kitas
ankstesnis
punktai

Article

Kokį pavojaus aplinkai poveikį patiria pažeidžiamos grupės Europoje?

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2019-03-27 Paskutinį kartą keista 2021-05-11
4 min read
Photo: © Harry Oliver, My City/EEA
Siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamiausias Europos gyventojų grupes, įskaitant nepasiturinčiuosius, pagyvenusius žmones ir vaikus, nuo pavojaus aplinkai, pavyzdžiui, oro ir triukšmo taršos, taip pat ekstremalių temperatūros pokyčių, reikia imtis tikslinių veiksmų. Europos aplinkos agentūros (EAA) prisitaikymo prie klimato kaitos ekspertė Aleksandra Kazmierczak paaiškino pagrindines naujos EAA ataskaitos, kurioje vertinamos socialinių ir demografinių skirtumų ir oro taršos, triukšmo, taip pat ekstremalios temperatūros poveikio sąsajos, išvadas.

Kokios yra pagrindinės ataskaitos išvados?

EAA ataskaitoje „Nevienodas poveikis: su oro tarša, triukšmu ir ekstremaliais temperatūros pokyčiais Europoje susijęs socialinis pažeidžiamumas“ išreikštos keturios pagrindinės idėjos. Visų pirma, nepalankioje padėtyje dėl socialinės ir ekonominės padėties arba amžiaus jau esantys žmonės patiria ir ataskaitoje aptariamą neproporcingai didelį pavojaus aplinkai poveikį. Antra, Europoje yra didelių regioninių skirtumų, susijusių su nepalankiausių regionų ir taršos šaltinių vieta. Vieni regionai yra sąlyginai turtingesni ir ne tokie užteršti, o kiti – skurdesni arba labiau nepalankioje padėtyje, labiau užteršti ir patiria didesnį ekstremalių temperatūros pokyčių poveikį. Dar vienas svarbus ataskaitos aspektas – mes, kaip ES, turime gerą Europos politikos pagrindą, padedantį spręsti pažeidžiamumo problemą, tačiau reikia dar daug ką nuveikti jį įgyvendinant. Tai gana skubu, nes tikėtina, kad ateityje šie skirtumai išliks, bent jau kai kurie iš jų. Paskutinis aspektas, į kurį ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, – turime svarstyti, kokių vietos, nacionalinio ir Europos lygmenų veiksmų galime imtis.

Kokių veiksmų imamasi siekiant spręsti šias nelygybės ir poveikio problemas?

Esama labai gerų vietos lygmeniu atliktų socialinio pažeidžiamumo ir pavojaus aplinkai poveikio vertinimų. Geras pavyzdys yra Berlynas: visas miestas buvo padalytas į nedideles dalis, kiekvienoje iš šių dalių buvo vertinama socialinė ir ekonominė gyventojų padėtis, taip pat aplinkos apsaugos problemos. Sudarius tokį bendrą socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos problemų žemėlapį vietos valdžios institucijoms suteikiama galimybė imtis veiksmų srityse, kuriose šių problemų yra daugiausia, o gyventojų gyvenimo kokybė veikiausiai yra blogiausia.

Rimta problema, visų pirma Rytų Europos ir kai kuriose pietinėse ES valstybėse narėse – tebesitęsiantis akmens anglių naudojimas būstų šildymui. Tai sukelia didelę oro taršą. Tačiau vykdomos įvairios skurdžiausiems namų ūkiams skirtos nacionalinės subsidijų, kuriomis remiamas perėjimas nuo būstų šildymo akmens anglimis prie dujų ir kitų ne tokių taršių šaltinių, programos.

Kokią informaciją ir duomenis naudojote atlikdami vertinimą?

