Press Release
Norint pasiekti tikslus, Europos transporto sektoriuje būtina imtis ryžtingų veiksmų
- Bulgarian (bg)
- Czech (cs)
- Danish (da)
- German (de)
- English (en)
- Spanish (es)
- Estonian (et)
- Finnish (fi)
- French (fr)
- Hungarian (hu)
- Icelandic (is)
- Italian (it)
- Lithuanian (lt)
- Latvian (lv)
- Dutch (nl)
- Norwegian (no)
- Polish (pl)
- Portuguese (pt)
- Romanian (ro)
- Russian (ru)
- Slovak (sk)
- Slovenian (sl)
- Swedish (sv)
- Turkish (tr)
2009 m. beveik visų transporto teršalų buvo išmetama mažiau, nes smuko paklausa. <...> Tačiau teršalų sumažėjo dėl ekonomikos nuosmukio. Todėl mums reikia iš esmės labiau pakeisti Europos transporto sistemą, kad net ir didelio ekonomikos augimo laikotarpiais nebūtų išmetama daugiau teršalų
EAA vykdomoji direktorė prof. Jacqueline McGlade
EAA vykdomoji direktorė prof. Jacqueline McGlade teigia: „2009 m. beveik visų transporto teršalų buvo išmetama mažiau, nes smuko paklausa. <...> Tačiau teršalų sumažėjo dėl ekonomikos nuosmukio. Todėl mums reikia iš esmės labiau pakeisti Europos transporto sistemą, kad net ir didelio ekonomikos augimo laikotarpiais nebūtų išmetama daugiau teršalų.“
EAA transporto ir aplinkos ataskaitoje nurodoma, kad efektyvumas šiek tiek padidėjo. Pavyzdžiui, 2010 m. nauji automobiliai buvo maždaug penktadaliu efektyvesni nei 2000 m. Tačiau dažnai šį gana nedidelį efektyvumo padidėjimą lenkia auganti paklausa, netgi jei dėl ekonomikos nuosmukio sulėtėjo kai kurių sektorių veikla. 1990–2009 m. transporto priemonių paklausa padidėjo maždaug trečdaliu, dėl to tuo pačiu laikotarpiu 27 proc. padaugėjo transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).
Komisijos veiksmų plane pasiūlytais naujais tikslais bus apibrėžtas politikos formavimas Europos, valstybių narių ir savivaldybių lygmenimis siekiant spręsti su transportu susijusius aplinkos apsaugos klausimus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad politikos formuotojai turi nemažai galimybių nuosekliai spręsti šias problemas, pvz., kartu nagrinėjant oro kokybės ir klimato kaitos klausimus.
Pirmą kartą EAA parengė pradinius rodiklius, skirtus pažangai aplinkos apsaugos srityje vertinti siekiant transporto sektoriaus tikslų. Šie rodikliai apima tikslus, susijusius su išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, energijos suvartojimu ir triukšmu. Parengtas pagrindinių 12 rodiklių rinkinys, apimantis labai įvairias politikos sritis.
Pagrindinės išvados
- 2009 m. transporto sektoriuje išmesta 24 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio. Veiksmų plane nurodoma, kad iš ES valstybių narių reikalaujama iki 2050 m. sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Kadangi 1990–2009 m. išmetamųjų teršalų iš tikrųjų padaugėjo 27 proc., ES privalo 2009–2050 m. jų sumažinti iš viso 68 proc.
- 1990–2007 m. Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse metinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje nuolat didėjo. Nors 2007–2009 m. bendra energijos paklausa transporto sektoriuje sumažėjo 4 proc., tikėtina, kad ekonomikai ėmus augti ji vėl pradės didėti.
- Oro kokybės rodikliai viršyti daugelyje sričių. 2009 m. 41 proc. eismo stebėsenos stočių užfiksavo, kad azoto dioksido (NO2), kuris gali sukelti astmą ir kitų kvėpavimo problemų, metinės ribinės vertės buvo viršytos.
- Dėl transporto išmetamų kietųjų dalelių (PM10) taip pat kyla rimtų sveikatos problemų. 2009 m. 30 proc. eismo stebėjimo vietų 27 ES valstybėse narėse PM10 dienos ribinė vertė buvo viršyta.
