Žemės naudojimas

Europa – tai kraštovaizdžių mozaika, atspindinti evoliucinį žemės naudojimo kitimą praeityje. Pokyčiai ir toliau keičia mūsų kraštovaizdį bei aplinką, palikdami žymius ir dažnai negrįžtamus žemės naudojimo pėdsakus. Įtampa auga beveik visur, nes visuomenės išteklių ir erdvės poreikis prieštarauja galimybėms patenkinti ir absorbuoti šį poreikį. Tokia padėtis lemia kraštovaizdžių, ekosistemų ir aplinkos pereikvojimą ir vis augančią degradaciją. Visa tai reikalauja ilgalaikės valdymo perspektyvos.

ES politika

Norint, kad naudojant žemę būtų labiau atsižvelgiama į aplinkos aspektus, gyvybiškai svarbu planuoti ir valdyti žemės naudojimą. Tai iššūkis, kuris apima įvairius politikos lygius ir skirtingus sektorius. Stebėti ir šalinti neigiamus žemės naudojimo padarinius aplinkai, išlaikant esminių išteklių gamybą, yra pagrindinis viso pasaulio politikų prioritetas.

Žemės naudojimo planavimo ir valdymo sprendimai paprastai priimami vietos ar regioniniu lygiu. Tačiau užtikrinant, kad valstybės narės, planuodamos žemėtvarkos plėtrą, atsižvelgtų į ekologinius aspektus ir taikytų integruotą žemėtvarką, svarbus vaidmuo tenka Europos Komisijai.

Europos šalių ūkiai priklausomi nuo gamtinių išteklių, kaip antai žaliavų ir erdvės (žemės išteklių). Europos tausaus išteklių naudojimo plane žemės naudojimo ir žemės išteklių valdymo klausimas pateikiamas kaip esminis elementas kovojant su netvaraus išteklių naudojimo tendencijomis. Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politika tiesiogiai susijusi su dabartine ir būsima žemės naudojimo praktika bei nuo jos priklausomais ekonomikos sektoriais. Žemės naudojimo klausimas taip pat svarbus daugelyje kitų politikos sričių, pavyzdžiui, teritorinės sanglaudos, miestų planavimo, žemės ūkio, transporto ir gamtos apsaugos.

EAA veikla

Pasitelkdama žemės ir ekosistemų apskaitos priemones bei geografinės informacijos sistemos (GIS) analizę EAA savo veikloje daugiausia dėmesio skiria Europos kraštovaizdžio ir erdvinių pokyčių vertinimui. EAA taip pat pavesta sukurti žemės naudojimo aplinkos duomenų centrą ir taip prisidėti prie Bendrosios aplinkos informacijos sistemos (SEIS).

Pagrindinis EAA duomenų šaltinis yra žemės dangos duomenų rinkinys CORINE, parengtas 1990 m., 2000 m. ir 2006 m. Jis paremtas nusistovėjusiu bendradarbiavimu su Europos ekonominės erdvės valstybėmis narėmis ir Globalia aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES). Žemės dangos duomenų rinkiniams CORINE papildyti šiuo metu rengiami papildomi GMES duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, pasirinkti didelės raiškos teminiai sluoksniai ir miestų atlasas.

Bendradarbiaudama su Europos teminiu erdvinės informacijos ir analizės centru (ETC-SIA) EAA kuria visos Europos erdvinės analizės atskaitos sistemas: Europos vandens baseinų ir upių tinklo sistema (ECRINS) ir Žemės ir ekosistemų apskaitos (LEAC) programos padeda atlikti teminę analizę (pvz., kraštovaizdžio suskaidymo) ir rengti atitinkamus rodiklius.

Perspektyva

Kelios aplinkos apsaugos ir regioninės strategijos, pvz., ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. arba ES dirvožemio apsaugos teminė strategija, grindžiamos patikima žemėnaudos informacija. GMES žemės stebėjimas yra vienas pirmųjų 2011–2013 m. praktinių veiksmų, skirtų žemyno žemės dangos stebėsenai atnaujinti ir patobulinti. Jį vykdant išsamiau nagrinėjami vietiniai žemės dangos procesai. Ateities tendencijoms įvertinti parengta Žemės naudojimo plėtros Europoje perspektyvinė aplinkos analizė (PRELUDE) – interaktyvus instrumentas, kuriame yra penki skirtingi žemės naudojimo scenarijai Europai.