kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Tendencijos ir prognozės: ES išmetamas ŠESD kiekis atsigavus po pandemijos ir energetikos krizės laikotarpiu vėl šiek tiek padidėjo

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2022-12-01 Paskutinį kartą keista 2023-01-10
5 min read
Remiantis naujausia šiandien Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbta ataskaita „Tendencijos ir prognozės“, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir energijos suvartojimas 2021 m. išaugo daugiausia dėl to, kad Europa atsigavo po pandemijos. Dauguma ES valstybių narių sėkmingai pasiekė ES 2020 m. klimato ir energetikos tikslus. Dabar jos sutelkė dėmesį į poveikio klimatui neutralumą, tuo pačiu kovodamos su dabartine energijos tiekimo krize. Kad būtų pasiekti platesnio užmojo 2030 m. klimato ir energetikos tikslai, kasmet reikės padaryti daugiau nei dukart didesnę pažangą diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinant energijos vartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Taupyti energiją ir užtikrinti geresnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą labai svarbu ne tik siekiant kovoti su energetikos krize, bet ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus

Remiantis EAA ataskaitai „2022 m. tendencijos ir prognozės Europoje“ parengti pateiktais duomenimis, po ilgo laikotarpio, kai Europoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėjo, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 suvaržymų, išmetamas kiekis, ypač transporto, pramonės ir energijos tiekimo sektoriuose, padidėjo. Gresiant energetikos krizei, o ypač išaugus dujų kainoms, energetikos sektoriuje iš dalies pereita prie dažnesnio daug anglies dioksido išskiriančio kuro naudojimo, o pastaraisiais metais sparčiai intensyvėjęs atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas 2021 m. sulėtėjo. Siekiant užkirsti kelią šiai tendencijai, šiandien nepaprastai svarbu, kad priimant sprendimus dėl energetikos infrastruktūros būtų atsižvelgiama į poveikio klimatui neutralumo tikslą ateityje, kad būtų išvengta anglies dioksido susaistymo poveikio.

„Per ateinančius mėnesius ir metus reikės imtis itin svarbių veiksmų, kad ES valstybės narės galėtų įgyvendinti plataus užmojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo planus ES klimato tikslams pasiekti. Nors šią žiemą bus reikalingos trumpalaikės energijos tiekimą užtikrinančios priemonės, šios investicijos neturėtų paversti Europos priklausoma nuo iškastinio kuro dar daugeliui metų. Taupyti energiją ir užtikrinti geresnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą labai svarbu ne tik siekiant kovoti su energetikos krize, bet ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus“, – sako EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

 

Vėl didėjantis išmetamas teršalų kiekis; augantis energijos suvartojimas

Remiantis preliminariais ES valstybių narių duomenimis, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021 m. padidėjo 5 proc., palyginti su 2020 m., taip pat tarptautinės aviacijos sektoriuje. Tačiau šis kiekis vis dar yra gerokai mažesnis už kiekį 2019 m., iki prasidedant COVID.

Apskaičiuota, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo tiek pirminės, tiek galutinės energijos suvartojimas – atitinkamai 6 proc. ir 5 proc.. Pagal pirminės energijos suvartojimą matuojamas energijos poreikis, o galutinės energijos suvartojimas reiškia tai, ką faktiškai sunaudoja galutiniai naudotojai. Padidėjusį energijos sunaudojimą daugiausia galima paaiškinti tuo, kad atsigavo ekonomika. 2021 m. kylančių energijos kainų poveikis metinio suvartojimo rodikliams dar nebuvo matomas. Tikėtina, kad jis bus akivaizdesnis 2022 m.

Preliminariais duomenimis, Europos bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir toliau sudarė 22 proc. 2021 m. suvartotos energijos, tad buvęs spartus pastarųjų metų augimas sustojo. Tai galima paaiškinti tuo, kad 2021 m. išgauta mažiau vėjo energijos ir hidroenergijos, taip pat dėl to, kad vėl išaugo energijos vartojimas.

 

Siekiant 2030 m. tikslų labai svarbūs bus ateinantys metai

Ateinančiais metais, kad būtų pasiektas ilgalaikis poveikio klimatui neutralumas, kasmet reikės stipriai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Priimtame Europos klimato teisės akte 2030 m. ŠESD išmetamo kiekio mažinimo tikslas buvo padidintas: grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. siekiama sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šiuo metu Europos Parlamentas ir valstybės narės derasi dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, tuo pačiu atsižvelgdami į pasiūlytą 2022 m. planą „REPowerEU“.

Kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį 55 proc., šį kiekį per metus reikėtų sumažinti vidutiniškai 134 mln. tonų anglies dioksido (mln. tonų CO2 ekvivalentu), palyginti su 2021 m. apskaičiuotu lygiu. Vadinasi, 1990–2020 m. pasiektą vidutinį mažėjimo rodiklį reikės kasmet mažinti daugiau nei du kartus. Visi sektoriai turi įdėti gerokai daugiau pastangų išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Be to, CO2 turi būti dažniau absorbuojamas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės srityse, taip pakeičiant dabartinę anglies dioksido absorbentų mažėjimo tendenciją ES.

Be to, per ateinančius metus energijos turėtų būti sunaudojama gerokai mažiau – pagal plane „REPowerEU“ pasiūlytą naują 2030 m. tikslą, 2022–2030 m. laikotarpiu per metus turi būti sutaupomas daugiau nei dvigubai didesnis energijos kiekis. Tas pat pasakytina apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją: nuo 2005 m. bendrojo galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija , kasmet vidutiniškai augo 0,8 procentinio punkto. Šis skaičius iki 2030 m. turėtų padidėti iki 2,5 procentinio punkto per metus, kad būtų pasiektas plane „REPowerEU“ pasiūlytas padidintas 45 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.

Nors valstybių narių lygmeniu padaryta ženkli pažanga, dabartinė politika ir priemonės yra nepakankamos, kad būtų pasiekti nauji plataus užmojo klimato ir energetikos srities tikslai. Iki 2023 m. vidurio valstybės narės pateiks atnaujintus nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Tai suteiks joms galimybę sustiprinti savo priemones ir parengti laikotarpio iki 2030 m. planus, kuriuose atsispindėtų nauji ES užmojai ir poveikio klimatui neutralumo tikslas.

 

EEA’s climate and energy package:

Updated climate and energy indicators:

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage