kitas
ankstesnis
punktai

Article

Europos pažangos siekiant 2020 m. klimato ir energijos tikslų stebėjimas

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2018-01-29 Paskutinį kartą keista 2021-05-11
4 min read
Photo: © Perry Wunderlich, NATURE@work /EAA
Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo įgyvendinti kelis klimato ir energijos tikslus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Kaip EAA stebi ES valstybių narių daromą pažangą siekiant šių tikslų? Paprašėme, kad EAA klimato kaitos švelninimo ir energijos ekspertė Melanie Sporer paaiškintų agentūros vaidmenį atliekant šią užduotį. Ji taip pat papasakojo apie metinį progresą naujausioje ataskaitoje „Tendencijos ir prognozės“.

Kodėl EAA rengia ataskaitą „Tendencijos ir prognozės“, kuo ji svarbi?

Metinė ataskaita „Tendencijos ir prognozės“ yra svarbi mūsų įgyvendinamo duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo proceso dalis. Vertiname valstybių narių ir visos ES pažangą siekiant nustatytų klimato ir energijos tikslų. Be kita ko, iki 2020 m. siekiama 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinti, kad bendro galutinio energijos suvartojimo atžvilgiu 20 proc. sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir pasiekti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą.

Vertinimo tikslas – parodyti naujausią pažangą siekiant tikslų visoje ES ir atskirose valstybėse narėse. Vertinimas leidžia pamatyti, ar reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti 2020 m. tikslai ir ilgalaikiai 2030 m. bei vėlesniam laikotarpiui (2050 m.) nustatyti tikslai. Ataskaitoje surinkti ir išsamiai analizuojami visi duomenys ir informacija apie pažangą siekiant tikslų ir pateikiamas bendras ES vertinimas. Ši ataskaita vertinga ne tik ES ir nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimantiems asmenims, bet ir NVO, tyrėjams ir visuomenei, norintiems stebėti pažangą ir suprasti skirtingas tendencijas. Tai, kad šalys pačios teikia duomenis (o vėliau juos patikrina EAA), taip pat leidžia mums tiesiogiai kreiptis į tas šalis, kurios neįgyvendina savo užmojų.

Kokie pagrindiniai šių metų ataskaitos „Tendencijos ir prognozės“ aspektai?

Svarbiausi šių metų ataskaitos rezultatai –ES apskritai eina teisinga linkme siekdama 2020 m. tikslų visose trijose srityse. Vis dėlto padėtis valstybėse narėse skiriasi. Taip pat, jei atsižvelgsime į platesnio užmojo ilgalaikius tikslus, ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad šiuo atžvilgiu mums dar tikrai reikia gerokai pasistengti.

Kalbant apie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, ES dar 2015 m. pasiekė tikslą sumažinti šį kiekį iki mažiau kaip 20 proc., o 2016 m. toliau mažino išmetamą teršalų kiekį. Tais metais, palyginti su 1990 m., nustatytas atitinkamai 22 proc. ir 23 proc. sumažėjimas.

Kalbant apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, 2015 m. ir 2016 m. padarėme pakankamą pažangą ir viršijome orientacinį tikslą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų 20 proc. visos suvartotos energijos. ES energijos sistemoje toliau nuolat naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai ir visoje ES jie sudaro apie 17 proc. Jei toliau tokiu pačiu tempu naudosime atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ES pasieks 2030 m. tikslą, kad 27 proc. vartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, tačiau matyti, kad 2015 m. ir 2016 m., palyginti su vidutiniu tempu, registruojamu nuo 2005 m., atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo tempas šiek tiek sulėtėjo. Jei nebus įgyvendinama aiški nacionalinė politika, po 2020 m. ši pažanga gali sulėtėti dar labiau.

Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, šiais metais jis kiek pakito. 2005–2014 m. stebėjome bendrą energijos suvartojimo mažėjimo tendenciją. 2015 m. ir 2016 m. energijos suvartojimas šiek tiek padidėjo, bet tai nereiškia, kad pasikeitė ilgalaikė tendencija, tačiau turime atidžiai stebėti šį pokytį. Siekiant išlaikyti tinkamą ES kryptį svarbu imtis papildomų priemonių. Valstybėms narėms reikia dėti daugiau pastangų, kad energijos suvartojimas atitiktų reikalavimus, ypač jei ekonomika ir toliau augs. Taip pat svarbus užmojų mastas. Valstybės narės gali pačios nusistatyti nacionalinius tikslus, tačiau apskritai nacionaliniai tikslai yra ne tokie dideli kaip ES lygmeniu nustatytas tikslas. Kitaip tariant, šiuo metu bendro šalių užmojų masto nepakanka, kad būtų pasiektas ES tikslas.

Kokios konkrečios sritys kelia sunkumų įgyvendinant tikslus?

Kalbant apie išmetamo teršalų kiekio mažinimą, valstybėms narėms problemų neabejotinai kelia vadinamieji ne prekybos sektoriai, pavyzdžiui, transporto, statybų ir žemės ūkio sektoriai. Šiuose sektoriuose išmetamiesiems teršalams netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Valstybės narės nusistatė nacionalinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, kurie apima šiuos sektorius, kaip nurodyta Sprendime dėl pastangų pasidalijimo. Nors apskritai ne prekybos sektoriuose stebima mažėjimo tendencija, pastaraisiais metais išmetamas teršalų kiekis transporto sektoriuje vėl ėmė didėti. Be to, šiuo metu valstybės narės numato, kad iki 2030 m. sektoriuose pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo išmetamas teršalų kiekis mažės nedaug. Tikimasi, kad didžiausio masto sumažėjimas bus pasiektas statybų sektoriuje.

Kas sudaro ataskaitos „Tendencijos ir prognozės“ pagrindą? Kokius kitus darbus šioje srityje siekiant 2020 m. tikslų vykdo EAA?

EAA vykdo daug duomenų analizių, įskaitant kokybės patikras ir pažangos stebėseną, dažnai glaudžiai koordinuodama veiksmus su Europos Komisija. Skelbiame rodiklius, kuriais papildomi vertinimai. Taip pat rengiame šalių klimato ir energijos profilius, kuriuose pateikiamos kiekvienos šalies palyginimo schemos ir pažanga siekiant nacionalinių tikslų. Daugumą naudojamų duomenų gauname iš valstybių narių pagal ES ataskaitų teikimo mechanizmus.

Taip pat prisidedame prie metinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio peržiūros pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo (pagal kurį valstybės narės nustato išmetamo teršalų kiekio tikslus kiekvienais metais 2013–2020 m. laikotarpiu). ES kasmet tikrina, ar valstybės narės laikosi reikalavimų. EAA šiame procese atlieka svarbų vaidmenį – mes koordinuojame šios kasmetinės peržiūros procesą. Netikriname atitikties, tačiau rengiame duomenis, tikriname juos ir užtikriname, kad jie būtų nuoseklūs ir palyginami. Tai gana didelis darbas, kurį sausio–birželio mėn. vykdome kartu su maždaug 22 specialistais iš skirtingų valstybių narių.

Agentūra taip pat rengia kitas susijusias ataskaitas. Netrukus paskelbsime naują ataskaitą apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šios įvairios analizės taip pat bus aptartos mūsų pavyzdinėje ataskaitoje „Aplinkos būklė“, kuri bus paskelbta iki 2020 m.

 

Melanie Sporer

EAA klimato kaitos švelninimo ir energijos ekspertė

Pokalbis paskelbtas 2017 m. gruodžio 15 d. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2017/4.

 

 

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage