kitas
ankstesnis
punktai

Aplinkosaugos temos

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2018-07-03
Suraskite visus EAA produktus ir informaciją peržiūrėdami aplinkosaugos temas.

Kas vyksta?
Aplinkosaugos temos

Kas vyksta?
Sektoriai ir veikla

Įvairių regionų ir tam tikrų sričių aplinka

Aplinkosaugos temos ir sektoriai

   Themes start image

Susijusi informacija

Taip pat žr.

Transportas EEE valstybių narių transporto sektorius sunaudoja maždaug trečdalį visos energijos ir išmeta daugiau nei penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jis taip pat lemia didelę miestų oro taršos ir triukšmo dalį. Be to, transportas daro didelį poveikį kraštovaizdžiui, nes suskaido gamtines vietoves į mažus lopinėlius, ir tai turi sunkių pasekmių gyvūnams ir augalams.
Žemės naudojimas Europa yra vienas iš intensyviausiai naudojamų žemynų pasaulyje, kuriame bene didžiausia žemės dalis naudojama apgyvendinimui, gamybos sistemoms (įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės) ir infrastruktūrai. Žemė yra baigtinis išteklius; nuo to, kaip ji naudojama, priklauso aplinkos pokyčiai, kurie daro didelį poveikį gyvenimo kokybei ir ekosistemoms, taip pat infrastruktūros tvarkymui.
Oro tarša Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų.
Biologinė įvairovė. Ekosistemos Biologinė įvairovė – tai apibūdinimas, taikomas įvairioms ekosistemoms (gamtos turtui), rūšims ir genams pasaulyje arba konkrečioje natūralioje buveinėje. Ji yra būtina žmonių gerovei, nes teikia mūsų ekonomikoms ir visuomenėms būtinas paslaugas. Be to, biologinė įvairovė yra labai svarbi ekosisteminėms paslaugoms (paslaugoms, kurias teikia gamta) – augalų apdulkinimui, klimato reguliavimui, apsaugai nuo potvynių, dirvos derlingumui ir maisto, kuro, pluošto bei vaistų gamybai.
Žemės ūkis Kadangi beveik pusė ES sausumos teritorijos naudojama žemės ūkio reikmėms, žemės ūkio sektorius yra svarbus Europos aplinkos apkrovos šaltinis. Pastaruosius penkis dešimtmečius Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP),  kuriai skiriama maždaug pusė ES biudžeto lėšų , skatino šį sektorių vis labiau aktyvėti, kartu didėjant pasaulio ekonomikos globalizacijai.
Pramonė Europos pramonės veiklos rezultatai aplinkos požiūriu pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo. Pokyčius lėmė kelios priežastys: griežtesnis aplinkos reglamentavimas, efektyvesnis energijos vartojimas, bendra Europos pramonės tendencija atsisakyti tam tikrų didelės taršos bei taršesnių gamybos rūšių ir įmonių dalyvavimas savanoriškose sistemose, kuriomis siekiama sumažinti jų poveikį aplinkai.
Energija Energija ne tik turi esminę reikšmę pramonės, prekybos ir visuomenės materialinei gerovei, bet ir užtikrina asmeninį patogumą bei judumą. Tačiau jos gamyba ir vartojimas kelia didelių problemų aplinkai: šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalų išlakos, žemės naudojimas, atliekų susidarymas ir naftos išsiliejimas. Šios problemos prisideda prie klimato kaitos, kenkia natūralioms ekosistemoms ir žmogaus sukurtai aplinkai ir turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Archived
Miesto aplinka Europa – tai miestų ir miestelių sąjunga: beveik 75 proc. ES gyventojų gyvena miestuose. Tačiau urbanizacijos padariniai veikia ne tik miestus. Europiečiai renkasi miesto gyvenimo būdą ir naudojasi tokiais miesto patogumais kaip kultūros, švietimo ar sveikatos paslaugos. Nors miestai yra Europos ekonomikos variklis ir Europos materialinės gerovės kūrėjai, išlieka didelė jų priklausomybė nuo išorės regionų užtikrinant jų energijos, vandens, maisto poreikius ir šalinant atliekas bei išlakas.
Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos Visuotines aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduriame šiandien, daugiausia lemia tai, kad žmonės pereikvoja gamtos išteklius, tarp jų – (iškastinį) kurą, mineralus, vandenį, žemę ir biologinę įvairovę. Tampa vis aiškiau, kad Europoje vyraujantis ekonominės plėtros modelis, pagrįstas aktyviu išteklių naudojimu, atliekų susidarymu ir tarša, negali būti taikomas ilgą laiką. Šiandien Europos Sąjunga ypač priklausoma nuo importo. Kad patenkintume išteklių paklausą, mums reikėtų dvigubai didesnio nei ES žemės ploto. Dauguma išteklių naudojami tik trumpą laiką arba prarandami – patenka į sąvartynus arba netenka pirminės vertės (išteklių atkūrimo procesų metu suprastėja jų kokybė).
Vandens ir jūros aplinka Visas mūsų gyvenimas šioje planetoje, įskaitant mūsų ekosistemas, visuomenę ir ekonomiką, priklauso nuo vandens. Jūrų ir gėlo vandens ekosistemos atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: vandens filtravimo, skiedimo ir saugojimo; potvynių prevencijos; klimato pusiausvyros užtikrinimo vietos ir pasaulio lygmenimis; biologinės įvairovės išsaugojimo.
Dirvožemis 90 proc. viso maisto, pašarų, pluošto ir kuro gamybos šaltinis yra dirvožemis; jame taip pat auginama įvairiems sektoriams skirta žaliava – pradedant sodininkyste ir baigiant statybų sektoriumi. Dirvožemis taip pat yra labai svarbus ekosistemos būklei: jame valomas vanduo, reguliuojamas jo kiekis, vyksta maistinių medžiagų cirkuliacija ir randami genai bei rūšys, padedančios užtikrinti biologinę įvairovę. Dirvožemis yra pasaulinis anglies absorbentas, kuris atlieka svarbų vaidmenį siekiant sulėtinti klimato kaitą ir jos poveikį. Be to, dirvožemyje saugomi mūsų praeities pėdsakai, todėl jis yra svarbi mūsų kultūros paveldo dalis.
Archived
Buitinis vartojimas Supratus namų ūkyje pasirinktą vartojimo modelį įmanoma perprasti žmogaus elgesį. Europos vartojimo modeliai gerokai skiriasi nuo taikytųjų prieš 50 metų. Mūsų vartojimą lemiantiems svarbiausiems veiksniams yra priskiriama pajamų didėjimas, ekonomikos globalizacija, technologijų naujovės (pvz., internetas ir mobilieji telefonai), mažesni namų ūkio dydžiai, senėjantys gyventojai, įpročiai ir kultūra.
Archived
Aplinkosaugos scenarijai Klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir gamtinių išteklių naudojimo problemos turi ilgalaikį poveikį, reikalaujantį ilgalaikių politinių sprendimų. Kad priimtume protingus strateginius sprendimus, turime stengtis numatyti ateitį ir suvokti aktualius, naujus ir nenumatytus reiškinius. Siekdami darniai vystyti Europą, turime žvelgti toliau dviejų ir daugiau teisėkūros ciklų. Tačiau tolima perspektyva reikalauja plačių pažiūrų: pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, ilgainiui gali žymiai pasikeisti. Aplinkosaugos scenarijai, prognozės ir kiti perspektyviniai tyrimai padeda mums spręsti būsimų įvykių nutrūkstamumo ir nepastovumo klausimus ir formuoti ilgalaikę politiką.
Archived
Gyventojai ir ekonomika Gyventojų skaičiaus arba ekonomikos augimą tiesiogiai susieti su žala aplinkai būtų pernelyg primityvu. Kaip rodo šiame skyriuje pateikiama medžiaga, tikrovė yra kiek sudėtingesnė.
Tam tikri regionai Tam tikri Europos regionai, pvz., Arkties, Viduržemio ir Baltijos jūros, susiduria su aplinkosaugos problemomis, kurios būdingos visam regionui, tačiau mažiau žinomos už jo ribų. Panašių bendrų bėdų visoje Europoje turi ir kai kurie kraštovaizdžiai, pvz., kalnų ir jūrų regionai. Todėl šiame skyriuje apibendriname pranešimus apie įvairius aplinkosaugos aspektus – problemas, iniciatyvas, sprendimus ir daugiau – susijusius su konkrečiais regionais ir kraštovaizdžio tipais.
Archived
