kitas
ankstesnis
punktai
European Union flag
Home
Topics
Analysis and data
Countries
Newsroom
About us

Naujienos

Tendencijos ir prognozės: ES išmetamas ŠESD kiekis atsigavus po pandemijos ir energetikos krizės laikotarpiu vėl šiek tiek padidėjo

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2022-12-01 Paskutinį kartą keista 2023-08-03
5 min read
Remiantis naujausia šiandien Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbta ataskaita „Tendencijos ir prognozės“, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir energijos suvartojimas 2021 m. išaugo daugiausia dėl to, kad Europa atsigavo po pandemijos. Dauguma ES valstybių narių sėkmingai pasiekė ES 2020 m. klimato ir energetikos tikslus. Dabar jos sutelkė dėmesį į poveikio klimatui neutralumą, tuo pačiu kovodamos su dabartine energijos tiekimo krize. Kad būtų pasiekti platesnio užmojo 2030 m. klimato ir energetikos tikslai, kasmet reikės padaryti daugiau nei dukart didesnę pažangą diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, mažinant energijos vartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Taupyti energiją ir užtikrinti geresnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą labai svarbu ne tik siekiant kovoti su energetikos krize, bet ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus

Remiantis EAA ataskaitai „2022 m. tendencijos ir prognozės Europoje“ parengti pateiktais duomenimis, po ilgo laikotarpio, kai Europoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėjo, ekonomikai atsigaunant po COVID-19 suvaržymų, išmetamas kiekis, ypač transporto, pramonės ir energijos tiekimo sektoriuose, padidėjo. Gresiant energetikos krizei, o ypač išaugus dujų kainoms, energetikos sektoriuje iš dalies pereita prie dažnesnio daug anglies dioksido išskiriančio kuro naudojimo, o pastaraisiais metais sparčiai intensyvėjęs atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas 2021 m. sulėtėjo. Siekiant užkirsti kelią šiai tendencijai, šiandien nepaprastai svarbu, kad priimant sprendimus dėl energetikos infrastruktūros būtų atsižvelgiama į poveikio klimatui neutralumo tikslą ateityje, kad būtų išvengta anglies dioksido susaistymo poveikio.

„Per ateinančius mėnesius ir metus reikės imtis itin svarbių veiksmų, kad ES valstybės narės galėtų įgyvendinti plataus užmojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo planus ES klimato tikslams pasiekti. Nors šią žiemą bus reikalingos trumpalaikės energijos tiekimą užtikrinančios priemonės, šios investicijos neturėtų paversti Europos priklausoma nuo iškastinio kuro dar daugeliui metų. Taupyti energiją ir užtikrinti geresnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą labai svarbu ne tik siekiant kovoti su energetikos krize, bet ir pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus“, – sako EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

 

Vėl didėjantis išmetamas teršalų kiekis; augantis energijos suvartojimas

Remiantis preliminariais ES valstybių narių duomenimis, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021 m. padidėjo 5 proc., palyginti su 2020 m., taip pat tarptautinės aviacijos sektoriuje. Tačiau šis kiekis vis dar yra gerokai mažesnis už kiekį 2019 m., iki prasidedant COVID.

Apskaičiuota, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo tiek pirminės, tiek galutinės energijos suvartojimas – atitinkamai 6 proc. ir 5 proc.. Pagal pirminės energijos suvartojimą matuojamas energijos poreikis, o galutinės energijos suvartojimas reiškia tai, ką faktiškai sunaudoja galutiniai naudotojai. Padidėjusį energijos sunaudojimą daugiausia galima paaiškinti tuo, kad atsigavo ekonomika. 2021 m. kylančių energijos kainų poveikis metinio suvartojimo rodikliams dar nebuvo matomas. Tikėtina, kad jis bus akivaizdesnis 2022 m.

Preliminariais duomenimis, Europos bendra atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ir toliau sudarė 22 proc. 2021 m. suvartotos energijos, tad buvęs spartus pastarųjų metų augimas sustojo. Tai galima paaiškinti tuo, kad 2021 m. išgauta mažiau vėjo energijos ir hidroenergijos, taip pat dėl to, kad vėl išaugo energijos vartojimas.

