Aplinkosaugos temos

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2016-12-02
Suraskite visus EAA produktus ir informaciją peržiūrėdami aplinkosaugos temas.

Kas vyksta?
Aplinkosaugos temos

Kas vyksta?
Sektoriai ir veikla

Įvairių regionų ir tam tikrų sričių aplinka

Aplinkosaugos temos ir sektoriai

   Themes start image

Susijusi informacija

Taip pat žr.

Pramonė Pramonė Europos pramonės veiklos rezultatai aplinkos požiūriu pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo. Pokyčius lėmė kelios priežastys: griežtesnis aplinkos reglamentavimas, efektyvesnis energijos vartojimas, bendra Europos pramonės tendencija atsisakyti tam tikrų didelės taršos bei taršesnių gamybos rūšių ir įmonių dalyvavimas savanoriškose sistemose, kuriomis siekiama sumažinti jų poveikį aplinkai.
Energija Energija Energija ne tik turi esminę reikšmę pramonės, prekybos ir visuomenės materialinei gerovei, bet ir užtikrina asmeninį patogumą bei judumą. Tačiau jos gamyba ir vartojimas kelia didelių problemų aplinkai: šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalų išlakos, žemės naudojimas, atliekų susidarymas ir naftos išsiliejimas. Šios problemos prisideda prie klimato kaitos, kenkia natūralioms ekosistemoms ir žmogaus sukurtai aplinkai ir turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Žemės naudojimas Žemės naudojimas Europa yra vienas iš intensyviausiai naudojamų žemynų pasaulyje, kuriame bene didžiausia žemės dalis naudojama apgyvendinimui, gamybos sistemoms (įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės) ir infrastruktūrai. Žemė yra baigtinis išteklius; nuo to, kaip ji naudojama, priklauso aplinkos pokyčiai, kurie daro didelį poveikį gyvenimo kokybei ir ekosistemoms, taip pat infrastruktūros tvarkymui.
Miesto aplinka Miesto aplinka Europa – tai miestų ir miestelių sąjunga: beveik 75 proc. ES gyventojų gyvena miestuose. Tačiau urbanizacijos padariniai veikia ne tik miestus. Europiečiai renkasi miesto gyvenimo būdą ir naudojasi tokiais miesto patogumais kaip kultūros, švietimo ar sveikatos paslaugos. Nors miestai yra Europos ekonomikos variklis ir Europos materialinės gerovės kūrėjai, išlieka didelė jų priklausomybė nuo išorės regionų užtikrinant jų energijos, vandens, maisto poreikius ir šalinant atliekas bei išlakas.
Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos Visuotines aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduriame šiandien, daugiausia lemia tai, kad žmonės pereikvoja gamtos išteklius, tarp jų – (iškastinį) kurą, mineralus, vandenį, žemę ir biologinę įvairovę. Tampa vis aiškiau, kad Europoje vyraujantis ekonominės plėtros modelis, pagrįstas aktyviu išteklių naudojimu, atliekų susidarymu ir tarša, negali būti taikomas ilgą laiką. Šiandien Europos Sąjunga ypač priklausoma nuo importo. Kad patenkintume išteklių paklausą, mums reikėtų dvigubai didesnio nei ES žemės ploto. Dauguma išteklių naudojami tik trumpą laiką arba prarandami – patenka į sąvartynus arba netenka pirminės vertės (išteklių atkūrimo procesų metu suprastėja jų kokybė).
Vandens temos ir duomenys Vandens temos ir duomenys Be vandens nebūtų gyvybės mūsų planetoje. Švaraus ir gėlo vandens turi būti pakankamai, kad žemės ekosistemos, visuomenė ir ūkis klestėtų. Tačiau vandens ištekliams daugelyje pasaulio vietų gresia vis didesnis pavojus, ir Europa nėra išimtis. Jei norime ir toliau naudotis mūsų vandens ekosistemų teikiamais gyvybiškai svarbiais ištekliais, turime išmokti geriau naudoti ir valdyti vandens išteklius.
Pakrantės ir jūros Pakrantės ir jūros Žmogus dar nematyto masto savo veikla sukelia pakrančių ir jūros ekologinių sistemų aplinkos pokyčius. Visame pasaulyje didėja žvejybos, sausumoje ir jūroje esančių taršos šaltinių, urbanizacijos poveikis, prarandamos vertingos buveinės ar prastėja jų būklė ir plinta ne endeminės rūšys. Visą šį poveikį dar labiau didina besikeičiantis klimatas.
Oro tarša Oro tarša Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų.
Dirvožemis Dirvožemis 90 proc. viso maisto, pašarų, pluošto ir kuro gamybos šaltinis yra dirvožemis; jame taip pat auginama įvairiems sektoriams skirta žaliava – pradedant sodininkyste ir baigiant statybų sektoriumi. Dirvožemis taip pat yra labai svarbus ekosistemos būklei: jame valomas vanduo, reguliuojamas jo kiekis, vyksta maistinių medžiagų cirkuliacija ir randami genai bei rūšys, padedančios užtikrinti biologinę įvairovę. Dirvožemis yra pasaulinis anglies absorbentas, kuris atlieka svarbų vaidmenį siekiant sulėtinti klimato kaitą ir jos poveikį. Be to, dirvožemyje saugomi mūsų praeities pėdsakai, todėl jis yra svarbi mūsų kultūros paveldo dalis.
