Daugeliui žmonių žiedinės ekonomikos sąvoka tebėra ne tik abstrakti, bet ir tolima. Nors pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiškumas, daugelis žmonių vis dar nenutuokia apie didesnius mūsų gyvenimo pokyčius, kurie turės įvykti norint užtikrinti tvarią ateitį ir ilgalaikę gerovę.

Skaityti daugiau

Praėjusių metų gruodžio mėnesį Paryžiuje pasaulio šalys iškėlė ambicingą tikslą: užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros augimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai, kartu siekiant tokį augimą sumažinti iki 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio. Neseniai įvykusiame Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Kinija ir Jungtinės Valstijos paskelbė oficialiai įsipareigojančios prisijungti prie Paryžiaus susitarimo. Tai svarbus žingsnis į priekį siekiant sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apriboti visuotinį atšilimą. Vis dėlto, siekiant šio ambicingo tikslo, susitarimą pasirašiusių šalių dabartinių įsipareigojimų nepakanka.

Skaityti daugiau

Atrodo, kad ateitis atsinaujinantiems energijos ištekliams yra šviesi, nes jie tampa vis svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mūsų pašnekovas Europos aplinkos agentūros ekspertas Mihai Tomescu pasakoja apie švarios energijos teikiamas galimybes ir susijusius iššūkius.

Skaityti daugiau

Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.

Skaityti daugiau

Mūsų gerovė priklauso nuo gamtinių išteklių naudojimo. Mes išgauname išteklius, iš jų gaminame maistą, pastatus, baldus, elektroninius prietaisus, drabužius ir t. t. Iki šiol mūsų išteklių naudojimas aplenkia aplinkos galimybes juos vėl atkurti ir mums pateikti. Kaip galime užtikrinti mūsų visuomenės gerovės ilgaamžiškumą? Ekonomikos ekologiškumo skatinimas be jokios abejonės gali padėti.

Skaityti daugiau

Mūsų gyvenimo kokybė, sveikata ir darbas priklauso nuo aplinkos. Tačiau gamtinių išteklių naudojimo būdai ir sparta šiandien jau kelia riziką, kad mūsų gerovė kuriama viršijant gamtos galimybes atkurti išteklius. Turime iš esmės pakeisti gamybą, vartojimą ir gyvenimą. Turime skatinti mūsų ekonomikos ekologiškumą ir pradėti turime jau šiandien.

Skaityti daugiau

Mes naudojame vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių, nes auga gyventojų skaičius, keičiasi gyvenimo stilius bei didėja asmeninis suvartojimas. Norėdami sustabdyti netvarų vartojimą, turime atkreipti dėmesį į visą išteklių sistemą, įskaitant gamybos būdus, paklausos tendencijas ir tiekimo grandines. Čia smulkiau panagrinėsime maistą.

Skaityti daugiau

Atliekos yra ne tik aplinkos problema, bet ir ekonominiai nuostoliai. Europiečiai vidutiniškai išmeta 481 kg komunalinių atliekų per metus. Vis didesnė jų dalis perdirbama arba kompostuojama, o mažesnė – patenka į sąvartynus. Kaip galime pakeisti gamybos ir vartojimo būdus, kad susidarytų vis mažiau ir mažiau atliekų, o visas atliekas paversti ištekliais?

Skaityti daugiau

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose. Ką miestiečiai gamina, perka, valgo ir išmeta, kaip jie keliauja ir kur jie gyvena – viskas daro įtaką aplinkai. Tuo pat metu, miesto statybos būdas irgi daro įtaką miestiečių gyvenimui. Mes klausėme Rolando Zinkernagelio iš Malmės (Švedija) apie konkrečius veiksmus, kaip miestą paversti tvariu.

Skaityti daugiau

2014 m. kovo mėnesį Paryžiuje (Prancūzija) oras buvo smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Tomis dienomis buvo griežtai ribojamas nuosavų automobilių naudojimas. Kitoje planetos pusėje Kinijos bendrovė pristatė naują produktą: draudimą nuo smogo vietiniais reisais keliaujantiems asmenims, kurių viešnagei sutrukdė prasta oro kokybė. Taigi, kiek vertas švarus oras? Ar gali ekonomika padėti mums sumažinti taršą? Pažiūrėkime iš arčiau į pagrindines ekonomikos koncepcijas.