 

Siekiant 2030 m. tikslų labai svarbūs bus ateinantys metai

Ateinančiais metais, kad būtų pasiektas ilgalaikis poveikio klimatui neutralumas, kasmet reikės stipriai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Priimtame Europos klimato teisės akte 2030 m. ŠESD išmetamo kiekio mažinimo tikslas buvo padidintas: grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. siekiama sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Šiuo metu Europos Parlamentas ir valstybės narės derasi dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, tuo pačiu atsižvelgdami į pasiūlytą 2022 m. planą „REPowerEU“.

Kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį 55 proc., šį kiekį per metus reikėtų sumažinti vidutiniškai 134 mln. tonų anglies dioksido (mln. tonų CO2 ekvivalentu), palyginti su 2021 m. apskaičiuotu lygiu. Vadinasi, 1990–2020 m. pasiektą vidutinį mažėjimo rodiklį reikės kasmet mažinti daugiau nei du kartus. Visi sektoriai turi įdėti gerokai daugiau pastangų išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti. Be to, CO2 turi būti dažniau absorbuojamas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės srityse, taip pakeičiant dabartinę anglies dioksido absorbentų mažėjimo tendenciją ES.

Be to, per ateinančius metus energijos turėtų būti sunaudojama gerokai mažiau – pagal plane „REPowerEU“ pasiūlytą naują 2030 m. tikslą, 2022–2030 m. laikotarpiu per metus turi būti sutaupomas daugiau nei dvigubai didesnis energijos kiekis. Tas pat pasakytina apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją: nuo 2005 m. bendrojo galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija , kasmet vidutiniškai augo 0,8 procentinio punkto. Šis skaičius iki 2030 m. turėtų padidėti iki 2,5 procentinio punkto per metus, kad būtų pasiektas plane „REPowerEU“ pasiūlytas padidintas 45 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.

Nors valstybių narių lygmeniu padaryta ženkli pažanga, dabartinė politika ir priemonės yra nepakankamos, kad būtų pasiekti nauji plataus užmojo klimato ir energetikos srities tikslai. Iki 2023 m. vidurio valstybės narės pateiks atnaujintus nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Tai suteiks joms galimybę sustiprinti savo priemones ir parengti laikotarpio iki 2030 m. planus, kuriuose atsispindėtų nauji ES užmojai ir poveikio klimatui neutralumo tikslas.

 

EEA’s climate and energy package:

Updated climate and energy indicators:

Susijusi informacija

Pagrįsti duomenimis

Data Greenhouse gas emissions under the Effort Sharing Decision (ESD) The Effort Sharing Decision (ESD) No 406/2009/EC establishes annual greenhouse gas emission targets for Member States for the period 2013–2020. These targets concern emissions from most sectors not included in the EU Emissions Trading System (ETS), such as transport, buildings, agriculture and waste. Emissions from land use, land use change and forestry (LULUCF) and international shipping are not included. Every year, the EEA coordinates the ESD review of Member States’ greenhouse gas inventories, so that the European Commission can determine compliance with the annual ESD targets on the basis of accurate, reliable and verified emission data. Review reports and final ESD emissions are published by the European Commission. ESD emissions for the period 2005–2012 and for the latest year ("Y-1") are estimated by EEA on the basis of national GHG inventory data and ETS emissions.
Data Approximated estimates for greenhouse gas emissions The Governance Regulation ((EU) 2018/1999) requires Member States to annually report approximated greenhouse gas inventories by 31 July. A Union approximated greenhouse gas inventory is annually compiled on the basis of the Member States’ approximated greenhouse gas inventories or, if a Member State has not communicated its approximated inventories by that date, on the basis of own estimates.
Data Approximated estimates for the primary and final consumption of energy in 2021 (EEA 2021 proxies on primary and final energy consumption) The Energy Efficiency Directive 2012/27/EU (EED) and amending directive 2018/2002/EU establish a common framework for the promotion of energy efficiency within the Union in order to ensure the achievement of the Union’s target of 20 % reduction in energy consumption by 2020 and 32 % by 2030, and to pave the way for further energy efficiency improvements beyond that date. It also calls on Member States to set their own indicative national energy efficiency targets. Since early access to the most recent information on energy consumption is relevant for all stakeholders, the EEA and its European Topic Centre for Climate Change Mitigation and Energy (ETC/CME) produce each year a set of early estimates concerning the consumption of primary and final energy in the previous year, across the EU as a whole and in each Member State. These estimates are compatible with the scope of the energy efficiency targets for 2020 and 2030, and they correspond to the indicator codes PEC2020-2030 and FEC2020-2030 from Eurostat. The current data set concerns the EEA 2021 proxies on primary and final energy consumption (PEC2020-2030; FEC2020-2030).
Data Approximated estimates for the share of gross final consumption of renewable energy sources in 2021 (EEA 2021 RES share proxies) The Renewable Energy Directive 2009/28/EC and its recast 2018/2001/EU commit the EU to achieving a 20 % share of renewable energy sources (RES) in its gross final energy consumption by 2020, and 32 % by 2030. They also set a target of 10 % share of renewable energy in transport by 2020, and 14% by 2030. Since early access to the most recent information on the growth of RES is relevant for all stakeholders, the EEA and its European Topic Centre for Climate Change Mitigation and Energy (ETC/CME) produce each year a set of early estimates concerning the RES shares achieved by the countries and the EU as a whole in the previous year. The current data set concerns the EEA 2021 RES share proxies. The cut-off date for most data sources incorporated in the calculation of the approximated RES shares is 31 July of the publication year.
Data Member States' greenhouse gas (GHG) emission projections The Governance of the Energy Union and Climate Action ((EU) 2018/1999) requires Member States to report national projections of anthropogenic GHG emissions. Every two years, each EU Member State shall report GHG projections in a ‘with existing measures’ scenario for the years 2020, 2025, 2030, 2035 and 2040, by gas (or group of gases) and by sector. National projections shall take into consideration any policies and measures adopted at Union level. The reported data are quality checked by the EEA and its European Topic Centre for Climate Change Mitigation and Energy (ETC/CME).

Naujienos ir straipsniai

Related briefings

Informaciniai pranešimai Managing non-packaging plastics in European waste streams — the missing part of the plastic puzzle Plastic is used in many ways and in large quantities across Europe. Environmental concerns make this a key focus for policy. Currently, most policy actions focus on plastic packaging, even though a large proportion of plastics are used for non-packaging applications, such as construction, furniture and consumer electronics. Improved reporting on the flows of non-packaging plastics is needed to inform the development of effective policies and measures that target this significant waste stream and increase resource efficiency, in line with the aims of the circular economy action plan.
Informaciniai pranešimai Methane emissions in the EU: the key to immediate action on climate change This briefing provides an overview of the key sources of methane (CH4) in the EU and the trends in and drivers of emissions since 1990. It looks at projections, policies and measures implemented, and relevant EU legislation in force and forthcoming. It also describes the main EU and international policy processes for reducing CH4 emissions, which contribute to achieving the objectives of the Paris Agreement and climate neutrality. The EEA has developed a ‘methane emissions’ visualisation tool to underpin the briefing, where users can see countries’ CH4 emissions as reported in their greenhouse gas inventories.