- Beveik 100 mln. žmonių patyrė žalingą pagrindiniais keliais važiuojančių kelių transporto priemonių ilgalaikio vidutinio stiprumo triukšmo poveikį.
- 2011 m. birželio mėn. vidutinė faktinė kelių transporto degalų kaina (apskaičiuojama kaip bešvinio benzino atitikmuo, įskaitant muitus ir mokesčius) buvo 1,14 EUR už vieną litrą, vertinant realiąja verte – 15 proc. didesnė nei 1980 m. Tai reiškia, kad benzino kaina (realiąja verte) per metus vidutiniškai padidėjo mažiau nei 0,5 procentinio punkto, taigi, tokios degalų kainos neskatina rinktis efektyvesnio transporto.
- Alternatyviais degalais varomų automobilių dalis keliuose nuolat augo ir 2009 m. sudarė daugiau kaip 5 proc. automobilių parko. Daugelyje tokių automobilių naudojamos suskystintos naftos dujos (SND), o elektrinės transporto priemonės sudarė 0,02 proc. viso automobilių parko.
- Dėl kelių, geležinkelių ir greitkelių tinklo Europos kraštovaizdis skaidomas į vis mažesnes dalis, ir tai turi rimtų padarinių biologinei įvairovei. Beveik 30 proc. ES žemės yra vidutiniškai, smarkiai arba labai smarkiai suskaidyta, todėl ribojamas daugelio rūšių judėjimas ir veisimasis.
Pastabos redaktoriams
TERM ataskaita atsižvelgiant į aplinkybes
Europos aplinkos agentūros pagal Pranešimų apie transportą ir aplinką mechanizmą (TERM) skelbiama naujausia metinė ataskaita – „Sąlygų ekologiškesniam transportui kūrimas“ (angl. Laying the foundations for greener transport).
2011 m. Europos metinėje oro kokybės ataskaitoje pateikiama oro kokybės Europoje apžvalga ir analizė. Oro kokybės būklės ir tendencijų vertinimas grindžiamas aplinkos oro kokybės matavimais (1999–2009 m.) ir antropogeninės kilmės išmetamaisiais teršalais bei jų išmetimo tendencijomis (1990–2009 m.).
TERM ataskaitoje yra skyrius apie automobilių išmetamą anglies dioksidą (CO2). Per ateinančias savaites EAA paskelbs atnaujintus duomenis apie gamintojų daromą pažangą siekiant su CO2 susijusių tikslų naujų automobilių gamybos sektoriuje. Šie duomenys bus paskelbti svetainėje www.eea.europa.eu.
2012 m. TERM ataskaitoje bus aptarta pažanga laikantis pirmą kartą šioje ataskaitoje nustatytų pradinių rodiklių.
Apibrėžtys
Transporto išmetamos ŠESD Kioto protokolo susitarime apibrėžtos kaip vykdant bet kokią transporto veiklą (nesvarbu, kokiame sektoriuje) deginant kurą ir jam garuojant išmetami teršalai, tačiau išskyrus tarptautinį oro ir jūrų transportą (tarptautinis bunkerinis kuras). Komisijos veiksmų plane transportui ir tarptautiniam oro transportui (išskyrus tarptautinį jūrų transportą) keliamas išmetamo ŠESD kiekio tikslas apibrėžtas atsižvelgiant į Kioto protokole nurodytą išmetamųjų teršalų apskaičiavimą. Duomenys išreiškiami CO2 ekvivalentu.
Krovinių gabenimas. Jis apima vidaus ir tarptautinį gabenimą keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, įskaitant tarpvalstybinę prekybą ir kabotažą.
Papildoma informacija
Permalinks
- Permalink to this version
- a2d5c96c7971b712c09075523b82b7c5
- Permalink to latest version
- ICZH7SDQV9
Geographic coverage
Temporal coverage
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/pressroom/newsreleases/norint-pasiekti-tikslus-europos-transporto or scan the QR code.
PDF generated on 2022-05-16 12:08
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais