kitas
ankstesnis
punktai

Naujienos

Ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičius ES toliau mažėja, tačiau kuriant aplinką be toksinių medžiagų reikia įdėti daugiau pastangų

Pakeisti kalbą
Naujienos Paskelbta 2023-03-27 Paskutinį kartą keista 2023-08-03
4 min read
Europos oro kokybė toliau gerėja, o ankstyvų mirčių ar žmonių, sergančių oro taršos sukeltomis ligomis, skaičius mažėja. Tačiau, remiantis šiandien paskelbta Europos aplinkos agentūros (EAA) analize, oro tarša išlieka didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu žmonių sveikatai Europoje, o siekiant įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos rekomendacijas, reikia imtis platesnio masto priemonių.

EAA paskelbė išsamų 2022 m. oro kokybės Europoje vertinimą, kuriame aptarta oro kokybės būklė Europoje, įvertinant oro taršos poveikį sveikatai ir ekosistemoms, ir nustatant į orą išmetamų teršalų šaltinius.

Remiantis EAA analize, oro tarša toliau kelia didelę riziką sveikatai Europoje ir būtent oro tarša yra lėtinių ligų ir ankstyvų mirčių priežastis. 2020 m. 96 proc. ES miestų gyventojų poveikį darė smulkios kietosios dalelės (PM2,5), kurių koncentracija viršijo PSO rekomenduojamą 5 mikrogramų viename kubiniame metre (µg/m3) oro lygį. Oro tarša taip pat kenkia biologinei įvairovei ir žemės ūkio kultūroms bei miškams ir pridaro ekonominių nuostolių.

 

Smulkios kietosios dalelės yra ne mažiau kaip 238 000 ankstyvų mirčių ES priežastis

Prasta oro kokybė, ypač miestų teritorijose, toliau kenkia Europos piliečių sveikatai. Remiantis naujausiais EAA įverčiais, 2020 m. ES dėl PM2,5 taršos, viršijančios PSO rekomenduojamą 5 µg/m3 lygį, ne mažiau kaip 238 000 žmonių mirė anksčiau laiko. Dėl azoto dioksido taršos ES anksti mirė ne mažiau kaip 49 000 žmonių, o dėl ozono poveikio – ne mažiau kaip 24 000 žmonių.

Kaip ir ankstyvos mirtys, oro tarša sukelia sveikatos sutrikimus ir prisideda prie didelių nuostolių sveikatos priežiūros sektoriuje. Pavyzdžiui, 2019 m. PM2,5 poveikio sukelta lėtinė obstrukcinė plaučių liga 30 Europos šalių lėmė 175 702 gyvenimo su negalia metus.

Pastaba. Kaip ir ankstesniais metais, įvairių oro teršalų poveikio nereikėtų sumuoti siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo dėl tam tikrų duomenų sutapimo. Tai taikoma mirtingumui ir ligoms.

2005–2020 m. ankstyvų mirčių skaičius dėl PM2,5 sukelto poveikio ES sumažėjo 45 proc. Jei ši tendencija tęsis, tikėtina, kad ES įgyvendins nulinės taršos veiksmų plano tikslą, t. y. iki 2030 m. 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių skaičių.

Vis dėlto, siekiant įgyvendinti nulinės taršos viziją iki 2050 m. sumažinti oro taršą iki sveikatai nekenksmingo lygmens, reikės įdėti papildomų pastangų.

 

Biologinės įvairovės nykimas, žala miškams, žemės ūkio kultūroms

Oro tarša taip pat kenkia sausumos ir vandens ekosistemoms. 2020 m. kenksmingas azoto nuosėdų lygis pastebėtas 75 proc. viso ES ekosistemos ploto. Tai yra 12 proc. mažiau, palyginti su 2005 m., o pagal ES nulinės taršos veiksmų planą taršą iki 2030 m. siekiama sumažinti 25 proc.

