Straipsniai

Vienas iš į aplinkos orą patenkančių kietųjų dalelių gamtinių šaltinių yra iš Sacharos kylančios Afrikos dulkės. Esant itin sausoms ir karštoms oro sąlygoms Sacharoje oro srautai ima sūkuriuoti ir gali šias dulkes pakelti į 4–5 km aukštį. Tokiame aukštyje kietosios dalelės gali išsilaikyti savaites ar mėnesius ir nukeliauti iki Europos.

Skaityti daugiau

Martinas Fitzpatrickas yra Dublino miesto tarybos Aplinkos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas. Jis taip pat yra Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir EAA vykdomo oro kokybės apsaugos teisės aktų įgyvendinimo tobulinimo eksperimentinio projekto Dublino atstovas ryšiams. Su juo kalbėjomės, kaip Dubline sprendžiamos prastos oro kokybės keliamos sveikatos problemos.

Skaityti daugiau

Mūsų atmosferos cheminiai reiškiniai sudėtingi. Atmosferą sudaro įvairaus tankio ir skirtingos cheminės sudėties sluoksniai. Apie mūsų atmosferoje sklandančius teršalus ir vykstančius cheminius procesus, veikiančius mūsų sveikatą ir aplinką, kalbėjomės su JK Gamtinės aplinkos mokslinių tyrimų tarybos Ekologijos ir Hidrologijos centro profesoriumi Davidu Fowleriu.

Skaityti daugiau

Oro tarša ne visur vienoda. Į atmosferą išmetami skirtingi teršalai, jų kilmė taip pat skiriasi. Patekę į atmosferą teršalai gali transformuotis į naujus teršalus ir pasklisti po visą pasaulį. Parengti ir įgyvendinti priemones šiems sudėtingiems uždaviniams spręsti nėra lengva. Šiame skyriuje apžvelgsime Europos Sąjungos oro kokybės apsaugos teisės aktus.

Skaityti daugiau

Mūsų žinios ir supratimas apie oro taršą kasmet gilėja. Turime nuolat besiplečiantį stebėjimo stočių tinklą, teikiantį įvairiausių oro teršalų duomenis, kuriuos papildo oro kokybės modelių rezultatai. Šiuo metu turime užtikrinti, kad mokslo žinios ir politika būtų plėtojamos išvien.

Skaityti daugiau

Daugelis mūsų 90 proc. dienos praleidžiame patalpose: namuose, darbe ar mokykloje. Oro, kuriuo kvėpuojame patalpose, kokybė taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Kas lemia patalpų oro kokybę? Ar lauko ir patalpų oro teršalai skiriasi? Kaip pagerinti patalpų oro kokybę?

Skaityti daugiau

Mūsų klimatas kinta. Daugelis klimato pokyčius sukeliančių dujų taip pat yra oro teršalai, turintys poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai. Dažnai oro kokybės gerinimas gali padėti stabdyti klimato pokyčius ir atvirkščiai, tačiau ne visada. Turime užtikrinti, kad klimato ir oro politika būtų paremta visoms pusėms naudingais sprendimais.

Skaityti daugiau

Per pastaruosius dešimtmečius Europa pagerino savo oro kokybę. Daugelio teršalų išmetimas sėkmingai pažabotas, tačiau kietosios dalelės ir ypač ozonas vis dar kelia didelį pavojų Europos gyventojų sveikatai.

Skaityti daugiau

Kvėpuojame nuo pat gimimo iki mirties. Kvėpuoti gyvybiškai svarbu ne tik mums, bet ir visai gyvybei Žemėje. Prasta oro kokybė veikia mus visus: ji žaloja mūsų ir aplinkos sveikatą, o tai lemia ekonominius nuostolius. Tačiau iš ko susideda oras, kuriuo kvėpuojame, ir iš kur jame atsiranda įvairūs teršalai?

Skaityti daugiau

Atmosfera, oro sąlygos ir sezonų kaita jau seniai yra žavėjimosi ir stebėjimo objektas. IV amžiuje p. m. e. didysis filosofas Aristotelis traktate Meteorologija surinko ir surašė savo pastabas ne tik apie oro sąlygas, bet ir apie gamtos mokslus apskritai. Iki XVII amžiaus oras laikytas tuštuma, manyta, kad jis besvoris, kol Galilėjas Galilėjus moksliškai įrodė, kad taip nėra.

Skaityti daugiau

Didėjant gyventojų skaičiui, smarkiai plečiantis urbanizacijai ir ekonomikai, visuose Europos miestuose auga gėlo vandens poreikis. Klimato kaita ir tarša taip pat turi įtakos miesto gyventojams tiekiamo vandens ištekliams. Ką turi turime daryti, kad Europos miestuose būtų užtikrintas gėlo vandens tiekimas gyventojams?

Skaityti daugiau

Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.

Skaityti daugiau

Susidūrus su gyvybinių išteklių, tokių kaip vanduo ir žemė, trūkumu ir didėjančia įtampa, klausimas, kas priima sprendimus, yra toks pat svarbus, kaip ir klausimas, kaip tvarkomi ir naudojami gamtos ištekliai. Pasaulinis koordinavimas dažnai yra esminis, tačiau be vietinio pritarimo ir pastangų nieko pasiekti nepavyks.

Skaityti daugiau

Taikydami nemažai teisinių priemonių ES politikai siekia efektyvesnio išteklių naudojimo Europoje. Tačiau kaip Europa siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir gamtos? Ką „Rio+20“ konferencijos kontekste tvari plėtra reiškia ES ir besivystančiam pasauliui? Čia pateikiame vieną požiūrį.

Skaityti daugiau

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl peršasi klausimas, kaip tai pakeisti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.

Skaityti daugiau

Dešimtmečius palyginti stabiliai Europoje augusi ekonomika pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Pagaminame ir suvartojame daugiau prekių, teikiame ir naudojamės daugiau paslaugų. Daugiau keliaujame ir ilgiau gyvename. Tačiau mūsų ekonominės veiklos poveikis aplinkai namuose ir užsienyje tapo didesnis ir labiau matomas. Tinkamai įgyvendinami aplinkos teisės aktai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tačiau pažvelgę į tai, kas pasikeitė per pastaruosius dvidešimt metų, ar galime pasakyti, kad padarėme viską, ką galėjome?

Skaityti daugiau

Gelbėdamos savo žmones nuo skurdo daugelis besivystančių šalių savo ūkio raidą paremia gamtos išteklių eksploatavimu, galinčiu pažeisti žmonėms gyvybiškai svarbias gamtines sistemas. Neretai trumpalaikiai sprendimai pakenkia ilgalaikei gyventojų gerovei. Ar gali vyriausybės padėti rinkoms nustatyti „teisingą“ kainą už gamtos paslaugas ir daryti įtaką ekonominiams sprendimams? Toliau atidžiau pažvelgsime į tai, ką vandens naudojimas medvilnės gamybai reiškia Burkina Fasui.

Skaityti daugiau

Beveik viskas, ką vartojame ir gaminame, turi poveikį mūsų aplinkai. Kasdien renkamės tam tikras prekes ir paslaugas, dažnai nepagalvodami apie jų paliekamus „pėdsakus“ aplinkoje. Pardavimo kaina vargiai atspindi jų tikrąsias sąnaudas. Tačiau yra daug būdų vartoti ir gaminti ekologiškiau.

Skaityti daugiau

Per keturis aplinkos valdymo dešimtmečius sukūrėme institucijas, padedančias geriau suvokti ir spręsti aplinkos problemas. Praėjus dvidešimčiai metų nuo 1992 m. aukščiausiojo lygio susitikimo Žemės klausimams aptarti pasaulio lyderiai vėl susitiks Rio de Žaneire, kad atnaujintų pasaulinius įsipareigojimus siekti žaliosios ekonomikos ir gerinti pasaulio valdymą.

Skaityti daugiau

Daugelio mūsų atmintyje 2011-ieji išliks kaip finansinės suirutės, Japonijos žemės drebėjimo, cunamio ir atominės katastrofos, finansinės pagalbos Europos šalims ir masinių protestų, susijusių su Arabų pavasariu, judėjimu „Okupuokime Volstrytą“ (angl. Occupy Wall Street) ir Ispanijos Indignados („Pasipiktinusieji“), metai. Tik nedaugelis prisimins, kad šiais metais mokslininkai mūsų planetoje atrado daugiau kaip 18 000 naujų rūšių. Dar mažiau žmonių galės nurodyti bent vieną biologinę rūšį, kuri paskelbta išnykusia.

Skaityti daugiau