1
Oro tarša. Ją įveikti padės žinios

„Turime gerų naujienų – per pastaruosius dešimtmečius pavyko žymiai sumažinti kai kurių oro teršalų kiekį. Tačiau šie teršalai, kurių kiekį pavyko sumažinti labiausiai, nėra patys žalingiausi žmogaus sveikatai ir aplinkai,“ – pažymi Europos aplinkos agentūros (EAA) oro kokybės vertinimo ir duomenų rengimo specialistas Valentin Foltescu. Paklausėme V. Foltescu, kokių priemonių EAA imasi oro kokybės srityje ir ką rodo naujausi duomenys.

Skaityti daugiau

Pokyčiai pereinamuoju laikotarpiu

Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje. Kaip vykstančius pokyčius nukreipti tokia linkme, kad iki 2050 m. tvarią plėtrą užtikrintume visame pasaulyje? Kaip užtikrinti trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominių ir aplinkos procesų pusiausvyrą? Atsakymai priklauso nuo to, kaip elgsimės pereinamuoju laikotarpiu ir ar neįkalinsime savęs netvariose sistemose.

Skaityti daugiau

Globalinis aerozolių vaizdas

Vienas iš į aplinkos orą patenkančių kietųjų dalelių gamtinių šaltinių yra iš Sacharos kylančios Afrikos dulkės. Esant itin sausoms ir karštoms oro sąlygoms Sacharoje oro srautai ima sūkuriuoti ir gali šias dulkes pakelti į 4–5 km aukštį. Tokiame aukštyje kietosios dalelės gali išsilaikyti savaites ar mėnesius ir nukeliauti iki Europos.

Skaityti daugiau

Dublinas rimtai sprendžia oro taršos poveikio sveikatai problemas

Martinas Fitzpatrickas yra Dublino miesto tarybos Aplinkos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas. Jis taip pat yra Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir EAA vykdomo oro kokybės apsaugos teisės aktų įgyvendinimo tobulinimo eksperimentinio projekto Dublino atstovas ryšiams. Su juo kalbėjomės, kaip Dubline sprendžiamos prastos oro kokybės keliamos sveikatos problemos.

Skaityti daugiau

Cheminių medžiagų klausimas

Mūsų atmosferos cheminiai reiškiniai sudėtingi. Atmosferą sudaro įvairaus tankio ir skirtingos cheminės sudėties sluoksniai. Apie mūsų atmosferoje sklandančius teršalus ir vykstančius cheminius procesus, veikiančius mūsų sveikatą ir aplinką, kalbėjomės su JK Gamtinės aplinkos mokslinių tyrimų tarybos Ekologijos ir Hidrologijos centro profesoriumi Davidu Fowleriu.

Skaityti daugiau

Europos oro kokybę reglamentuojantys teisės aktai

Oro tarša ne visur vienoda. Į atmosferą išmetami skirtingi teršalai, jų kilmė taip pat skiriasi. Patekę į atmosferą teršalai gali transformuotis į naujus teršalus ir pasklisti po visą pasaulį. Parengti ir įgyvendinti priemones šiems sudėtingiems uždaviniams spręsti nėra lengva. Šiame skyriuje apžvelgsime Europos Sąjungos oro kokybės apsaugos teisės aktus.

Skaityti daugiau

Žinių apie orą gilinimas

Mūsų žinios ir supratimas apie oro taršą kasmet gilėja. Turime nuolat besiplečiantį stebėjimo stočių tinklą, teikiantį įvairiausių oro teršalų duomenis, kuriuos papildo oro kokybės modelių rezultatai. Šiuo metu turime užtikrinti, kad mokslo žinios ir politika būtų plėtojamos išvien.

Skaityti daugiau

Patalpų oro kokybė

Daugelis mūsų 90 proc. dienos praleidžiame patalpose: namuose, darbe ar mokykloje. Oro, kuriuo kvėpuojame patalpose, kokybė taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Kas lemia patalpų oro kokybę? Ar lauko ir patalpų oro teršalai skiriasi? Kaip pagerinti patalpų oro kokybę?

Skaityti daugiau

Klimato kaita ir oras

Mūsų klimatas kinta. Daugelis klimato pokyčius sukeliančių dujų taip pat yra oro teršalai, turintys poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai. Dažnai oro kokybės gerinimas gali padėti stabdyti klimato pokyčius ir atvirkščiai, tačiau ne visada. Turime užtikrinti, kad klimato ir oro politika būtų paremta visoms pusėms naudingais sprendimais.