Gamtiniai ištekliai Žemės gamtiniai ištekliai yra gyvybiškai svarbūs žmonijos išlikimui ir plėtrai. Kai kurie šių išteklių, pvz., mineralinės medžiagos, įvairių rūšių gyvūnai ir augalai ir jų arealai, yra riboti – juos išeikvojus arba sunaikinus, jie išnyksta visam laikui. Kiti, pvz., oras, vanduo ir mediena, yra atsinaujinantys, nors siekdami juos atauginti, atnaujinti ir išvalyti paprastai pasikliaujame natūraliomis Žemės sistemomis. Nors dažniausiai išeikvojimo poveikis jaučiamas vietos mastu, dėl augančios tautų tarpusavio priklausomybės ir tarptautinės prekybos gamtiniais ištekliais jų vadyba tampa pasaulinės svarbos klausimu.
Archived
Žuvininkystė Europos žvejybos laivynui būdingas kritinis pajėgumų perviršis. Pernelyg intensyvi žvejyba gali turėti rimtų pasekmių visai jūrinei aplinkai. Kai kurios tralinės žvejybos technologijos, pvz., pažeidžia labai svarbų jūros dugno arealą. Kitame maisto grandinės gale esantys jūrų paukščiai, ruoniai, banginiai ir kiti jūros žinduoliai paliekami be maisto.
Klimato kaitos švelninimas KLiKlimato kaita jau vyksta: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, visame pasaulyje kyla vidutinis jūros lygis. Labai tikėtina, kad pagrindinė atšilimo priežastis yra didėjanti nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje, susidaranti dėl žmonių išmetamų teršalų. Kad sušvelnintume klimato kaitą, privalome mažinti šių teršalų kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui.
Aplinka ir sveikata Švari aplinka būtina žmonių sveikatai ir gerovei. Tačiau aplinkos ir žmonių sveikatos sąveika yra labai sudėtinga, ją sunku įvertinti. Todėl itin naudinga vadovautis atsargumo principu. Geriausiai žinomas kenksmingas poveikis, susijęs su aplinkos oro užterštumu, prasta vandens kokybe ir prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Daug mažiau žinoma apie pavojingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai. Triukšmas yra viena naujesnių aplinkos ir sveikatos apsaugos problemų. Klimato kaita, stratosferos ozono sluoksnio irimas, biologinės įvairovės nykimas ir dirvožemio degradacija taip pat gali kenkti žmonių sveikatai
Politikos priemonės Politika yra svarbus veiksnys, kuris prisideda prie mūsų aplinkos būklės nustatymo ir gerinimo. Nuo tada, kai 1973 m. buvo priimtas sprendimas dėl Pirmosios aplinkosaugos veiksmų programos, Europos aplinkos politika labai išplėtota. Iki šiol priimta keli šimtai aplinkos teisės aktų. Aplinkos politikos vertinimas padeda nustatyti, kaip politika įgyvendinama ir kuri politika yra veiksminga, taip pat kaip įvairi politika mums gali padėti „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.
Archived
Aplinkosauginės technologijos Europa yra pasaulinė ekologiškai veiksmingų technologijų lyderė. ES ekologijos pramonė, kurioje dirba daugiau kaip du milijonai žmonių, sudaro maždaug trečdalį pasaulinės rinkos ir kasmet auga apytikriai 5 procentais. Deja, tebėra nemažų kliūčių šioms galimybėms išnaudoti, pirmiausia tai – aplinkai žalingos subsidijos ir finansinių lengvatų ekologiškoms naujovėms stoka. Poslinkis netaršios darnios ekonomikos eros link visame žemyne priklauso nuo veiksmų, kurių turi imtis visų visuomenės segmentų atstovai: vyriausybės, mokslininkai, įmonės, pavieniai piliečiai ir kiti.

Permalinks

Geographic coverage

For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/themes/environmental-themes or scan the QR code.

PDF generated on 2020-07-14 09:02

EEA Page URL QR
Dokumento veiksmai
The EEA is an agency of the European Union

Engineered by: EAA interneto svetainės komanda

Software updated on 29 June 2020 21:53 from version 20.6.23

Software version: EEA Plone KGS 20.6.27

Kodas kūrėjams

Systems Status

Teisinis pranešimas

Creative commons license

CMS login