kitas
ankstesnis
punktai

Article

Klimatas, gamta ir žmonės – bendra mūsų planetos ateitis

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2023-02-21 Paskutinį kartą keista 2023-05-10
5 min read
Grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė. Mūsų planeta šyla ir rūšys nyksta nerimą keliančiu tempu. Per pastaruosius du mėnesius dviejose pasaulinėse konferencijose susirinkę asmenys iš viso pasaulio aptarė visiems bendrą klimato ir biologinės įvairovės temą. Abiejų sričių iššūkiai kyla iš bendros problemos: mūsų netvarios gamybos ir vartojimo. Nors derybos ir sudėtingos, tačiau jos labai svarbios, siekiant visuotinio informuotumo, konsensuso ir skubių veiksmų.

Metų pabaigoje pasaulio dėmesys sutelktas į vieną raginimą veikti –  skubiai kovoti su klimato kaita ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pakeisti šį procesą priešingu.

Pasaulinėse derybose dėl klimato kaitos, paprastai vadinamose klimato kaitos COP (Jungtinių tautų klimato kaitos konferencija), susirinkę viso pasaulio šalių atstovai siekia spręsti įvairius su klimato kaita susijusius klausimus ir pasiekti susitarimą šiais klausimais, įskaitant klimato kaitos švelninimą – kaip sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, prisitaikymą prie klimato kaitos – kaip padėti šalims pasirengti vis didesniam neigiamam klimato kaitos poveikiui ir finansavimą – kas ką apmoka.

Klimato kaitos konferencijose dalyvauja apie trisdešimt–keturiasdešimt tūkstančių registruotų dalyvių, tarp kurių daugiau kaip 100 šalių vadovai, dešimtys tūkstančių delegatų, dešimtys tūkstančių stebėtojų (pvz., pilietinės visuomenės ir jaunimo atstovai) ir tūkstančiai žurnalistų. Šalių konferencijose vykstančių intensyvių derybų rezultatas visada būna kompromisinis. Nepaisant to, šios derybos padeda išryškinti pasaulinę viziją ir kryptį, kur visos šalys ir įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunimą ir čiabuvių bendruomenes, gali išsakyti savo nuomonę, kuri būtų prieinama pasaulio auditorijai.

 

Nuo COP26 iki COP 27 – svarbus žingsnis į priekį?

2021 m. Glazge vykusioje klimato kaitos konferencijoje (COP26) buvo siekiama, kad iki 2050 m. pasaulis pasuktų nulinės taršos keliu ir kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio  – pirmą kartą tai buvo nustatyta 2015 m. COP21 metu priimtame Paryžiaus susitarime. Siekdamos šių tikslų, šalys, be kita ko, susitarė dėl daugelio sprendimų ir veiksmų, kurie grindžiami Paryžiaus susitarimu.

Glazgo paktu COP26 pabrėžė jog situacija ekstremali, paragino pagreitinti veiksmus, laipsniškai mažinti iš anglių gaunamos energijos naudojimą ir laipsniškai atsisakyti neveiksmingų subsidijų iškastiniam kurui. Pakte taip pat raginama padinti paramą prisitaikymui prie klimato kaitos ir įsipareigoti kitoje konferencijoje sutelkti dėmesį į nuostolius ir žalą. Kiti COP26 susitarimai ir pranešimai buvo susiję su miškais, metanu, automobiliais ir privačiais finansais. Nepaisant trūkumų ir kompromisų, derybose buvo pasiekta apčiuopiama pažanga ir buvo išlaikytas 1,5 laipsnio tikslas.

Po metų, lapkričio mėn., esant visai kitoms pasaulinei padėčiai ir aplinkybėms, Šarm aš Šeiche (Egiptas) įvyko COP27. Konferencija vyko karo Ukrainoje, didelių energijos kainų ir energijos tiekimo saugumo problemų, aukšto infliacijos lygio, veikiančio Europos gyventojus trapios ekonomikos po pandemijos sąlygomis ir katastrofiško klimato kaitos poveikio fone.

Šarm aš Šeiche nebuvo to visuotinio optimizmo, kuris vyravo Glazgo konferencijoje. Daugelis, įskaitant Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Franz Timmermans, priėjo prie išvados, kad konkrečios priemonės ir COP27 metu šalių pareikšti įsipareigojimai neatitinka poreikio skubiai ir drastiškai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pasak Komisijos pirmininko pavaduotojo, „susiduriame su moraline dilema. Nes šio susitarimo klimato kaitos švelninimui nepakanka.“

Tuo pat metu šalys susitarė sukurti naują fondą, skirtą padėti pažeidžiamiausioms šalims, kurios dėl klimato kaitos patyrė nuostolių ir žalą. Klausimai apie tai, kas mokės ir kiek, kas bus naudos gavėjai ir kas priims sprendimus, lieka neišspręsti. Nepaisant dabartinių aplinkybių, F. Timmermans dar kartą patvirtino ES poziciją ir įsipareigojimą siekti klimato ir aplinkos tikslų ir nuolatinę ES paramą pažeidžiamiausioms šalims. Dabartinėmis aplinkybėmis dar labiau reikia imtis skubių ir ryžtingų klimato politikos srities veiksmų.

