Atsinaujinančioji energija – raktas į Europos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ateitį

Atrodo, kad ateitis atsinaujinantiems energijos ištekliams yra šviesi, nes jie tampa vis svarbesni, atsižvelgiant į tai, kad Europa siekia sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mūsų pašnekovas Europos aplinkos agentūros ekspertas Mihai Tomescu pasakoja apie švarios energijos teikiamas galimybes ir susijusius iššūkius.

Skaityti daugiau

Visuotinio tvarumo link

Šių metų rugpjūčio mėnesį per 190 šalių pasiekė bendrą sutarimą dėl 2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės. Vėliau šį mėnesį valstybių vadovai Niujorke patvirtins šią darbotvarkę, taip pat darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius. Kitaip nei ankstesnieji tikslai, darnaus vystymosi tikslai yra skirti tiek besivystančioms, tiek išsivysčiusioms šalims ir yra sutelkti į platesnį darnaus vystymosi temų spektrą. Į daugumą iš 17 darnaus vystymosi tikslų įtraukti elementai, susiję su aplinka, išteklių naudojimu ar klimato kaita.

Skaityti daugiau

Veiksmingai naudojanti išteklius, ekologiška ir uždaro ciklo ekonomika

Mūsų gerovė priklauso nuo gamtinių išteklių naudojimo. Mes išgauname išteklius, iš jų gaminame maistą, pastatus, baldus, elektroninius prietaisus, drabužius ir t. t. Iki šiol mūsų išteklių naudojimas aplenkia aplinkos galimybes juos vėl atkurti ir mums pateikti. Kaip galime užtikrinti mūsų visuomenės gerovės ilgaamžiškumą? Ekonomikos ekologiškumo skatinimas be jokios abejonės gali padėti.

Skaityti daugiau

Perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Mūsų gyvenimo kokybė, sveikata ir darbas priklauso nuo aplinkos. Tačiau gamtinių išteklių naudojimo būdai ir sparta šiandien jau kelia riziką, kad mūsų gerovė kuriama viršijant gamtos galimybes atkurti išteklius. Turime iš esmės pakeisti gamybą, vartojimą ir gyvenimą. Turime skatinti mūsų ekonomikos ekologiškumą ir pradėti turime jau šiandien.

Skaityti daugiau

Maisto sistema : nuo gamybos iki atliekų

Mes naudojame vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių, nes auga gyventojų skaičius, keičiasi gyvenimo stilius bei didėja asmeninis suvartojimas. Norėdami sustabdyti netvarų vartojimą, turime atkreipti dėmesį į visą išteklių sistemą, įskaitant gamybos būdus, paklausos tendencijas ir tiekimo grandines. Čia smulkiau panagrinėsime maistą.

Skaityti daugiau

Atliekos: problema ar ištekliai?

Atliekos yra ne tik aplinkos problema, bet ir ekonominiai nuostoliai. Europiečiai vidutiniškai išmeta 481 kg komunalinių atliekų per metus. Vis didesnė jų dalis perdirbama arba kompostuojama, o mažesnė – patenka į sąvartynus. Kaip galime pakeisti gamybos ir vartojimo būdus, kad susidarytų vis mažiau ir mažiau atliekų, o visas atliekas paversti ištekliais?

Skaityti daugiau

Kaip miestus paversti „žaliais“

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose. Ką miestiečiai gamina, perka, valgo ir išmeta, kaip jie keliauja ir kur jie gyvena – viskas daro įtaką aplinkai. Tuo pat metu, miesto statybos būdas irgi daro įtaką miestiečių gyvenimui. Mes klausėme Rolando Zinkernagelio iš Malmės (Švedija) apie konkrečius veiksmus, kaip miestą paversti tvariu.

Skaityti daugiau

Ekonomikos pagrindai ir aplinka

2014 m. kovo mėnesį Paryžiuje (Prancūzija) oras buvo smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Tomis dienomis buvo griežtai ribojamas nuosavų automobilių naudojimas. Kitoje planetos pusėje Kinijos bendrovė pristatė naują produktą: draudimą nuo smogo vietiniais reisais keliaujantiems asmenims, kurių viešnagei sutrukdė prasta oro kokybė. Taigi, kiek vertas švarus oras? Ar gali ekonomika padėti mums sumažinti taršą? Pažiūrėkime iš arčiau į pagrindines ekonomikos koncepcijas.