Kalbant apie socialinius ir ekonominius duomenis, pažymėtina, kad daugiausia rėmėmės Eurostato duomenimis, nes tai nuoseklių duomenų apie visą Europą šaltinis. Žinoma, esama tam tikrų su duomenų išsamumu susijusių trūkumų. Teikiami tik su dideliais erdviniais vienetais, vadinamaisiais NUTS II ir III regionais, susiję duomenys, todėl trūksta informacijos apie vienetus, kuriuose yra mažiau kaip 150 000–800 000 gyventojų. Kalbant apie aplinkos duomenis, pabrėžtina, kad vertindami oro taršą ir triukšmą naudojame Europos aplinkos agentūrai pateiktus šalių duomenis, kuriuos Agentūroje vertiname. Kalbant apie klimato duomenis, pažymėtina, kad taip pat naudojome Europos mastu parengtą stebėsenos duomenų, kurie buvo kasdien struktūrizuojami, rinkinį E-OBS. Siekiant klimato kintamuosius pateikti tokiu pat erdviniu lygmeniu kaip ir socialinius ir ekonominius duomenis, šis duomenų rinkinys buvo nagrinėjamas Agentūroje.

Kodėl ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama tik oro taršai, ekstremaliems temperatūros pokyčiams ir triukšmui?

Per pastaruosius dešimtmečius užfiksuotas tiek itin didelis šaltis, tiek itin didelis karštis, taigi akivaizdžiai matome, kad ekstremalūs temperatūros pokyčiai veikia žmonių gyvenimą. Nors oro kokybė Europoje labai pagerėjo, oro tarša ir toliau kelia didelį pavojų europiečių sveikatai. Nuolat pastebime spaudos antraštes, bylojančias, kad įvairiose žemyno vietose viršytas oro taršos lygis. Be to, kalbant apie triukšmą, pažymėtina, jog Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad maždaug kas penktas europietis patiria keliuose keliamo triukšmo poveikį, kuris galėtų turėti įtakos jo gerovei. Todėl daugiausia dėmesio skyrėme tiems pavojams, kurių poveikis žmonių sveikatai yra didžiausias. Be to, sritys, kurioms skyrėme daugiausia dėmesio, iš dalies priklausė nuo turimų duomenų ir labai geros mūsų turimos žinių apie šiuos pavojus bazės.

Ką ši ataskaita reiškia EAA? Kaip ji bus naudojama?

Europos aplinkos agentūroje pirmą kartą aplinkos duomenis nagrinėjame lygindami juos su socialiniais ir ekonominiais duomenimis. Ši ataskaita gali būti kitų vertinimų atspirties taškas, be to, jos išvados, tikėtina, bus naudojamos rengiant būsimą ataskaitą „Europos aplinkos būklė 2020 m.“. Taip pat rengiame kitas ataskaitas, kuriose bus apžvelgiamos aplinkos ir sveikatos sąsajos.

Kokių tolesnių veiksmų šioje srityje imasi ES?

Europos Komisija ir kiti suinteresuotieji subjektai labai palankiai įvertino mūsų ataskaitoje iškeltus klausimus. Iš tiesų įvairūs ES subjektai jau pripažino, jog socialinės, ekonominės ir aplinkos apsaugos problemos yra susijusios, ir siekia užtikrinti, kad jos būtų veiksmingiau kartu sprendžiamos siekiant pagerinti europiečių gerovę. Aplinkos ir socialinių klausimų sąsaja yra svarbi, kaip matyti iš Prancūzijoje neseniai įvykusių protestų ir visoje Europoje studentų surengtų streikų dėl klimato kaitos. Įgyvendindama įvairias programas, pavyzdžiui, regioninę ir sanglaudos politiką, ES stengiasi šalinti socialinę ir ekonominę nelygybę. Šie ES veiksmai papildo kitas nacionalinio ir vietos lygmenų priemones.

Aleksandra Kazmierczak

2019 m. kovo mėn. Europos aplinkos agentūros informaciniame biuletenyje Nr. 01/2019 paskelbtas interviu.

 

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Dokumento veiksmai