kitas
ankstesnis
punktai

Article

Klimato kaitos sudėtingumo suvokimas ir susijusių klausimų sprendimas

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2018-10-17 Paskutinį kartą keista 2022-12-15
4 min read
Photo: © Serdar Şeker, WaterPIX/EEA
Klimato kaita yra vienas iš svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Jos poveikis žmonėms, gamtai ir ekonomikai yra juntamas visame pasaulyje. Siekdami sušvelninti klimato kaitą turime gerokai sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visame pasaulyje. Norint šį bendrą tikslą paversti konkrečiomis priemonėmis, reikia suprasti sudėtingą sistemą, kurioje skirtingų šaltinių išmetami teršalai siejami su nacionaliniu ir regioniniu poveikiu, pasauliniu valdymu ir galima bendra nauda. Europos aplinkos agentūra siekia nuolat gerinti žinias, kurios yra būtinos veiksmingoms priemonėms kurti.

Moksliniu požiūriu klimato kaita iš esmės yra susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia anglies dioksido, išsiskyrusių į atmosferą ir iš jos pašalintų, kiekiu. Nuo pramonės revoliucijos laikų vykdant ekonominę veiklą buvo išleidžiami vis didesni kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daug daugiau, nei galima surinkti vykstant natūraliam anglies dioksido ciklui. Dėl to atmosferoje didėja anglies dioksido koncentracija, o tai savo ruožtu sukuria šiltnamio efektą, dėl kurio Žemėje išsilaiko didžioji dalis gaunamos saulės energijos.

Naudojantis Žemės stebėjimo sistemomis stebima anglies dioksido koncentracija ir sekamos ilgalaikės tendencijos. Nustatyti faktai yra aiškūs – nepaisant sezoninių svyravimų, 2016 m. buvo peržengta anglies dioksido milijoninių dalių (ppm) riba – 400 ppm – ir šis skaičius toliau auga. Todėl remiantis moksliniais duomenimis yra teigiama, kad siekiant sušvelninti klimato kaitą, reikia gerokai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir, jei įmanoma, padidinti surenkamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Atidžiau išnagrinėjus ūkinę veiklą, kurią vykdant išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, viskas yra kur kas sudėtingiau. Iš tiesų, galime tiksliai nustatyti pagrindinę veiklą, kuri yra didžiausias taršos šaltinis. Deginant iškastinį kurą ir keičiant žemės naudojimo būdą (pvz., kertant miškus, kad galėtume auginti galvijus) išskiriamas anglies dioksidas, kuris šimtus milijonų metų buvo saugomas ir nepatekdavo į anglies dioksido ciklą. Per pastaruosius du šimtmečius iš iškastinio kuro, tokio kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos, buvo išgaunama energija, būtina mūsų namams ir ekonomikai – pramonei, žemės ūkiui, transportui ir pan. Mūsų visuomenei reikia energijos, tačiau galbūt šiam poreikiui patenkinti gali būti naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, o ne iškastinis kuras?

Teršalų išmetimas yra susijęs su nacionalinio ir sektorių lygmens aspektais, tačiau jų poveikis – pasaulinis

Dar vienas sudėtingumo lygmuo yra susijęs su pasaulinio masto klimato kaitos pobūdžiu. Išleistas į atmosferą anglies dioksidas tampa pasaulinio masto problema, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje ir sektoriuje jis išleidžiamas. Vis dėlto, kiek tai susiję su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, beveik visą laiką pasikliaujame politinio valdymo struktūromis. Pasaulinio masto pastangos – tai šalių nacionaliniai įsipareigojimai apriboti ir mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dėl šio tikslo šalys turi žinoti savo išmetamų teršalų šaltinį.

Europoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį kasmet išskiria kiekvienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių ir jo porūšiai, yra atidžiai stebimas. Remdamasi ES valstybių narių pateiktais duomenimis, Europos aplinkos agentūra analizuoja tendencijas ir prognozes, kurios yra skirtos įvertinti pažangą siekiant tikslų, nustatytų bendrai visai ES ir atskirai kiekvienai valstybei narei. Mūsų klimato kaitos poveikio ir pažeidžiamumo vertinimai taip pat rodo, kaip įvairiuose Europos regionuose jau yra jaučiamas klimato kaitos poveikis ir ko pagal įvairius teršalų išmetimo scenarijus juose galima tikėtis ateityje.

Siekdamos skatinti imtis klimato kaitos švelninimo veiksmų, ES valstybės narės susitarė dėl įvairių klimato ir energetikos politikos krypčių ir nustatė aiškius 2020 ir 2030 m. tikslus. Mūsų vertinimai rodo, kad Europos Sąjunga sėkmingai siekia užsibrėžtų 2020 m. tikslų, tačiau reikalingos papildomos pastangos pasiekti platesnio užmojo 2030 m. tikslus. Šalys, regionai ir miestai bei kiti subjektai taip pat dalijasi informacija apie tai, kaip prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Paverskime informaciją svarbiomis žiniomis

Šios žinios labai svarbios. Tačiau tam, kad galėtume apibrėžti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, mums taip pat reikia sistemingesnio supratimo. Pavyzdžiui, ar įmanoma transporto sektoriuje, kuriame 2016 m. buvo išleista daugiau kaip 20 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sumažinti priklausomybę nuo benzino ir dyzelino ir pereiti prie švarios elektros energijos? Ar Europa gali pagaminti šią papildomą energiją nepadidinusi aplinkai daromo poveikio? Kaip pasitelkiant miestų projektavimą galima padėti išspręsti energijos bei judumo poreikio klausimus ir sumažinti su klimatu susijusių nelaimių padarytą žalą, kartu gerinant miesto oro kokybę?

Šiems klausimams spręsti reikia sisteminių žinių apie sąsajas tarp visuomeninių, aplinkos apsaugos ir ekonominių tendencijų. Planuojant būsimus politinius veiksmus gali reikėti atsižvelgti ir į regionams bei miestams būdingus poreikius. Pavyzdžiui, kaip miestuose galima padidinti esamų pastatų, o kai kurie iš jų gali būti pastatyti XIX a. pabaigoje, energijos vartojimo efektyvumą?

Europos aplinkos agentūros tikslas – suteikti svarbių ir prieinamų žinių, kad politikos formuotojai ir visuomenė galėtų veikti atsižvelgdami į laiku gautą aktualią ir patikimą informaciją. Tai reiškia, kad norėdami sistemingai ir kompleksiškai spręsti problemas, su kuriomis susiduriame, turime savo žinias nuolat plėsti, gilinti ir tobulinti. Klimato kaitos atveju dirbame siekdami sukurti būsimą žinių platformą, kuri padėtų siekti ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų geriau susiejant turimas ne tik klimato ir energetikos, bet ir kitų susijusių sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio, transporto ir oro kokybės, žinias.

Galiausiai sėkmė priklausys nuo to, ar bus priimti informacija pagrįsti, pasaulinio masto politiniai sprendimai, kurie padėtų išspręsti priklausomybės nuo iškastinio kuro klausimą. Paryžiaus susitarimas buvo labai svarbus žingsnis stiprinant kovos su klimato kaita pasaulinio masto įsipareigojimą suburiant vyriausybes, verslo įmones ir pilietinę visuomenę. Belieka, kad šį susitarimą įgyvendintų visos jį pasirašiusios šalys. Šiomis aplinkybėmis būsimoje klimato konferencijoje (COP24) Katovicuose (Lenkija) ir toliau turėtų būti dedamos su įgyvendinimu susijusios pastangos priimant taisyklių sąvadą.

Hans Bruyninckx

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Vedamasis straipsnis, paskelbtas 2018 m. rugsėjo mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 03/2018

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Dokumento veiksmai