Miestų aplinka

Urbanizacija Europoje yra nuolatinis reiškinys miesto žemės plėtros ir gyventojų skaičiaus didėjimo požiūriu. Nors miestų plėtra Europoje yra įvairių formų, riba tarp miesto ir kaimo nyksta. Dabar priemiesčių erdvė plečiasi gerokai sparčiau nei tradiciniai pagrindiniai miestai. Priemiesčių žemės naudojimo santykių projektas (PLUREL) buvo parengtas siekiant sukurti naujas strategijas, planavimo ir prognozavimo priemones, kurios yra būtinos tvariems miesto ir kaimo žemės naudojimo santykiams vystytis.

Aplinkos problemos ir urbanizacijos galimybės yra glaudžiai susijusios. Daug miestų kovoja su socialinėmis, ekonominėmis ir aplinkos problemomis, kylančiomis dėl įvairių veiksnių, tokių kaip perpildymas ar nuosmukis, socialinė nelygybė, tarša ir eismas. Kita vertus, žmonių, verslo ir paslaugų artumas suteikia galimybių kurti išteklius efektyviau vartojančią Europą. Gyventojų koncentracija miestuose reiškia trumpesnes keliones į darbą ir tarnybas, daugiau vaikščiojimo pėsčiomis, važinėjimo dviračiais arba dažnesnį viešojo transporto naudojimą, o daugiabučiuose arba blokiniuose namuose esantiems butams reikia mažiau šildymo ir vietos vienam žmogui. Todėl miesto gyventojai vidutiniškai suvartoja mažiau energijos ir žemės vienam gyventojui, palyginti su kaimo gyventojais.

Svarbus Europos miesto vietovių uždavinys – rasti tankio ir kompaktiškumo bei gyvenimo kokybės sveikoje miesto aplinkoje pusiausvyrą.

ES politikos kryptys

Miestai yra svarbūs visai Europai. Europos politika turi sudaryti sąlygas miestams ir miesteliams tvariai valdyti savo teritoriją. Tvarūs miestai labai padės Europoje efektyviau vartoti išteklius, t. y. siekti svarbaus strategijos „Europa 2020“ tikslo.  

Europos ir vietos lygio politikos integracija bei naujos valdymo formos turi esminę reikšmę siekiant maksimaliai išnaudoti urbanizacijos galimybes. Šią naują politikos kryptį rodo tokios Europos Komisijos iniciatyvos kaip Europos ekologijos sostinės apdovanojimas arba Merų paktas, pagal kurį miestai savanoriškai bendradarbiauja su ES. Jomis įgyvendinama teminė miesto aplinkos strategija ir papildomos ES politikos kryptys, skirtos miestams tiesiogiai, kaip antai direktyvos dėl oro kokybės, aplinkos triukšmo ir miesto nuotekų, arba netiesiogiai, pavyzdžiui, Potvynių direktyva. 

Šios politikos kryptys sudaro vadinamąją Europos „Miesto darbotvarkę“, kuri taip pat apima ES miestų politiką kitose srityse, pavyzdžiui, Leipcigo chartiją dėl tvarių Europos miestų, sanglaudos politikos miestų aspektą arba Judumo miestuose veiksmų planą.

EAA veikla

EAA reguliariai vertina Europos miestų aplinką – žemės užėmimo, naudojimo ir aplinkos kokybės tendencijas, pvz., įgyvendina 2010 m. aplinkos būklės ataskaitos miestų aplinkos teminį vertinimą. EAA siekia vertinti miestų aplinką plačiau, užtikrinant gyvenimo kokybę Europos miestuose ir miesteliuose, o tai siejama su socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais aspektais.

EAA sudaro arba saugo visos Europos miestų duomenų rinkinius, tokius kaip Miestų atlasas, AirBase, ir valdo Europos triukšmo stebėjimo ir informacijos tarnybą (NOISE). Šie duomenys kartu su kitų Europos organizacijų miesto duomenų rinkiniais skelbiami Integrated Urban Monitoring in Europe (IUME) interneto platformoje, kur EAA, siekdama  pagerinti miesto duomenų pagrindą, bendradarbiauja su kitais Europos suinteresuotaisiais subjektais.

Perspektyvos

Atlikdama vertinimus, dabar EAA pradeda vertinti ne tik atskirus miesto komponentus, kaip antai miesto žemės naudojimą ar oro kokybę, tačiau taiko visapusiškesnę koncepciją – „miestų metabolizmą“. Ši koncepcija leidžia apibūdinti miesto vietovių funkcijas ir įvertinti miesto modelių bei tebevykstančių urbanizacijos procesų poveikį aplinkai. Tokie vertinimai turi esminę reikšmę politikos kūrėjams, siekiantiems iš esmės išnaudoti miesto vietovių išteklių vartojimo efektyvumo galimybes Europoje.