All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Article
Sename bute neįrengtas atskiras vandens rezervuaras, todėl Tekin šeima yra tiesiogiai priklausoma nuo miesto vandentiekio sistemos. Pastaruosius dvejus metus vakarų Turkijoje buvo sausra, todėl vandens tiekimas mieste reguliariai nutraukiamas iki 36 valandų.
Vandens trūkumas nėra naujas dalykas – Barış prisimena tai nuo vaikystės. Nors dėl infrastruktūros patobulinimų vandens nuostoliai mažėja, dabartinė sausra yra ypač rimta problema ir vasaros mėnesiais 12 milijonų gyventojų turinčiame mieste vanduo yra normuojamas.
Karštis ir sausra, lietūs ir potvyniai veikia didelę dalį Europos.
Kai praėjusią vasarą Ispanijos dienraštis „El Pais“ išspausdino sausros išdžiovintų upių vagų nuotraukas, Didžiosios Britanijos „Guardian“ antraštės skelbė potvynių pavojų. Kai Barselonos savivaldybė planavo, kaip atsigabenti vandens jūra, britų valdžia bandė įvertinti ar turi pakankamai priemonių apsisaugoti nuo potvynių. Priežasčių yra daug, tačiau baiminamasi, kad klimato kaita padidins tokių įvykių grėsmę ir dažnį. Net ir sumažinus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, anksčiau susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos vis tiek sukels tam tikrą klimato kaitą ir darys poveikį gamtai. Todėl turime prisitaikyti, t. y. įvertinti savo pažeidžiamumą ir imtis veiksmų rizikai sumažinti. Šioje prisitaikymo prie klimato kaitos analizėje dėmesys sutelktas į vandens, visų pirma sausros, problemas.
Kylant temperatūrai Europos pietuose vandens atsargos sumažės. Tuo pačiu metu žemės ūkis ir turizmas reikalaus vis daugiau vandens, ypač karštesniuose ir sausesniuose regionuose.
Vandens kokybei turės įtakos vandens temperatūros kilimas ir senkančios upės pietuose. Ekstremalių lietaus ir staigių potvynių atvejų gausėjimas padidins lietaus nuotėkų keliamos taršos ir avarinių išleidimų iš nuotėkų valyklų riziką.
2008 m. pavasarį vandens lygis Barselonos rezervuaruose buvo toks žemas, kad imta planuoti atsigabenti vandens iš kitur. Numatyta, kad šešiais laivais bus atgabentas gėlo vandens kiekis, kurio pakaks užpildyti dešimt olimpinių baseinų, už apytikriai 22 mln. eurų. Gėlas vanduo turėjo atkeliauti iš Taragonos Pietų Katalonijoje, Marselio ir Almerijos – vienos iš sausiausių Pietų Ispanijos teritorijų. Laimei, gegužę daug lijo, rezervuarai buvo pakankamai pripildyti ir planai buvo atidėti. Tačiau ir toliau tęsiasi diskusijos dėl vandens nukreipimo iš Ebro upės ir netgi Reino Prancūzijoje(1).
Kipras išgyvena katastrofišką sausrą. Gėlo vandens poreikis pastaruosius 17 metų augo ir dabar siekia per 100 mln. m³ per metus. Tačiau paskutinius trejus metus turėta tik atitinkamai po 24, 39 ir 19 mln. m³.
Siekiant įveikti vandens krizę praėjusią vasarą gėlo vandens buvo atplukdyta iš Graikijos. Iki 2008 m. rugsėjo 29 d. jau buvo atplaukę 29 laivai iš Graikijos. Kipro Vyriausybė buvo priversta taikyti ypatingąsias priemones, įskaitant vandens tiekimo sumažinimą 30 proc.
Turkijos vandentvarkos institucijos duomenimis, praėjusią vasarą vandens lygis šalyje nuolat krito. Rezervuarai, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo Stambului, buvo užpildyti tik 28 proc.; Ankaros rezervuarai, aprūpinantys vandeniu 4 mln. žmonių, – tik 1 proc.
Kretos vandens tarnybos ataskaita atskleidžia neraminantį salos gruntinio vandens išteklių vaizdą. Nuo 2005 m. vandeningųjų horizontų – požeminių rezervuarų – lygis nukrito 15 metrų dėl per intensyvaus siurbimo. Pradėjo sunktis jūros vanduo, kuris teršia likusias atsargas.
