyvybiškai svarbiomis mūsų vandens ekosistemų teikiamomis paslaugomis.

Vandens ir jūrų išteklių apsaugos ir jų ekologinės kokybės užtikrinimas yra ES aplinkos politikos pagrindas. Visų vandens ekosistemų valdymo sistema yra grindžiama 2000 m. priimta Vandens pagrindų direktyva ir 2008 m. priimta Jūrų strategijos pagrindų direktyva. Šiose direktyvose nustatytas tikslas taikant ekosistemomis grindžiamą (arba holistinį) požiūrį pasiekti gerą mūsų gėlo vandens ir jūrų išteklių aplinkos būklę.

Investuojant į nuotekų valymo sistemas, kuriomis siekiama sumažinti miesto nuotekų valymo taršą, Europos vandenys dabar yra daug švaresni nei prieš 25 metus. Vis dėlto Vandens pagrindų direktyvoje nustatytas 2015 m. tikslas įgyvendintas iš dalies – pagerinta tik 53 proc. paviršinio vandens telkinių Europoje ekologinė būklė. Kitų paviršinio vandens telkinių ekologinė būklė vis dar yra prasta (2012 m. upių baseinų valdymo ataskaita).

Nors nuotekų valymas labai pagerėjo, peržvejojimas sumažėjo, o saugomų jūrų teritorijų aprėptis padidėjo, 2020 m. Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatyti tikslai užtikrinti gerą pakrančių ir jūros aplinkos būklę taip pat tebėra vienas iš uždavinių.

 

ES politika

Siekiant apsaugoti bendrą Europos vandens ir jūros aplinką, išteklius ir ekosistemas nuo taršos, pereikvojimo ir struktūrinių pokyčių ES lygmeniu reikės imtis koordinuotų veiksmų.

Vandens pagrindų direktyva nustatoma vandens apsaugos ir valdymo Europos Sąjungoje sistema. 2010 m. ES valstybės narės 2009–2015 m. laikotarpiui parengė 160 upių baseinų valdymo planų, kuriais buvo siekiama apsaugoti ir pagerinti vandens aplinką. Antrasis 2016–2021 m. laikotarpiui skirtų upių baseinų valdymo planų rinkinys buvo baigtas rengti 2016–2017 m.

2012 m. Europos Komisija paskelbė Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenis (COM(2012) 673). Šiuose metmenyse daugiausia dėmesio skiriama politikos priemonėms, kuriomis bus gerinamas dabartinių vandens srities teisės aktų taikymas praktikoje, ir galimybėms vandens politikos tikslus įtraukti į kitų krypčių politiką. Šie metmenys pagrįsti vandens politika, susijusia su efektyviu vandens išteklių naudojimu ir tvaria vandentvarka per tą patį laikotarpį, per kurį bus įgyvendinama strategija „Europa 2020“, t. y. iki 2050 m.

Be Vandens pagrindų direktyvos ir minėtų metmenų, yra dar keturios vandens direktyvos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą Europos vandenų būklę:

Direktyva dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (2007/60/EB), kurioje skatinama rengti potvynių rizikos valdymo planus, taip pat labai remiami Vandens pagrindų direktyvos tikslai.

Jūrų strategijos pagrindų direktyva, pagrįsta Vandens pagrindų direktyva, taip pat Buveinių ir Paukščių direktyvomis, yra integruotas, į visas ekosistemas nukreiptas atsakas, kuriuo siekiama užtikrinti gerą aplinkos būklę, susijusią su daugeliu konkrečių aplinkosaugos aspektų.

Kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, siekiant ją įgyvendinti 2012 m. atlikti trys svarbūs veiksmai: 1) valstybės narės pateikė ataskaitas dėl atlikto pradinio esamos jų teritorijoje esančių jūrų vandenų aplinkos būklės vertinimo (Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 8 straipsnis); 2) valstybės narės nustatė, kas yra gera atitinkamų jūrų regionų ir paregionių jūrų vandenų aplinkos būklė (Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 9 straipsnis) ir 3) valstybės narės nustatė aplinkos apsaugos tikslus ir susijusius rodiklius, taikytinus siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę iki 2020 m. (Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 10 straipsnis).

Kitos svarbios ES politikos priemonės, kurias pasitelkiant taikomas nuoseklus požiūris į jūrų klausimus ir geriau koordinuojamos įvairios politikos sritys, yra integruota jūrų politika (IJP), integruotas pakrantės zonos tvarkymas (IPZV), Direktyva, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (2014/89/ES) ir bendra žuvininkystės politika (BŽP).

Europos vandenys yra ne tik ES problema. Ištisus dešimtmečius regionų ir tarptautiniu lygmenimis glaudžiai bendradarbiaujant buvo kuriamos šios organizacijos ir priimamos šios konvencijos:

Europos aplinkos agentūros (EAA) koordinuojamo Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo struktūra taip pat yra tvirtas pagrindas, kuriuo remiamasi kuriant suderintą politiką ir įgyvendinimo sistemą, skirtą ES nepriklausančioms EAA valstybėms narėms ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims.

 

Europos aplinkos agentūros (EAA) veikla

EAA siekia laiku teikti tikslingą, tinkamą ir patikimą informaciją vandens ir jūrų klausimais. Tai patvirtina Europos teminis vidaus, pakrančių ir jūrų vandenų centras.

EAA padeda įvertinti vykdomą ES vandens ir jūrų politiką ir įgyvendinti būsimą šios srities politiką. Ji padeda kurti išsamią žinių bazę, kuria remiantis sprendžiami su Europos vandens ir jūrų ekosistemų išsaugojimu, atsparumu bei atkūrimu susiję klausimai. Taip suteikiamas tvirtas pagrindas formuoti politiką, o tai daroma teikiant ataskaitas, duomenis, rodiklius ir vertinimus – visa tai galima rasti EAA svetainėje ir internetinėse informacijos platformose („WISE Freshwater“ ir „WISE Marine“).

Europos vandens informacinė sistema (angl. Water Information System for Europe, WISE) sukurta Europos Komisijai (Aplinkos generaliniam direktoratui, Jungtiniam tyrimų centrui ir Eurostatui) ir EAA užmezgus partnerystę. Sistemos WISE portale teikiama išsami informacija apie gėlą vandenį. Vandens duomenų centras, svarbi sistemos WISE dalis, suinteresuotiesiems subjektams teikia duomenis ir kitą ES institucijų surinktą informaciją. Naudojantis sistemos WISE peržiūros programomis ir interaktyviaisiais žemėlapiais galima susipažinti su įvairia informacija ir ji gali būti teikiama atsižvelgiant į susijusias geografines aplinkybes.

Platforma „WISE Marine“ kuriama kaip internetinis portalas, kuriame dalijamasi informacija apie ES masto jūros aplinką. Šioje platformoje daugiausia dėmesio skiriama Europos masto jūros aplinkos būklei, tačiau ja taip pat bus padedama spręsti panašias regionų ir nacionalinio lygmens problemas, pavyzdžiui, rengti regionines jūrų konvencijas ir kurti valstybių narių informavimo apie jūras sistemas. Platformoje „WISE Marine“ bus teikiami duomenys ir informacija pagal bendrus standartus, o tai padės priimti geresnius sprendimus dėl jūros aplinkos išsaugojimo ir tvaraus išteklių naudojimo.

EAA skelbia ne tik aplinkos būklės ataskaitas (jos skelbiamos kas penkerius metus), ji taip pat paskelbė keletą ataskaitų, kuriose įvertinta Europos vandens ir jūros aplinkos būklė: Europos jūrų būklė (2015 m.), Europos maudyklų vandens kokybė (2016 ir 2017 m.), Jūros gėrybės Europoje (2016 m.), Europos miestų upės ir ežerai (2016 m.), Europos vandens politika ir žmonių sveikata (2016 m.), Arkties aplinka (2017 m.) ir Glausta informacija apie vandens apmokestinimą (2017 m.).

EAA ataskaitose nagrinėjami su vandeniu susiję aspektai, kurie yra labai svarbūs formuojant politiką, pavyzdžiui, efektyvus išteklių naudojimas ir ekonominiai aspektai, ekologinė ir cheminė būklė, hidromorfologija (arba fizinės vandens telkinių savybės), pažeidžiamumas ir biologinė įvairovė.

Europos teminis vidaus, pakrančių ir jūrų vandenų centras taip pat skelbia technines ataskaitas, kurias galima rasti šio centro svetainėje.

Perspektyvos

EAA ir toliau teiks informaciją ir vertinimus ir vis daugiau dėmesio skirs ekosistemomis grindžiamam požiūriui, tvariai vandentvarkai ir Europos jūrų naudojimui. Sistemoje WISE ir toliau bus saugoma žinių bazė, kurios reikia siekiant stebėti Europos daromą pažangą užtikrinant gerą gėlo vandens ir jūros aplinkos būklę.

Susijusios nuorodos

Susijusi informacija

Susiję duomenys

Susiję leidiniai

Taip pat žr.

Geographic coverage

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100