kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Naujausias vertinimas rodo, kad Europos gamta smarkiai ir nuolat nyksta

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2020-10-19 Paskutinį kartą keista 2020-11-23
5 min read
Photo: © Vladimir Tadic, REDISCOVER Nature /EEA
Didžiausią spaudimą gamtai daro netvarus ūkininkavimas ir miškininkystė, miestų plėtra ir tarša – dėl jų Europoje drastiškai nyksta biologinė įvairovė, kyla grėsmė tūkstančių gyvūnų rūšių ir buveinių išlikimui. Be to, valstybėse narėse vis dar nepakankamai įgyvendinamos Europos Sąjungos (ES) gamtos direktyvos ir kiti aplinkos teisės aktai. Remiantis šiandien paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita „ES gamtos būklė“, daugumos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė nėra gera ir reikia dar daug nuveikti, kad ši padėtis pasikeistų.

Mūsų vertinimas rodo, kad norint apsaugoti Europos gamtos būklę bei atsparumą ir žmonių gerovę reikia visiškai kitaip gaminti ir vartoti maistą, tvarkyti ir naudoti miškus ir statyti miestus. Šias pastangas reikia derinti su geresniu gamtos apsaugos politikos įgyvendinimu ir vykdymu, sutelkiant dėmesį į gamtos atkūrimą, taip pat į vis ambicingesnius veiksmus klimato kaitos srityje, ypač transporto ir energetikos sektoriuose.

EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx

Daugumos visoje ES saugomų rūšių, pavyzdžiui, tauriojo sakalo ir dunojinės lašišos, ir Europoje besidriekiančių buveinių – nuo žolynų iki kopų – ateitis yra neaiški, jei nebus skubiai imamasi priemonių padėčiai pakeisti, teigiama EAA ataskaitoje “State of nature in the EU — Results from reporting under the nature directives 2013-2018 ”. EAA ataskaita skelbiama kartu su Europos Komisijos gamtos būklės ataskaita, kurioje informuojama apie pažangą, padarytą siekiant ES gamtos teisės aktuose nustatytų tikslų. 

EAA ataskaitoje aprašyti teigiami išsaugojimo pastangų poslinkiai. Per pastaruosius 6 metus padidėjo ir tinkle „Natura 2000“ saugomų teritorijų skaičius, ir plotas, o ES pasiekė pasaulinius tikslus ir saugo apie 18 proc. savo sausumos ploto ir beveik 10 proc. jūros teritorijos.

Šis gamtos būklės vertinimas yra išsamiausias ES kada nors atliktas gamtos būklės patikrinimas.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius

Vis dėlto bendros pažangos nepakanka, kad iki 2020 m. būtų pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos tikslai. Remiantis EAA vertinimu, daugumos saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė yra prasta arba bloga, o daugelio ir toliau blogėja. Iš trijų pagrindinių tirtų grupių ypač atsiliekama buveinių ir paukščių grupėje, o ne paukščių rūšių grupėje tikslas beveik pasiektas.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius teigia: „Šis gamtos būklės vertinimas yra išsamiausias ES kada nors atliktas gamtos būklės patikrinimas. Jis labai aiškiai rodo, kad vis dar prarandame gyvybiškai svarbią gyvybės Žemėje palaikymo sistemą. Net 81 proc. ES lygmens buveinių yra prastos būklės, o labiausiai blogėja durpynų, žolynų ir kopų buveinės. Turime skubiai vykdyti naujojoje ES biologinės įvairovės strategijoje prisiimtus įsipareigojimus panaikinti šį nuosmukį gamtos, žmonių, klimato ir ekonomikos labui.“

 „Mūsų vertinimas rodo, kad norint apsaugoti Europos gamtos būklę bei atsparumą ir žmonių gerovę reikia visiškai kitaip gaminti ir vartoti maistą, tvarkyti ir naudoti miškus ir statyti miestus. Šias pastangas reikia derinti su geresniu gamtos apsaugos politikos įgyvendinimu ir vykdymu, sutelkiant dėmesį į gamtos atkūrimą, taip pat į vis ambicingesnius veiksmus klimato kaitos srityje, ypač transporto ir energetikos sektoriuose“, – pažymi EAA vykdomasis direktorius Hans Bruyninckx.

Didžiausios grėsmės gamtai

EAA ataskaitoje nurodoma, kad didžiausią spaudimą buveinėms ir rūšims daro intensyvus žemės ūkis, miestų plėtra ir netvari miškininkystė. Poveikį buveinėms taip pat daro oro, vandens ir dirvožemio tarša, nuolatinis gyvūnų išteklių pereikvojimas dėl neteisėtų medynų kirtimų ir netinkamos medžioklės ir žvejybos.