Remiantis EAA analize, Europoje 2020 m. 59 proc. miškų ploto ir 6 proc. žemės ūkio paskirties žemės pažemio ozono sluoksnis buvo kenksmingas. Dėl pažemio ozono sluoksnio poveikio kviečių derliui ekonominiai nuostoliai 2019 m. iš viso sudarė apytiksliai 1,4 mlrd. EUR 35 Europos šalyse, o didžiausi nuostoliai užfiksuoti Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Turkijoje.

 

Daugiau nei pusė smulkių kietųjų dalelių išmetama naudojant energiją pastatuose

Iš EAA analizės matyti, kad pagrindinis kietųjų dalelių taršos šaltinis Europoje yra kuro deginimas gyvenamuosiuose, komerciniuose ir valdžios sektoriaus pastatuose. Šių teršalų šaltinis iš esmės yra įvairaus kietojo kuro deginimas pastatų šildymo tikslais. 2020 m. sektoriuje išmesta 44 proc. PM10 ir 58 proc. PM2,5 teršalų. Kitas svarbus šių teršalų šaltinis apima pramonės, kelių transporto ir žemės ūkio sektorius.

Žemės ūkio sektoriuje taip pat buvo išmesta didžioji dalis (94 proc.) amoniako teršalų ir daugiau nei pusė (56 proc.) metano teršalų. Kalbant apie azoto oksidą, pažymėtina, kad pagrindiniai šaltiniai buvo kelių transportas (37 proc.), žemės ūkis (19 proc.) ir pramonės sektorius (15 proc.).

Apskritai 2020 m. visų pagrindinių oro teršalų Europos Sąjungoje buvo išmetama vis mažiau. EAA analizėje pažymima, kad ši tendencija tęsėsi nuo 2005 m., nepaisant per tą patį laikotarpį gerokai padidėjusio ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

Politinės aplinkybės

Europos žaliojo kurso tikslas – gerinti oro kokybę ir suderinti ES oro kokybės standartus su atnaujintomis PSO oro kokybės gairėmis. ES nulinės taršos veiksmų plane išdėstyta vizija, pagal kurią iki 2050 m. oro, vandens ir dirvožemio taršą siekiama sumažinti iki sveikatai ir gamtos ekosistemoms nekenksmingo lygio.

2022 m. spalio mėn. Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti Aplinkos oro kokybės direktyvą, kurioje nustatytos griežtesnės taršos ribos, sustiprinta teisė į švarų orą, įskaitant galimas nuostatas, susijusias su piliečių reikalavimu kompensuoti dėl oro taršos patirtą žalą, griežtesnės oro kokybės stebėsenos taisyklės ir geresnis visuomenės informavimas.

 

Pastaba redaktoriams

EAA mirtingumą nuo oro taršos stebi nuo 2014 m. Iki 2021 m. EAA naudojosi PSO 2013 m. ataskaitos rekomendacijomis, kad įrodytų oro taršos riziką sveikatai. Šiais metais atlikdama vertinimą, EAA pirmą kartą taiko naujas rekomendacijas dėl poveikio sveikatai, kurios išdėstytos 2021 m. PSO oro kokybės gairėse.

Dėl metodikos pakeitimo apskaičiuotas mirčių skaičius yra mažesnis nei anksčiau. EAA atnaujino savo ankstesnius skaičiavimus, siekdama nuosekliai stebėti pažangą ir susijusius pokyčius siekiant nulinės taršos veiksmų plano tikslų.

Iš kai kurių tyrimų matyti, kad poveikis sveikatai, įskaitant ankstyvas mirtis, gali atsirasti esant mažam oro taršos lygiui. EAA šį gerokai didesnį poveikį sveikatai apskaičiavo atlikdama „jautrumo analizę“, kuri apibendrinta informaciniame pranešime apie poveikį sveikatai.

Permalinks

Geographic coverage

Temporal coverage

Topics