Skaityti daugiau

Visų amžiaus grupių europiečiai yra vartotojai. Nuo to, ką mes pasirenkame vartoti ir pirkti, priklauso, kas yra gaminama. Bet kaip mes pasirenkame, ką pirkti? Tai racionalus ar impulsyvus sprendimas? Mes klausiame Lucijos Reisch iš Kopenhagos verslo mokyklos apie vartotojų įpročius Europoje.

Skaityti daugiau

Apie 70 % mūsų planetos ploto sudaro vandenynai, ir šiukšlių jūrose galima aptikti beveik visur. Jūras teršiančios šiukšlės, ypač plastmasės, kelia grėsmę ne tik mūsų jūrų ir pakrančių gerovei, bet ir mūsų ekonomikai bei visuomenei. Dauguma jūras teršiančių šiukšlių yra veiklos kontinente pasekmė. Kaip galime sustabdyti šiukšlių patekimą į jūras? Geriausia vieta pradėti spręsti šią pasaulinę problemą yra žemė.

Skaityti daugiau

Kad pagamintų pakankamą maisto kiekį, Europa kliaujasi intensyviąja žemdirbyste, kuri turi poveikio aplinkai ir mūsų sveikatai. Ar Europa gali rasti ekologiškesnių maisto gamybos būdų? Šį klausimą uždavėme Ybelei Hoogeveen, kuri vadovauja Europos aplinkos agentūros (EEA) grupei, tiriančiai gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.

Skaityti daugiau

Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.

Skaityti daugiau

Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje. Kaip vykstančius pokyčius nukreipti tokia linkme, kad iki 2050 m. tvarią plėtrą užtikrintume visame pasaulyje? Kaip užtikrinti trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominių ir aplinkos procesų pusiausvyrą? Atsakymai priklauso nuo to, kaip elgsimės pereinamuoju laikotarpiu ir ar neįkalinsime savęs netvariose sistemose.

Skaityti daugiau

Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.

Skaityti daugiau

Taikydami nemažai teisinių priemonių ES politikai siekia efektyvesnio išteklių naudojimo Europoje. Tačiau kaip Europa siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir gamtos? Ką „Rio+20“ konferencijos kontekste tvari plėtra reiškia ES ir besivystančiam pasauliui? Čia pateikiame vieną požiūrį.

Skaityti daugiau

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl peršasi klausimas, kaip tai pakeisti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.

Skaityti daugiau

Gelbėdamos savo žmones nuo skurdo daugelis besivystančių šalių savo ūkio raidą paremia gamtos išteklių eksploatavimu, galinčiu pažeisti žmonėms gyvybiškai svarbias gamtines sistemas. Neretai trumpalaikiai sprendimai pakenkia ilgalaikei gyventojų gerovei. Ar gali vyriausybės padėti rinkoms nustatyti „teisingą“ kainą už gamtos paslaugas ir daryti įtaką ekonominiams sprendimams? Toliau atidžiau pažvelgsime į tai, ką vandens naudojimas medvilnės gamybai reiškia Burkina Fasui.

Skaityti daugiau

Kad ir kur gyventume, – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki atokių kaimų, – visur iš mūsų veiklos susidaro atliekų. Maisto likučiai, elektroninės atliekos, baterijos, popierius, plastikiniai buteliai, drabužiai, seni baldai – viskas turi būti pašalinta. Kai kurios atliekos pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos; kitos sudeginamos energijai pagaminti arba išvežamos į sąvartynus. Vieno būdo tvarkyti atliekas, kuris būtų tinkamas visur, nėra. Spręsdami, kaip tvarkyti atliekas, turime atsižvelgti į vietos aplinkybes. Juk atliekos – visų pirma vietos problema. Toliau aprašysime, kaip vyriausybė atliekų problemą sprendžia Grenlandijoje, kur gyventojų skaičius nėra didelis, gyvenvietės yra toli viena nuo kitos ir kelių infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.

Skaityti daugiau