Šias grėsmes didina upių ir ežerų pokyčiai, pavyzdžiui, užtvankos ir vandens gavyba, invazinės rūšys ir klimato kaita. Apleista žemės ūkio paskirties žemė skatina nuolatinį pusiau natūralių buveinių, pavyzdžiui, pievų, ir jų gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, drugelių ir žemės ūkio paskirties žemės plotuose besiveisiančių paukščių, nykimą.

Perspektyvos

Ataskaitoje nurodomi tam tikri teigiami pokyčiai, daugiausia įvykę nacionaliniu ar regioniniu mastu. Pagerėjo kelių rūšių ir buveinių, pavyzdžiui, vikriosios varlės Švedijoje, pakrantės marių Prancūzijoje ir barzdotojo grifo ES lygmeniu, būklė. Matyti teigiamas tinklo „Natura 2000“ poveikis daugeliui rūšių ir buveinių. Pavyzdžiui, pakrančių ir kopų buveinių, kurias „Natura 2000“ aprėpia geriau, išsaugojimo būklė yra geresnė nei buveinių, kurias ji aprėpia mažiau ar nežymiai.

Politikos požiūriu viltingai nuteikia nauja 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija  ir strategija „Nuo lauko iki stalo“, kurios yra pagrindiniai Europos žaliojo kurso elementai. Biologinės įvairovės strategija siekiama sustiprinti ir išplėsti saugomų teritorijų tinklą, sudaryti atkūrimo planą ir užtikrinti, kad ekosistemos būtų sveikos, atsparios klimato pokyčiams, pasižymėtų turtinga biologine įvairove ir teiktų įvairias piliečių klestėjimui ir gerovei būtinas paslaugas.

Be šių naujų politikos krypčių, reikia dėti daugiau pastangų, kad pagerėtų valstybių narių stebėsenos pajėgumai siekiant tikslų. Šiuo metu vis dar trūksta duomenų, ypač apie jūrų rūšis ir buveines. Taip pat reikia daugiau duomenų tinklo „Natura 2000“ vaidmeniui visapusiškai įvertinti. Galiausiai būtina reikšmingai pagerinti ES teisės aktų įgyvendinimą.

Būklė ir tendencijos

  • Geros būklės ES yra maždaug pusė (47 proc.) iš 463 paukščių rūšių, t. y. 5 proc. mažiau nei paskutiniu 2008–2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Per pastaruosius šešerius metus paukščių, kurių būklė prasta arba bloga, dalis padidėjo 7 proc. ir iš viso pasiekė 39 proc.
  • Nacionaliniu lygmeniu apie 50 proc. gerėjančių populiacijos tendencijų daugiausia yra susijusios su pelkių ir jūrų paukščiais, kuriems priskirtos „Natura 2000“ teritorijos, pavyzdžiui, rudąja antimi ar paprastąja taiste. Didžiausia dalis pranešimų, rodančių, kad populiacijų tendencijos gerėja, pateikiama apie veisiamus paukščius, pavyzdžiui, gervę ir rudąjį peslį. Tai lemia buveinių apsaugos ar atkūrimo įgyvendinimas, gerėjančios žinios, gerėjanti stebėsena ir informuotumas.
  • Gerą išsaugojimo būklę parodė tik 15 proc. buveinių vertinimų. 81 proc. buveinių apsaugos būklė ES yra prasta arba bloga. Žolynų, kopų, aukštapelkių, žemapelkių ir liūnų buveinėse pastebimos ryškios blogėjimo tendencijos, o miškų buveinės gerėja labiausiai. Buveinių, kurių išsaugojimo būklė bloga, dalis padidėjo 6 proc., palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.
  • Atlikta daug jūrų regionų vertinimų, kuriuose konstatuota, kad jų išsaugojimo būklė nežinoma, o tai rodo bendrą duomenų apie rūšis trūkumą.
  • Gera yra maždaug ketvirtadalio rūšių išsaugojimo būklė ES lygmeniu, tai yra 4 proc. daugiau, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. Didžiausią rūšių, kurių išsaugojimo būklė gera, dalį (35 proc.) sudaro ropliai ir induočiai, pvz., Italijos uolinis driežas, pasaginis žaltys, stačioji dirvuolė ar geltonasis gencijonas.

Pagrindinė informacija

ES gamtos direktyvose – Buveinių direktyvoje ir Paukščių direktyvoje – reikalaujama visoje ES saugoti daugiau nei 2000 rūšių ir buveinių.

EAA vertinimas, parengtas pagal ES valstybių narių pateiktus duomenis, yra didžiausio masto ir plačiausiai vykdoma duomenų apie gamtos būklę Europoje rinkimo ir teikimo iniciatyva. Prie šio proceso prisidėjo daugiau nei 220 000 žmonių visoje ES (iš jų 60 proc. yra savanoriai).

Pagal analizuojamus duomenis siekiama nustatyti, ar gamtos apsauga vykdoma sėkmingai, kokie jos trūkumai, su kokiais pagrindiniais sunkumais ir grėsmėmis susiduriama ir kokia yra dabartinių apsaugos priemonių būklė.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Dokumento veiksmai