 

Biologinės įvairovės konferencija COP15. Kokia grėsmė kyla?

Viso pasaulio atstovai dar kartą susirinko gruodžio mėnesį, šįkart Monrealyje (Kanada), kad susitartų dėl visuotinių gamtos apsaugos veiksmų. Pasaulio biologinė įvairovė nyksta nerimą keliančiu tempu, ir šis procesas vis spartėja. Šiuo metu maždaug vienam milijonui rūšių gresia išnykimas, o daugeliui mūsų planetai ir gerovei gyvybiškai svarbių ekosistemų kyla nepataisomos žalos pavojus. Dabartinių ir būsimų kartų labui turime skubiai sustabdyti biologinės ir pakeisti įvairovės nykimo tendencijas, taip pat atkurti natūralias gamtines zonas Europoje ir visame pasaulyje.

Dabartinės Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos, paprastai vadinamos COP15 (nes tai 15-asis Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimas), tikslas – parengti  pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m. Programoje nustatytas 21 tikslas, įskaitant tikslą iki 2030 m. apsaugoti 30 proc. mūsų planetos. Joje ne tik pripažįstama, kad reikia skubiai imtis visuotinių veiksmų, bet ir pabrėžiama būtinybė pakeisti mūsų ekonominius, socialinius ir finansinius modelius, kad dabartinės tendencijos būtų sustabdytos ir nukreiptos priešinga linkme.

Konkrečiai šiems veiksmams priskiriama didesnių sausumos ir jūrų teritorijų apsauga ir atkūrimas ir netvarios veiklos pagrindiniuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, klausimų sprendimas.

Ar mums pavyks nukreipti dabartines tendencijas priešinga linkme, priklausys nuo to, ką darysime vietos lygmeniu. Pavyzdžiui, į 30 proc. saugotinų teritorijų turi būti įtraukti pasaulinės biologinės įvairovės židiniai. Svarbu ir tai, kaip apsaugome šias teritorijas. Apsaugos sistemomis turi būti sudaromos sąlygos gamtai atsigauti. Be to, šios teritorijos gali būti mūsų didžiausios pagalbininkės mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje (jas naudojant kaip anglies dioksido absorbentus) ir kovojant su neigiamu klimato kaitos poveikiu.

 

Išteklių naudojimo problemos sprendimas

Tiek klimato kaitos konferencijose, tiek biologinės įvairovės konferencijose diskutuojame dėl tos pačios problemos ir to paties sprendimo. Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra du to paties negalavimo simptomai.

Europoje ir pasaulyje sunaudojame daugiau išteklių nei mūsų planeta gali suteikti. Mūsų prekių gaminimo ir naudojimosi paslaugomis būdai sukelia klimato kaitą ir kenkia gamtai. Pastarojo meto krizės taip pat atskleidė esamą ir, deja, didėjančią nelygybę, iš vienos pusės susijusią su nauda, iš kitos pusės - nelygybę susijusią su poveikiu sveikatai, pažeidžiamumu dėl klimato kaitos ir pragyvenimo šaltiniais, kuriems kyla grėsmė.

Šiandien vieni iš mūsų patiria didesnes su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu susijusias išlaidas  nei kiti. Tačiau poveikis daromas mums visiems, ir ilgainiui šis poveikis didės, jei šiame lemiamame  dešimtmetyje nepasistengsime dabartines tendencijas nukreipti priešinga linkme. Šios konferencijos visus mus skatina imtis drąsių veiksmų ir parodyti solidarumą su visa gyvybe Žemėje.

Ateitis gali būti kitokia. Galime prisitaikyti ir išsiugdyti naujus įpročius, sukurti naujas sistemas. Kartu galime rašyti kitokią mūsų planetos istoriją, kurioje sėkmingai sumažinę grėsmes ir padarinius, visi džiaugsimės sveikesne gamta ir stabiliu klimatu. 2030 m. galime būti vienu žingsniu arčiau šios ateities.

 

Hans Bruyninckx

Hans Bruyninckx

EAA vykdomasis direktorius

Įžanginis straipsnis, paskelbtas 2022 m. gruodžio mėn. EAA informaciniame biuletenyje

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Tags

kategorijoje:
kategorijoje: cop21, cop15, cop27
Dokumento veiksmai