Problemos mažinimas ir prisitaikymasŠiltnamio efektą sukeliančios dujos keičia mūsų klimatą. Pietų Europa tampa šiltesnė ir sausesnė, o šiaurės ir šiaurės vakarų regionų klimatas švelnėja ir drėgnėja. Numatoma, kad temperatūra visame pasaulyje ir toliau kils. ES valstybės narės sutaria, kad, norint išvengti smarkaus klimato pasikeitimo, vidutinis pasaulio temperatūros pakilimas turi būti apribotas 2°C palyginti su temperatūra, buvusia pramonės suklestėjimo. Tai pagrindinis ES pastangų švelninti klimato kaitos poveikį tikslas. Šios pastangos sutelktos ties šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu. Kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C, iki2050 m. būtina sumažinti šią emisiją net 50 proc. Tačiau netgi jei šiandien dujų išmetimas būtų staiga nutrauktas, klimato kaita tęstųsi ir toliau dėl dujų susikaupimo atmosferoje ankstesniais laikotarpiais. Rezultatai jau matyti, pvz., Arktyje. Turime pradėti prisitaikyti. Prisitaikymas reiškia žmogaus ir gamtos pažeidžiamumo įvertinimą ir ėmimąsi priemonių problemai spręsti. Klimato kaitos poveikio švelninimas ir prisitaikymas yra glaudžiai susiję. Kuo sėkmingesnės bus priemonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui , tuo mažesnis bus poreikis prisitaikyti. |
Su dabartinėmis sausromis ir vandens krize būtina kovoti nedelsiant, antraip žmonės neturės vandens. Tačiau reikia rengti ir ilgalaikes prisitaikymo strategijas. Vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, desperatiškai siekiančios padidinti vandens tiekimą, investuoja į įvairius projektus, pvz., vandens kaupimo rezervuarus, vandens nuotėkio permetimo ar gėlinimo įrenginius, kuriuose sūrus vanduo paverčiamas geriamuoju vandeniu.
Viduržemio jūros šalyse vandens gėlinimas vis dažniau taikomas kaip priemonė apsirūpinti gėlu vandeniu. Ispanijoje šiuo metu yra 700 gėlinimo įrenginių, kasdien aprūpinančių geriamuoju vandeniu 8 mln. žmonių. Numatoma, kad per artimiausius 50 metų gėlinimo veiklos mastas Ispanijoje išaugs dvigubai.
Vandens trūksta ne tik Pietų Europoje. Rytų Londone statomi pirmieji JK vandens gėlinimo įrenginiai. Šie įrenginiai, kainuosiantys 200 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 250 mln. eurų), galės tiekti 140 mln. litrų vandens per dieną, aprūpindami 400 000 namų ūkių. Paradoksalu, bet įrenginius statanti vietos vandentvarkos įmonė kasdien praranda milijonus litrų švaraus geriamojo vandens dėl nesandarių vamzdžių ir prastos infrastruktūros.
Vandens gėlinimas turės didelę reikšmę ateities vandentvarkai, tačiau sūraus vandens pavertimo geriamuoju vandeniu procesas reikalauja labai daug energijos. Kai kurie įrenginiai dabar veikia naudodami saulės energiją ir tai teigiamas žingsnis. Vis dėlto gėlinimas išlieka brangi veikla. Be to, sūrymas – šio proceso šalutinis produktas – sunkiai šalinamas ir gali kenkti aplinkai.
„Vasarą temperatūra čia dažnai pakyla virš 40°C, o oras gali būti labai drėgnas“, – sako Stambulo gyventojas Barış. – Dabar vietos valdžia mus įspėja ir paprastai informuoja, kiek laiko nebus vandens, todėl galime susiplanuoti. Tačiau neatrodo, kad pati vandens trūkumo problema būtų sprendžiama – manau, kad jie negali priversti dangaus lyti.“
Turkijos regioninės ir nacionalinės institucijos galėtų geriau valdyti vandens išteklius. Tai reiškia, kad reikia imtis priemonių vandens paklausai mažinti ir valdyti užuot tiesiog bandžius didinti vandens tiekimą.
Vandens pagrindų direktyva – kertinis teisinis dokumentas, reguliuojantis Europos vandenį – įpareigoja valstybes nares taikyti vandens paslaugų kainodarą kaip efektyvią priemonę, skatinančią vandens taupymą. Iš tiesų vandens kainos yra vienas iš veiksmingiausių būdų, veikiančių vandens vartojimo įpročius. Tačiau efektyvus vandens valdymas turi apimti ir pastangas mažinti vandens nuostolius bei teikti informaciją apie vandens taupymą.
Turėdami daugiau informacijos, galėsime geriau prisitaikytiVandens eksploatavimo indeksas (VEI) parodo kokia informacija reikalinga, kad būtų galima įvertinti iškylančių problemų mastą ir vietą. Paprastais žodžiais tariant, indeksas parodo šalies ar regiono turimus vandens išteklius, palyginti su suvartojamu vandens kiekiu. Didesnis nei 20 proc. indeksas paprastai rodo vandens trūkumą. Kaip matyti iš grafiko, „vandens stresą“ patiria devynios šalys: Belgija, Bulgarija, Kipras, Vokietija, Italija, buv. Jugoslavijos Respublika Makedonija, Malta, Ispanija ir JK (Anglija ir Velsas). Anglijos VEI duomenys rodo, kad ypač problemiški yra pietryčių ir Londono regionai. Tokio lygio informacija turi esminę reikšmę norint prisitaikyti prie klimato kaitos. Žinodami, kokie yra regiono vandens ištekliai, iš kur jie gaunami ir kas juos naudoja, galėsime suformuoti veiksmingas vietos strategijas, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos |
Dabar rengiamoje EAA ataskaitoje kalbama apie Alpes, dažnai vadinamas Europos vandens bokštu, nes 40 proc. gėlo vandens Europoje gaunama iš šių kalnų. Per pastarąjį šimtmetį Alpių regione temperatūra pakilo 1,48 °C – dvigubai daugiau, nei vidutiniškai pasaulyje. Ataskaitoje teigiama, kad ledynai tirpsta, sniego riba kyla, palaipsniui keičiasi vandens surinkimo bei kaupimo žiemą ir paskirstymo šiltesniais vasaros mėnesiais būdas.
Alpės turi esminę reikšmę vandens tiekimui ne tik aštuoniose šių kalnų regiono srityse, bet ir didelėje žemyninės Europos dalyje, nes jos maitina daug didelių upių. Todėl Alpės tarsi simbolizuoja grėsmės mastą ir reagavimo būtinybę. Prisitaikymo strategijos ir politikos turi apimti vietos, tarpvalstybinio ir europinio lygmens elementus. Reikia bendrai įvertinti tokias, atrodytų, nesusijusias veiklas kaip žemės ūkis ir turizmas, energijos gamyba ir visuomenės sveikata.
Pagaliau, norėdami prisitaikyti turime dar kartą apsvarstyti, kur ir kaip mes gyvename dabar ir kaip gyvensime ateityje. Iš kur gausime vandens? Kaip apsisaugosime nuo ekstremalių situacijų?
Žemės dangai skirtos EAA studijos rodo, kad daugiausia statybų vykdoma pakrantėse. EAA ataskaitoje „Kintantis Europos pakrančių veidas“, apie „Viduržemio sieną“, pažymima, kad 50 proc. Viduržemio pakrantės yra užstatyta. Daugelyje tokių vietovių jau dabar yra vandens trūkumo ir sausros problema. Daugiau apartamentų, daugiau turistų ir daugiau golfo laukų reiškia didesnį vandens poreikį. Sparčiai vyksta statybos ir Šiaurės bei Vakarų Europos pakrantėse, kur galima tikėtis dažnesnių potvynių.
Prisitaikymo koncepcijos įtraukimas į pagrindines ES politikas iki šiol buvo ribotas. Tačiau 2009 m. Europos Komisija turėtų paskelbti Baltąją knygą prisitaikymo klausimu. Neseniai parengtoje EAA ataskaitoje nurodoma, kad tik septynios iš 32 EAA šalių iki šiol yra patvirtinusios nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Tačiau visos ES valstybės narės, atsižvelgdamos į savo šalies padėtį, rengia, plėtoja ir įgyvendina nacionalines priemones.
Kol kas dar nėra jungtinių pastangų, būtinų veiksmingam prisitaikymui, tačiau procesas jau prasideda.
Literatūra
IPCC, 2007. IPCC report, Climate Change Impacts, Adaptation and Vulnerability, April 2007.
EEA, 2006. The changing faces of Europe's coastal areas. EEA Report No 6/2006.
EEA, 2008. Impacts of Europe's changing climate — 2008 indicator-based assessment. EEA Report No 4/2008.
EEA, 2009. Adaptation to water shortages in the Alps (in preparation).
Footnotes
(1) 2008 m. gegužės 27 d. Ispanijos Katalonijos regiono aplinkos departamentas pranešė, kad smarkūs lietūs palengvino regiono sostinės Barselonos problemas dėl sausros ir vyriausybė galbūt panaikins vandens vartojimo apribojimus. Rezervuarai, kurių pajėgumai kovo mėnesį buvo užpildyti tik 20 proc., dabar užpildyti 44 proc.
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/articles/jei-saltinis-isdzius-prisitaikymas-prie-klimato-kaitos-ir-vanduo or scan the QR code.
PDF generated on 2024-10-05 00:06
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais