All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Aplinkos tarša daro poveikį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Europos aplinkos agentūros vertinimuose atkreipiame dėmesį į šį poveikį ir naudą, kurią galėtume gauti iš švaresnės aplinkos. Visais veiksmais, kurių imamės siekdami nulinės taršos Europoje, galime padėti išvengti kai kurių vėžinių susirgimų ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Europos Sąjunga ėmėsi plataus užmojo planų per artimiausius dešimtmečius smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršą. Jie apima ir neseniai paskelbtą Nulinės taršos veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimui iki tokio lygio, kuris nebūtų laikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir aplinkai. Susitikome su EAA aplinkos, žmonių sveikatos ir gerovės klausimų ekspertu Ian Marnane. Šiuo metu jis rengia būsimą EAA ataskaitą dėl nulinės taršos, kurią tikimasi paskelbti vėliau šiais metais.
Europiečių sveikatai ir gerovei didžiausią pavojų kasdien kelia oro ir triukšmo tarša bei klimato kaitos padariniai. Kalbėjomės su Oro taršos, aplinkos ir sveikatos grupės vadove Catherine Ganzleben, EAA oro kokybės ekspertu Alberto Gonzálezu ir EAA triukšmo taršos eksperte Eulalia Peris; jie mums išsamiau papasakojo apie EAA veiklą šiose svarbiose srityse.
Siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamiausias Europos gyventojų grupes, įskaitant nepasiturinčiuosius, pagyvenusius žmones ir vaikus, nuo pavojaus aplinkai, pavyzdžiui, oro ir triukšmo taršos, taip pat ekstremalių temperatūros pokyčių, reikia imtis tikslinių veiksmų. Europos aplinkos agentūros (EAA) prisitaikymo prie klimato kaitos ekspertė Aleksandra Kazmierczak paaiškino pagrindines naujos EAA ataskaitos, kurioje vertinamos socialinių ir demografinių skirtumų ir oro taršos, triukšmo, taip pat ekstremalios temperatūros poveikio sąsajos, išvadas.
Daugelis žmonių vis dar sieja gyvsidabrį su termometrais ir dauguma taip pat žino, kad jis yra toksiškas. Dėl savo toksiškumo gyvsidabris Europoje vis mažiau naudojamas gaminiuose, tačiau jo vis dar yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir ekosistemose. Ar gyvsidabris vis dar kelia problemų ir kaip jos sprendžiamos? Kalbėjome su Ianu Marnane’u, EAA ekspertu tausaus išteklių naudojimo ir pramonės srityje.
Aplinkosaugos politikos formavimas nėra lengva užduotis. Europiečiai noriai naudojasi gerai veikiančios ekonomikos teikiamais privalumais, tačiau jų gyvenimo būdas lemia dideles aplinkos ir sveikatos apsaugos išlaidas. Siekiant nustatyti geriausias galimas politikos galimybes, būtina sistemingai suprasti, kaip gamta, ekonomika ir žmonių sveikata yra susiję. Europos aplinkos agentūros tikslas – remti politikos formavimą teikiant būtent tokio pobūdžio žinias.
Europoje kaupiama vis daugiau duomenų, taip gerinant mūsų supratimą apie aplinką. Įgyvendinant Europos Sąjungos programą „Copernicus“, gaunami Žemės stebėjimo duomenys, susiję su naujais iššūkiais ir galimybėmis gerinti mūsų žinias apie aplinką. Europos aplinkos agentūra (EAA), susiedama naujausius programos „Copernicus“ duomenis su esama žinių baze, siekia sudaryti sąlygas Europos politikos formuotojams ir piliečiams imtis priemonių vietos, nacionaliniams ir pasauliniams uždaviniams spręsti.
Dėl priimtų teisės aktų, įdiegtų technologijų ir dėl to, kad daugelyje šalių buvo atsisakyta labai taršaus iškastinio kuro, oro kokybė Europoje pastaruosius dešimtmečius gerėjo. Vis dėlto daug žmonių vis dar patiria neigiamą oro taršos poveikį, ypač miestuose. Atsižvelgiant į problemos sudėtingumą, kovojant su oro tarša reikia imtis įvairiais lygmenimis koordinuojamų veiksmų. Siekiant į šį procesą įtraukti piliečius, būtina jiems laiku ir tinkamai pateikti informaciją. Neseniai pradėtas naudoti oro kokybės indeksas skirtas būtent tam. Geresnė oro kokybė būtų ne tik naudinga mūsų sveikatai, bet ir gali padėti kovoti su klimato kaita.
Praėjusį mėnesį Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė naujausią ataskaitą „Oro kokybė Europoje“; nors ataskaitos duomenys rodo, kad oro kokybė po truputį gerėja, oro tarša vis dar kelia didžiausią su aplinkos poveikiu susijusį pavojų sveikatai Europoje. Su EAA oro kokybės ekspertu Alberto Gonzálezu Ortizu aptarėme ataskaitos išvadas ir tai, kaip technologijos, pavyzdžiui, palydoviniai vaizdai, padeda gerinti oro kokybės mokslinius tyrimus.