Skaityti daugiau

Europos oras šiandien

Per pastaruosius dešimtmečius Europa pagerino savo oro kokybę. Daugelio teršalų išmetimas sėkmingai pažabotas, tačiau kietosios dalelės ir ypač ozonas vis dar kelia didelį pavojų Europos gyventojų sveikatai.

Skaityti daugiau

Oras, kuriuo kvėpuojame

Kvėpuojame nuo pat gimimo iki mirties. Kvėpuoti gyvybiškai svarbu ne tik mums, bet ir visai gyvybei Žemėje. Prasta oro kokybė veikia mus visus: ji žaloja mūsų ir aplinkos sveikatą, o tai lemia ekonominius nuostolius. Tačiau iš ko susideda oras, kuriuo kvėpuojame, ir iš kur jame atsiranda įvairūs teršalai?

Skaityti daugiau

Susieti mokslą, politiką ir visuomenę

Atmosfera, oro sąlygos ir sezonų kaita jau seniai yra žavėjimosi ir stebėjimo objektas. IV amžiuje p. m. e. didysis filosofas Aristotelis traktate Meteorologija surinko ir surašė savo pastabas ne tik apie oro sąlygas, bet ir apie gamtos mokslus apskritai. Iki XVII amžiaus oras laikytas tuštuma, manyta, kad jis besvoris, kol Galilėjas Galilėjus moksliškai įrodė, kad taip nėra.

Skaityti daugiau

Vanduo mieste

Vanduo mieste

2012-12-17

Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?

Skaityti daugiau

Vanduo žemės ūkyje

Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.

Skaityti daugiau

Vietinis ir globalus

Susidūrus su gyvybinių išteklių, tokių kaip vanduo ir žemė, trūkumu ir didėjančia įtampa, klausimas, kas priima sprendimus, yra toks pat svarbus, kaip ir klausimas, kaip tvarkomi ir naudojami gamtos ištekliai. Pasaulinis koordinavimas dažnai yra esminis, tačiau be vietinio pritarimo ir pastangų nieko pasiekti nepavyks.

Skaityti daugiau

Europos požiūris į tvarią plėtrą

Taikydami nemažai teisinių priemonių ES politikai siekia efektyvesnio išteklių naudojimo Europoje. Tačiau kaip Europa siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir gamtos? Ką „Rio+20“ konferencijos kontekste tvari plėtra reiškia ES ir besivystančiam pasauliui? Čia pateikiame vieną požiūrį.

Skaityti daugiau

Maisto švaistymas

Maisto švaistymas

2012-06-18

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl peršasi klausimas, kaip tai pakeisti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.

Skaityti daugiau

Nustatyti „teisingą“ kainą?

Gelbėdamos savo žmones nuo skurdo daugelis besivystančių šalių savo ūkio raidą paremia gamtos išteklių eksploatavimu, galinčiu pažeisti žmonėms gyvybiškai svarbias gamtines sistemas. Neretai trumpalaikiai sprendimai pakenkia ilgalaikei gyventojų gerovei. Ar gali vyriausybės padėti rinkoms nustatyti „teisingą“ kainą už gamtos paslaugas ir daryti įtaką ekonominiams sprendimams? Toliau atidžiau pažvelgsime į tai, ką vandens naudojimas medvilnės gamybai reiškia Burkina Fasui.

Skaityti daugiau

Atliekos Grenlandijoje

Kad ir kur gyventume, – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki atokių kaimų, – visur iš mūsų veiklos susidaro atliekų. Maisto likučiai, elektroninės atliekos, baterijos, popierius, plastikiniai buteliai, drabužiai, seni baldai – viskas turi būti pašalinta. Kai kurios atliekos pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos; kitos sudeginamos energijai pagaminti arba išvežamos į sąvartynus. Vieno būdo tvarkyti atliekas, kuris būtų tinkamas visur, nėra. Spręsdami, kaip tvarkyti atliekas, turime atsižvelgti į vietos aplinkybes. Juk atliekos – visų pirma vietos problema. Toliau aprašysime, kaip vyriausybė atliekų problemą sprendžia Grenlandijoje, kur gyventojų skaičius nėra didelis, gyvenvietės yra toli viena nuo kitos ir kelių infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.

Skaityti daugiau

Tai „naudinga verslui“?

Nuo smulkių įmonių iki tarptautinių korporacijų – daugelis įmonių ieško būdų išlaikyti ar padidinti savo rinkos dalį. Aršios pasaulinės konkurencijos laikais tvarus vystymasis reiškia daug daugiau nei ekologinės korporatyvinės reputacijos kūrimą ir gamybos sąnaudų sumažinimą. Jis gali suteikti ir naujų verslo galimybių.

Skaityti daugiau

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100