Susiję rodikliai

Indicator Assessment Greenhouse gas emissions from agriculture in Europe Greenhouse gas emissions from the agriculture sector are covered by national annual emission targets. Between 2005 and 2019, the EU’s agriculture emissions remained stable. Current national projections only foresee a modest decline of 2% by 2030, compared with 2005 levels, and a 5% reduction with the implementation of currently planned measures. This projected progress remains largely insufficient and highlights the need for further action if Member States are to reach their binding annual targets and the EU its climate neutrality goal by 2050.
Indicator Assessment Primary and final energy consumption in Europe The Covid-19 pandemic had a profound impact on energy consumption in the European Union. In 2020, the EU’s primary energy consumption (for all energy uses) experienced a historical drop following 2 years of moderate reductions. Final energy consumption (by end users) also saw a significant decrease, albeit less pronounced. This contributed to the EU meeting their 2020 energy efficiency targets for both primary and final energy consumption. A rebound must be avoided; and long-term reductions remain necessary to achieve the EU’s energy and climate objectives for 2030 and 2050.
Indicator Assessment Share of energy consumption from renewable sources in Europe With a 21.3% share of energy consumed from renewable sources in 2020, the EU has reached its headline target (20%) for 2020, according to EEA early estimates. This success builds upon years of consistent work by all Member States, even if national progress is uneven. The exceptional circumstances of 2020, marked by disruptions in all economic sectors due to the pandemic, have facilitated meeting the renewable energy target by lowering total energy consumption. An unprecedented transformation in the energy system will still be necessary to meet the 32% renewable energy target set for 2030.
Indicator Assessment Greenhouse gas emission intensity of fuels and biofuels for road transport in Europe In 2019, the EU was not on track to meet its target to reduce the greenhouse gas emission intensity of fuels sold for road transport to 6% below 2010 levels by 2020. Between 2010 and 2019, emission intensity decreased by 4.3%, mostly due to the increased use of biofuels. Finland and Sweden are the only Member States whose emission intensities decreased by more than 6%, with the Netherlands reporting a 5.8% reduction in 2019. If the indirect land use change (ILUC) effects of biofuel production are considered, the emission intensity of fuels sold in the EU also decreased between 2018 and 2019, due to the limited substitution of oil crops as feedstocks by sugars.
Indicator Assessment Use of renewable energy for transport in Europe The share of energy from renewable sources used for transport in the EU increased from under 2% in 2005 to almost 9% in 2019. Preliminary EEA data indicate that in 2020, this increased further to 10.1%. This suggests that collectively the EU countries reached the 10% target for share of energy from renewable sources in all forms of transport. However, EEA preliminary estimates show that this target was actually achieved by less than half of EU Member States.
Indicator Assessment Greenhouse gas emissions from transport in Europe Greenhouse gas emissions from the EU’s transport sector increased steadily between 2013 and 2019, a trend that diverges significantly from those in other sectors during that period. Preliminary estimates for 2020 indicate a substantial drop in transport emissions, due to decreased activity during the Covid-19 pandemic. It is anticipated that transport emissions will rebound after 2020. National projections compiled by the EEA indicate that even with measures currently planned in the Member States, domestic transport emissions will only drop below their 1990 level in 2029. International transport emissions (aviation and maritime) are projected to continue increasing.
Indicator Assessment Greenhouse gas emission intensity of electricity generation in Europe The greenhouse gas emission intensity of power generation in the EU has been continuously decreasing over the last three decades: generating 1 kilowatt hour in 2020 emitted, on average, half as much CO 2 as in 1990. Policies have been playing an important role in driving this shift towards less carbon-intensive energy sources, in particular those addressing climate change, renewable energy supply and efficient energy use, and industrial emissions. The Covid-19 pandemic hardly affected electricity use in 2020, but the continued growth of renewable electricity caused a further drop in the greenhouse gas emission intensity of electricity generation.
Indicator Assessment New registrations of electric vehicles in Europe The uptake of electric vehicles in Europe is increasing, in line with the EU’s policy objective of reducing greenhouse gas emissions from transport. However, market penetration remains relatively low. In 2019, electric car registrations were close to 550 000 units, having reached 300 000 units in 2018. This represents an increase from 2 to 3.5 % of total car registrations. The uptake of electric vans also increased, from 0.8 % of total registrations in 2018 to 1.3 % in 2019. Battery electric vehicles, rather than plug-in hybrid, accounted for the majority of electric vehicle registrations in 2019 for cars and vans.

Susiję leidiniai

Taip pat žr.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/highlights/tendencijos-ir-prognozes-es-ismetamas or scan the QR code.

PDF generated on 2024-04-27 04:40

EEA Page URL QR

Topics

Dokumento veiksmai
The EEA is an agency of the European Union

Engineered by: EAA interneto svetainės komanda

Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18

Software version: EEA Plone KGS 23.9.14

Kodas kūrėjams

Systems Status

Teisinis pranešimas

Creative commons license

CMS login