2014 m. kovo mėnesį Paryžiuje (Prancūzija) oras buvo smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Tomis dienomis buvo griežtai ribojamas nuosavų automobilių naudojimas. Kitoje planetos pusėje Kinijos bendrovė pristatė naują produktą: draudimą nuo smogo vietiniais reisais keliaujantiems asmenims, kurių viešnagei sutrukdė prasta oro kokybė. Taigi, kiek vertas švarus oras? Ar gali ekonomika padėti mums sumažinti taršą? Pažiūrėkime iš arčiau į pagrindines ekonomikos koncepcijas.
„Turime gerų naujienų – per pastaruosius dešimtmečius pavyko žymiai sumažinti kai kurių oro teršalų kiekį. Tačiau šie teršalai, kurių kiekį pavyko sumažinti labiausiai, nėra patys žalingiausi žmogaus sveikatai ir aplinkai,“ – pažymi Europos aplinkos agentūros (EAA) oro kokybės vertinimo ir duomenų rengimo specialistas Valentin Foltescu. Paklausėme V. Foltescu, kokių priemonių EAA imasi oro kokybės srityje ir ką rodo naujausi duomenys.
Vienas iš į aplinkos orą patenkančių kietųjų dalelių gamtinių šaltinių yra iš Sacharos kylančios Afrikos dulkės. Esant itin sausoms ir karštoms oro sąlygoms Sacharoje oro srautai ima sūkuriuoti ir gali šias dulkes pakelti į 4–5 km aukštį. Tokiame aukštyje kietosios dalelės gali išsilaikyti savaites ar mėnesius ir nukeliauti iki Europos.
Martinas Fitzpatrickas yra Dublino miesto tarybos Aplinkos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas. Jis taip pat yra Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir EAA vykdomo oro kokybės apsaugos teisės aktų įgyvendinimo tobulinimo eksperimentinio projekto Dublino atstovas ryšiams. Su juo kalbėjomės, kaip Dubline sprendžiamos prastos oro kokybės keliamos sveikatos problemos.
Mūsų atmosferos cheminiai reiškiniai sudėtingi. Atmosferą sudaro įvairaus tankio ir skirtingos cheminės sudėties sluoksniai. Apie mūsų atmosferoje sklandančius teršalus ir vykstančius cheminius procesus, veikiančius mūsų sveikatą ir aplinką, kalbėjomės su JK Gamtinės aplinkos mokslinių tyrimų tarybos Ekologijos ir Hidrologijos centro profesoriumi Davidu Fowleriu.
Oro tarša ne visur vienoda. Į atmosferą išmetami skirtingi teršalai, jų kilmė taip pat skiriasi. Patekę į atmosferą teršalai gali transformuotis į naujus teršalus ir pasklisti po visą pasaulį. Parengti ir įgyvendinti priemones šiems sudėtingiems uždaviniams spręsti nėra lengva. Šiame skyriuje apžvelgsime Europos Sąjungos oro kokybės apsaugos teisės aktus.
Mūsų žinios ir supratimas apie oro taršą kasmet gilėja. Turime nuolat besiplečiantį stebėjimo stočių tinklą, teikiantį įvairiausių oro teršalų duomenis, kuriuos papildo oro kokybės modelių rezultatai. Šiuo metu turime užtikrinti, kad mokslo žinios ir politika būtų plėtojamos išvien.
Daugelis mūsų 90 proc. dienos praleidžiame patalpose: namuose, darbe ar mokykloje. Oro, kuriuo kvėpuojame patalpose, kokybė taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. Kas lemia patalpų oro kokybę? Ar lauko ir patalpų oro teršalai skiriasi? Kaip pagerinti patalpų oro kokybę?
Mūsų klimatas kinta. Daugelis klimato pokyčius sukeliančių dujų taip pat yra oro teršalai, turintys poveikį mūsų sveikatai ir aplinkai. Dažnai oro kokybės gerinimas gali padėti stabdyti klimato pokyčius ir atvirkščiai, tačiau ne visada. Turime užtikrinti, kad klimato ir oro politika būtų paremta visoms pusėms naudingais sprendimais.
Per pastaruosius dešimtmečius Europa pagerino savo oro kokybę. Daugelio teršalų išmetimas sėkmingai pažabotas, tačiau kietosios dalelės ir ypač ozonas vis dar kelia didelį pavojų Europos gyventojų sveikatai.
Kvėpuojame nuo pat gimimo iki mirties. Kvėpuoti gyvybiškai svarbu ne tik mums, bet ir visai gyvybei Žemėje. Prasta oro kokybė veikia mus visus: ji žaloja mūsų ir aplinkos sveikatą, o tai lemia ekonominius nuostolius. Tačiau iš ko susideda oras, kuriuo kvėpuojame, ir iš kur jame atsiranda įvairūs teršalai?
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/themes/air/articles/articles_topic or scan the QR code.
PDF generated on 2023-03-31 09:49
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 12 March 2023 21:56 from version 23.1.28
Software version: EEA Plone KGS 23.3.11
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais