Oro tarša vis dar per didelė visoje Europoje

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2018-10-29 Paskutinį kartą keista 2018-11-13
4 min read
Remiantis naujausiais Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtais duomenimis bei informacija, nepaisant lėtos pažangos, oro tarša vis dar viršija Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas ribas ir gaires. Oro tarša vis dar kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai.

 Image © Ieva Bruneniece, My City /EEA

Europos aplinkos agentūros 2018 m. ataskaitoje „Oro kokybė Europoje“ skelbiama, kad kelių transporto priemonės yra vienos pagrindinių oro taršos šaltinių Europoje, ypač kalbant apie kenksmingus teršalus, kaip antai azoto dioksidą ir kietąsias daleles.  Žemės ūkio sektoriaus, energijos gamybos sektoriaus, pramoninių procesų ir namų ūkių išmetami teršalai taip pat didina oro taršą. Ataskaitoje pateikiami naujausi oficialūs oro kokybės duomenys, kuriuos 2016 m. pateikė daugiau kaip 2 500 stebėsenos centrų visoje Europoje.

Pavojingas oro taršos poveikis sveikatai

Žmogaus sveikatai pavojingiausios yra kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2) ir pažemio ozonas (O3). Didelė oro taršos koncentracija ir toliau daro neigiamą poveikį europiečiams, ypač miestų gyventojams. Oro tarša taip pat turi didelį ekonominį poveikį: dėl pablogėjusios sveikatos trumpėja gyvenimo trukmė, didėja medicinos išlaidos ir mažėja visos ekonomikos našumas. Oro tarša neigiamai veikia ir ekosistemas: daroma žala dirvožemiui, miškams, ežerams ir upėms, mažėja žemės ūkio derlius.

Dėl ankstesnės ir dabartinės politikos  bei technologijų progreso stebima lėta, bet nuolatinė pažanga mažinant šį neigiamą poveikį. Iš atnaujintų ataskaitos įverčių matyti, kad 2015 m. KD2.5 koncentracija buvo maždaug 422 000 ankstyvų mirčių priežastis 41 Europos šalyje, iš kurių apie 391 000 atvejų buvo užregistruota 28 ES valstybėse narėse. Į šių metų ataskaitą įtrauktas išsamus vertinimas, apimantis laikotarpį nuo 1990 m.; remiantis jo duomenimis, KD2.5 sukeliamų ankstyvų mirčių skaičius sumažėjo beveik puse milijono atvejų per metus. Toks rezultatas pasiektas įgyvendinus Europos oro kokybės politiką ir nacionaliniu bei vietos lygmenimis pritaikius priemones, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama ekologiškesnių automobilių naudojimo, švaresnės pramonės ir energijos gamybos.

„Oro tarša – lyg nematomas žudikas. Privalome dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalintos jos priežastys. Lyginant su kitais taršos šaltiniais, kelių transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis dažnai yra kenksmingesnis, kadangi jie išmetami pažemiu miestuose, kur gyvena daug žmonių. Todėl svarbu, kad Europos valstybės padvigubintų savo pastangas mažindamos transporto, energetikos sektoriaus ir žemės ūkio išmetamų teršalų kiekį ir investuotų į švaresnius ir tvaresnius procesus“, – teigė EAA vykdomasis direktorius Hans’as Bruyninckx’as. „Integruotas šių sektorių problemų sprendimas gali būti naudingas tiek oro kokybei, tiek klimatui, taip pat prisidėti prie visų mūsų sveikatos ir gerovės.“

Kiti svarbūs nustatyti faktai

Kietosios dalelės. 2016 m. 6 % 28 ES valstybių narių miestų gyventojų patyrė KD2.5 (2,5 mikrometro ar mažesnio skersmens dalelių) poveikį.  Palyginti su ankstesnių metų duomenimis šis rodiklis sumažėjo (2015 m. jis siekė 7 %). Tačiau vidutiniškai 74 % ES miestų gyventojų buvo paveikti koncentracijų, kurios viršijo griežtesnes PSO gaires. 2015 m. KD2.5 koncentracija tapo 422 000 žmonių ankstyvos mirties priežastimi 41 šalyje.

Azoto dioksidas (NO2). Visoje Europoje ir toliau smarkiai viršijama NO2 metinė ribinė vertė. 2016 m. 7 % ES 28 valstybių narių miestų gyventojų gyveno vietovėse, kuriose NO2 koncentracija viršija metinę ES ribinę vertę ir PSO gaires. Palyginti su 2015 m. duomenimis šis rodiklis sumažėjo (2015 m. jis siekė 9 %). 2015 m. NO2 tapo 79 000 žmonių ankstyvos mirties priežastimi 41 Europos šalyje.

Pažemio ozonas. 2016 m. maždaug 12 % ES 28 valstybių narių miestų gyventojų buvo paveikti O3 koncentracijos, viršijusios ES tikslą. Šis rodiklis buvo daug mažesnis nei 2015 m. (30 %). Tačiau jis vis dar buvo didesnis nei 2014 m. užfiksuotas 7 % dydis. Apytiksliai 98 % gyventojų poveikį darė koncentracija, kurios lygis viršijo griežtesnes PSO gairėse nustatytas vertes. 2015 m. ozono poveikis tapo 17 700 žmonių ankstyvos mirties priežastimi 41 Europos šalyje.

Naujasis EAA informacinis pranešimas apie rizikos vertinimą

Šiandieną paskelbtame informaciniame pranešime „EAA oro taršos rizikos sveikatai vertinimas“  pateikta išsami apžvalga, kaip EAA skaičiuoja metinius oro kokybės įverčius, kuriais kiekybiškai įvertinamas oro taršos poveikis gyventojų sveikatai.

Oro taršos poveikis sveikatai įvairus – nuo plaučių uždegimo iki ankstyvų mirčių. EAA atlikto rizikos sveikatai vertinimo atveju mirtingumas yra kiekybiškai nustatoma pasekmė sveikatai,  nes apie mirtingumą galima surinkti patikimus įrodymus. Mirtingumas dėl oro taršos poveikio yra išreikštas „ankstyvų mirčių“ ir „prarastų gyvenimo metų“ dydžiais. EAA oro kokybės ataskaitoje įvertintas poveikis sveikatai siejamas su KD2.5, NO2 ir O3 koncentracija Europoje 2015 m. Šie įverčiai yra pagrįsti informacija apie oro taršą, demografiniais duomenimis ir santykiu tarp teršalų koncentracijos poveikio ir konkrečių pasekmių sveikatai. Šie įverčiai apibrėžia bendrą oro taršos poveikį tam tikrai tiriamajai visumai ir, pavyzdžiui, negali būti siejami su konkrečiais asmenimis, gyvenančiais tam tikroje geografinėje vietovėje.

 

Pastaba dėl ankstyvos mirties įverčių

Siekiant nustatyti bendrą poveikį sveikatai, įvertintų skirtingų teršalų poveikio rodiklių negalima tiesiog sudėti. Pavyzdžiui, KD2.5 ir NO2 koncentracijos (kartais labai tampriai) tarpusavyje susijusios, todėl jų apskaičiuotų įverčių negalima sumuoti, kadangi taip atsiranda dvigubo skaičiavimo rizika.

Temporal coverage

Dokumento veiksmai
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100