Reikia skubiai apsvarstyti, kaip geriausia naudoti biomasę Europoje

EAA ataskaitoje ‘ The European biomass puzzle – Challenges, opportunities and trade-offs around biomass production and use in the EU ’ (liet. „Europos biomasės galvosūkis. Biomasės gamybos ir naudojimo iššūkiai, galimybės ir kompromisai ES“) nagrinėjama, kaip biomasė gali padėti siekti klimato ir aplinkosaugos tikslų ir kaip klimato kaita gali paveikti ES biomasės gamybą žemės ūkio ir miškų sektoriuose. Ataskaitoje taip pat aptariami pagrindiniai biomasės naudojimo įvairiais politikos tikslais sąveikos elementai ir kompromisai.

Pagrindinis EAA ataskaitoje akcentuojamas iššūkis yra tai, kad ES politikos tikslai lemia konkuruojančius iš žemės ūkio ir miškininkystės gaunamos Europos biomasės naudojimo poreikius, o jos pasiūlą riboja sausumos plotas, augmenijos augimas, klimato kaita ir pasaulinė prekyba.

EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia skubiai spręsti, kaip naudoti biomasę Europoje, kad iki 2030 m. ir 2050 m. būtų pasiekti aplinkos ir klimato tikslai. Reikia priimti sprendimus, kurie pakeistų neigiamas ekosistemų būklės tendencijas ir padidintų anglies dioksido absorbentų kiekį, kad būtų pasiekti klimato tikslai. Norint pasiekti rezultatų iki 2030 m. ir 2050 m., jau dabar būtina imtis politinės intervencijos priemonių žemėtvarkos srityje, ypač tokių, kurios darytų poveikį miškams ir žemės ūkiui.

EAA ataskaitoje iškelti neatidėliotini politiniai uždaviniai: nustatyti, kaip gamtos apsaugą ir anglies dioksido sekvestraciją galima derinti su biomasės gamyba, užtikrinti, kad didėjantis biomasės naudojimas neskatintų netvarios praktikos ES ir užsienyje, ir gerinti žiedinį ir pakopinį biomasės naudojimą. Be to, atsižvelgiant į ekonomines ir visuomenines sąnaudas bei poveikį aplinkai ir klimatui, reikia kruopščiai įvertinti, kokioms biomasės žaliavoms ir produktams teikti pirmenybę ir kokiems tikslams juos naudoti.