Buitinis vartojimas Buitinis vartojimas Supratus namų ūkyje pasirinktą vartojimo modelį įmanoma perprasti žmogaus elgesį. Europos vartojimo modeliai gerokai skiriasi nuo taikytųjų prieš 50 metų. Mūsų vartojimą lemiantiems svarbiausiems veiksniams yra priskiriama pajamų didėjimas, ekonomikos globalizacija, technologijų naujovės (pvz., internetas ir mobilieji telefonai), mažesni namų ūkio dydžiai, senėjantys gyventojai, įpročiai ir kultūra.
Cheminės medžiagos Cheminės medžiagos Žmogaus išradingumas leido sukurti daugiau kaip 100 000 naujų cheminių medžiagų – tokių, kokių natūraliai gamtoje niekuomet nebuvo.
Triukšmas Triukšmas Aplinkos triukšmas kenkia daugeliui europiečių. Visuomenė jį laiko viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Jis gali kenkti žmogui tiek fiziškai, tiek psichologiškai, trikdydamas pagrindinę jo veiklą, pvz., miegą, poilsį, mokymąsi ir bendravimą. Nors toks neigiamas triukšmo poveikis žmogaus sveikatai žinomas jau nuo seno, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad jį gali sukelti daug mažesnis triukšmas nei manyta anksčiau.
Aplinkosaugos scenarijai Aplinkosaugos scenarijai Klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir gamtinių išteklių naudojimo problemos turi ilgalaikį poveikį, reikalaujantį ilgalaikių politinių sprendimų. Kad priimtume protingus strateginius sprendimus, turime stengtis numatyti ateitį ir suvokti aktualius, naujus ir nenumatytus reiškinius. Siekdami darniai vystyti Europą, turime žvelgti toliau dviejų ir daugiau teisėkūros ciklų. Tačiau tolima perspektyva reikalauja plačių pažiūrų: pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, ilgainiui gali žymiai pasikeisti. Aplinkosaugos scenarijai, prognozės ir kiti perspektyviniai tyrimai padeda mums spręsti būsimų įvykių nutrūkstamumo ir nepastovumo klausimus ir formuoti ilgalaikę politiką.
Turizmas Turizmas Turizmas yra pelningas verslas. Tai viena didžiausių pasaulio pramonės šakų, o daugelyje regionų – vienintelis investicijų ir darbo vietų šaltinis. Nors jo įvaizdis skiriasi nuo gamybos pramonės „kamino“ įvaizdžio, jis jokiu būdu nėra palankus aplinkai, nes sukelia didelę taršą ir sueikvoja didelius gamtinių išteklių kiekius. Europa yra populiariausia turistų lankymosi vieta, todėl jai tenka didelis iššūkis savo turistinę pramonę padaryti mažiau kenksminga aplinkai. Vienas didžiausių darnesnės turizmo pramonės laimėtojų būtų pati pramonė, juk vargu ar daug žmonių norės lankytis regione, kuriame masinis turizmas sudarkė kraštovaizdį ir užteršė paplūdimius.
Gyventojai ir ekonomika Gyventojai ir ekonomika Gyventojų skaičiaus arba ekonomikos augimą tiesiogiai susieti su žala aplinkai būtų pernelyg primityvu. Kaip rodo šiame skyriuje pateikiama medžiaga, tikrovė yra kiek sudėtingesnė.
Tam tikri regionai Tam tikri regionai Tam tikri Europos regionai, pvz., Arkties, Viduržemio ir Baltijos jūros, susiduria su aplinkosaugos problemomis, kurios būdingos visam regionui, tačiau mažiau žinomos už jo ribų. Panašių bendrų bėdų visoje Europoje turi ir kai kurie kraštovaizdžiai, pvz., kalnų ir jūrų regionai. Todėl šiame skyriuje apibendriname pranešimus apie įvairius aplinkosaugos aspektus – problemas, iniciatyvas, sprendimus ir daugiau – susijusius su konkrečiais regionais ir kraštovaizdžio tipais.
Gamtiniai ištekliai Gamtiniai ištekliai Žemės gamtiniai ištekliai yra gyvybiškai svarbūs žmonijos išlikimui ir plėtrai. Kai kurie šių išteklių, pvz., mineralinės medžiagos, įvairių rūšių gyvūnai ir augalai ir jų arealai, yra riboti – juos išeikvojus arba sunaikinus, jie išnyksta visam laikui. Kiti, pvz., oras, vanduo ir mediena, yra atsinaujinantys, nors siekdami juos atauginti, atnaujinti ir išvalyti paprastai pasikliaujame natūraliomis Žemės sistemomis. Nors dažniausiai išeikvojimo poveikis jaučiamas vietos mastu, dėl augančios tautų tarpusavio priklausomybės ir tarptautinės prekybos gamtiniais ištekliais jų vadyba tampa pasaulinės svarbos klausimu.
Žemės ūkis Žemės ūkis Kadangi beveik pusė ES sausumos teritorijos naudojama žemės ūkio reikmėms, žemės ūkio sektorius yra svarbus Europos aplinkos apkrovos šaltinis. Pastaruosius penkis dešimtmečius Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP),  kuriai skiriama maždaug pusė ES biudžeto lėšų , skatino šį sektorių vis labiau aktyvėti, kartu didėjant pasaulio ekonomikos globalizacijai.
Žuvininkystė Žuvininkystė Europos žvejybos laivynui būdingas kritinis pajėgumų perviršis. Pernelyg intensyvi žvejyba gali turėti rimtų pasekmių visai jūrinei aplinkai. Kai kurios tralinės žvejybos technologijos, pvz., pažeidžia labai svarbų jūros dugno arealą. Kitame maisto grandinės gale esantys jūrų paukščiai, ruoniai, banginiai ir kiti jūros žinduoliai paliekami be maisto.
Biologinė įvairovė. Ekosistemos Biologinė įvairovė. Ekosistemos Biologinė įvairovė – tai apibūdinimas, taikomas įvairioms ekosistemoms (gamtos turtui), rūšims ir genams pasaulyje arba konkrečioje natūralioje buveinėje. Ji yra būtina žmonių gerovei, nes teikia mūsų ekonomikoms ir visuomenėms būtinas paslaugas. Be to, biologinė įvairovė yra labai svarbi ekosisteminėms paslaugoms (paslaugoms, kurias teikia gamta) – augalų apdulkinimui, klimato reguliavimui, apsaugai nuo potvynių, dirvos derlingumui ir maisto, kuro, pluošto bei vaistų gamybai.
Klimato kaitos švelninimas Klimato kaitos švelninimas KLiKlimato kaita jau vyksta: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, visame pasaulyje kyla vidutinis jūros lygis. Labai tikėtina, kad pagrindinė atšilimo priežastis yra didėjanti nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje, susidaranti dėl žmonių išmetamų teršalų. Kad sušvelnintume klimato kaitą, privalome mažinti šių teršalų kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui.
Transportas Transportas EEE valstybių narių transporto sektorius sunaudoja maždaug trečdalį visos energijos ir išmeta daugiau nei penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jis taip pat lemia didelę miestų oro taršos ir triukšmo dalį. Be to, transportas daro didelį poveikį kraštovaizdžiui, nes suskaido gamtines vietoves į mažus lopinėlius, ir tai turi sunkių pasekmių gyvūnams ir augalams.
Aplinka ir sveikata Aplinka ir sveikata Švari aplinka būtina žmonių sveikatai ir gerovei. Tačiau aplinkos ir žmonių sveikatos sąveika yra labai sudėtinga, ją sunku įvertinti. Todėl itin naudinga vadovautis atsargumo principu. Geriausiai žinomas kenksmingas poveikis, susijęs su aplinkos oro užterštumu, prasta vandens kokybe ir prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Daug mažiau žinoma apie pavojingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai. Triukšmas yra viena naujesnių aplinkos ir sveikatos apsaugos problemų. Klimato kaita, stratosferos ozono sluoksnio irimas, biologinės įvairovės nykimas ir dirvožemio degradacija taip pat gali kenkti žmonių sveikatai
Politikos priemonės Politikos priemonės Politika yra svarbus veiksnys, kuris prisideda prie mūsų aplinkos būklės nustatymo ir gerinimo. Nuo tada, kai 1973 m. buvo priimtas sprendimas dėl Pirmosios aplinkosaugos veiksmų programos, Europos aplinkos politika labai išplėtota. Iki šiol priimta keli šimtai aplinkos teisės aktų. Aplinkos politikos vertinimas padeda nustatyti, kaip politika įgyvendinama ir kuri politika yra veiksminga, taip pat kaip įvairi politika mums gali padėti „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.
Aplinkosauginės technologijos Aplinkosauginės technologijos Europa yra pasaulinė ekologiškai veiksmingų technologijų lyderė. ES ekologijos pramonė, kurioje dirba daugiau kaip du milijonai žmonių, sudaro maždaug trečdalį pasaulinės rinkos ir kasmet auga apytikriai 5 procentais. Deja, tebėra nemažų kliūčių šioms galimybėms išnaudoti, pirmiausia tai – aplinkai žalingos subsidijos ir finansinių lengvatų ekologiškoms naujovėms stoka. Poslinkis netaršios darnios ekonomikos eros link visame žemyne priklauso nuo veiksmų, kurių turi imtis visų visuomenės segmentų atstovai: vyriausybės, mokslininkai, įmonės, pavieniai piliečiai ir kiti.

Permalinks

Dokumento veiksmai

For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/themes/environmental-themes or scan the QR code.

PDF generated on 2017-06-24 19:40

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100
Europos aplinkos agentūra (EAA) yra Europos Sąjungos agentūra.
Teisinis pranešimas ES vėliava
 

suprojektavęs
EAA interneto svetainės komanda

Creative Commons Attribution licencija CMS login Programinė įranga atnaujinimai istorija Kodas kūrėjams Atnaujinti šį puslapį