kitas
ankstesnis
punktai

Dirvožemis

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2019-12-04
3 min read
Topics:
90 proc. viso maisto, pašarų, pluošto ir kuro gamybos šaltinis yra dirvožemis; jame taip pat auginama įvairiems sektoriams skirta žaliava – pradedant sodininkyste ir baigiant statybų sektoriumi. Dirvožemis taip pat yra labai svarbus ekosistemos būklei: jame valomas vanduo, reguliuojamas jo kiekis, vyksta maistinių medžiagų cirkuliacija ir randami genai bei rūšys, padedančios užtikrinti biologinę įvairovę. Dirvožemis yra pasaulinis anglies absorbentas, kuris atlieka svarbų vaidmenį siekiant sulėtinti klimato kaitą ir jos poveikį. Be to, dirvožemyje saugomi mūsų praeities pėdsakai, todėl jis yra svarbi mūsų kultūros paveldo dalis.

Tačiau dirvožemis yra nuolatinių, dažnai prieštaringų, mūsų visuomenės poreikių tenkinimo šaltinis. Todėl kyla grėsmė dirvožemio gebėjimams palaikyti darnią ekosistemą – t. y. užtikrinti maisto gamybą, biologinę įvairovę ir dujų, vandens bei maistinių medžiagų reguliavimą. Dėl pastebimų dirvožemio sandarinimo, erozijos, organinių medžiagų mažėjimo ir užterštumo lygių mažėja dirvožemio atsparumas ar jo pajėgumas reaguoti į jam daromus pokyčius.

Vertinant iš žmogaus gyvenimo trukmės perspektyvos, galima teigti, kad dirvožemis priklauso neatsinaujinantiesiems ištekliams. Visuomenė turi valdyti dirvožemio tvarumą, kad galėtų naudotis jo teikiama nauda. Nepaisant to, kad tam tikra veikla visiškai priklauso nuo dirvožemio, ES nėra jokių konkrečių su dirvožemiu susijusių teisės aktų. Iki šiol, kitaip nei vandens ir oro apsaugos atveju, dirvožemių apsaugos klausimai sprendžiami netiesiogiai arba sektorinės politikos srityse, susijusiose su žemės ūkiu ir miškininkyste, energija, vandeniu, klimato kaita, gamtos apsauga, atliekomis ir cheminėmis medžiagomis. Suderintų duomenų apie dirvožemius trūkumas taip pat rodo, kad ES lygmeniu trūksta nuoseklios dirvožemių politikos.

Vis dėlto per pastaruosius dešimt metų politikos formavimo ir koordinuoto duomenų rinkimo srityse daroma pažanga. Europos Komisijos 2006 m. dirvožemio teminėje strategijoje atkreipiamas dėmesys į poreikį apsaugoti dirvožemių funkcijas, nes tai yra esminis darnaus vystymosi aspektas. Pasauliniu lygmeniu su dirvožemiu susiję klausimai sprendžiami platesniame dirvožemių blogėjimo problemos kontekste (iki šiol tai susiję tik su sausringosiomis zonomis), t. y. įgyvendinant Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD). Visai neseniai dirvožemio funkcijų išsaugojimo sąvoka įtvirtinta dirvožemio, kurio būklė neblogėja, sampratoje, dėl kurios 2015 m. nustatant darnaus vystymosi tikslus susitarta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Darnaus vystymosi tiksluose be kita ko nustatyti su dirvožemių kokybe, dirvožemių užterštumu ir cheminių medžiagų bei atliekų tvarkymu susiję tikslai. Darnaus vystymosi tikslų siekimas gali būti svarbi paskata kurti Europoje dirvožemių apsaugos priemones. Veiksmai, kuriais stengiamasi suderinti ir standartizuoti viešą informaciją apie dirvožemius, jau vykdomi pasauliniu ir Europos lygmeniu.

EAA rengia rodikliais pagrįstus vertinimus pačiomis įvairiausiomis žemės naudojimo ir dirvožemio temomis ir tai daro remdamasi teminiu žemės naudojimo ir dirvožemio rodiklių rinkiniu (žemės naudojimo ir dirvožemio rodiklių (angl. LSI) rinkinys). LSI rinkinį sudaro rodikliai, susiję su žemės užėmimu, nepralaidumu, užterštų vietų valdymu, dirvožemių drėgme, dirvožemių erozija ir organinės anglies kiekiu dirvožemyje. Planuojama nustatyti su fragmentacija ir žemės perdirbimu susijusius rodiklius. „Copernicus“ žemės stebėsenos paslaugos padeda reguliariai atnaujinti su kai kuriais rodikliais susijusius duomenis. EAA taip pat skelbia ad hoc vertinimus, susijusius su konkrečiomis dirvožemio temomis, pvz., dirvožemio išteklių efektyvumas urbanizuotose vietovėse arba dirvožemio maistinės medžiagos ir į aplinką išmetami metalai.

Spręsdama šį klausimą, EAA bendradarbiauja su kolegomis iš Europos Komisijos (visų pirma Jungtiniu tyrimų centru (JRC) ir Aplinkos generaliniu direktoratu), EIONET atstovais iš nacionalinio dirvos ir žemės naudojimo ir teritorijų planavimo centro, ar kitais Europos tinklais ir specialistais. Pasauliniams partneriams priklauso: Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu sekretoriatas, Pasaulinė dirvos partnerystė, Pasaulinė žemės rodiklių iniciatyva (kuri taip pat remiama vykdant Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programą) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa.

EAA darbą šioje srityje nuo 1996 m. remia atitinkami Europos teminiai centrai (ETC); nuo 2014 m. veikiantis Europos miestų, žemės ir dirvožemio sistemų teminis centras (angl. ETC/ULS) šiuo metu padeda EAA spręsti su dirvožemiu susijusius klausimus. 2007 m. duomenų apie dirvožemį rinkimo veikla buvo perduota Jungtiniame tyrimų centre veikiančiam Europos dirvožemio duomenų centrui.

Permalinks

Geographic coverage

Topics

Topics:
Dokumento veiksmai