Skaityti daugiau

Šiukšlės jūrose

Šiukšlės jūrose

2014-09-30

Apie 70 % mūsų planetos ploto sudaro vandenynai, ir šiukšlių jūrose galima aptikti beveik visur. Jūras teršiančios šiukšlės, ypač plastmasės, kelia grėsmę ne tik mūsų jūrų ir pakrančių gerovei, bet ir mūsų ekonomikai bei visuomenei. Dauguma jūras teršiančių šiukšlių yra veiklos kontinente pasekmė. Kaip galime sustabdyti šiukšlių patekimą į jūras? Geriausia vieta pradėti spręsti šią pasaulinę problemą yra žemė.

Skaityti daugiau

Kalbant apie Europos žemės ūkį, ką daryti, kad maistas būtų įperkamas, sveikas ir ekologiškas?

Kad pagamintų pakankamą maisto kiekį, Europa kliaujasi intensyviąja žemdirbyste, kuri turi poveikio aplinkai ir mūsų sveikatai. Ar Europa gali rasti ekologiškesnių maisto gamybos būdų? Šį klausimą uždavėme Ybelei Hoogeveen, kuri vadovauja Europos aplinkos agentūros (EEA) grupei, tiriančiai gamtos išteklių naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių gerovei.

Skaityti daugiau

Neatsiejamas aplinkos, sveikatos ir ekonomikos ryšys

Europos ekonomika vis dar jaučia 2008 m. prasidėjusios ekonominės krizės pasekmes. Milijonai žmonių neteko darbo, sumažėjo darbo užmokestis. Ar dabar laikas kalbėti apie aplinkosaugą, kai aukštųjų mokyklų absolventai viename iš turtingiausių pasaulio žemynų neranda darbo? Taip, Europos Sąjungos naujoji aplinkosaugos veiksmų programa skirta net tik aplinkos politikai, bet ir kitiems klausimams. Šioje programoje aplinka suvokiama kaip neatsiejama mūsų sveikatos ir ekonomikos dalis.

Skaityti daugiau

Pokyčiai pereinamuoju laikotarpiu

Gyvename nuolat kintančiame pasaulyje. Kaip vykstančius pokyčius nukreipti tokia linkme, kad iki 2050 m. tvarią plėtrą užtikrintume visame pasaulyje? Kaip užtikrinti trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominių ir aplinkos procesų pusiausvyrą? Atsakymai priklauso nuo to, kaip elgsimės pereinamuoju laikotarpiu ir ar neįkalinsime savęs netvariose sistemose.

Skaityti daugiau

Vanduo žemės ūkyje

Mums reikia maisto, o jam pagaminti reikia gėlo vandens. Dėl didėjančios žmonių veiklos ir klimato kaitos daugelyje regionų, ypač pietuose, reikia stengtis iš visų jėgų norint surasti pakankamai gėlo vandens visiems poreikiams patenkinti. Ką galime padaryti, kad apsirūpintume maistu nemažindami gėlo vandens išteklių? Pirmas žingsnis – efektyviau naudoti vandenį žemės ūkyje.

Skaityti daugiau

Maisto švaistymas

Maisto švaistymas

2012-06-18

Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani, todėl peršasi klausimas, kaip tai pakeisti. Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.

Skaityti daugiau

Atliekos Grenlandijoje

Kad ir kur gyventume, – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki atokių kaimų, – visur iš mūsų veiklos susidaro atliekų. Maisto likučiai, elektroninės atliekos, baterijos, popierius, plastikiniai buteliai, drabužiai, seni baldai – viskas turi būti pašalinta. Kai kurios atliekos pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos; kitos sudeginamos energijai pagaminti arba išvežamos į sąvartynus. Vieno būdo tvarkyti atliekas, kuris būtų tinkamas visur, nėra. Spręsdami, kaip tvarkyti atliekas, turime atsižvelgti į vietos aplinkybes. Juk atliekos – visų pirma vietos problema. Toliau aprašysime, kaip vyriausybė atliekų problemą sprendžia Grenlandijoje, kur gyventojų skaičius nėra didelis, gyvenvietės yra toli viena nuo kitos ir kelių infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.

Skaityti daugiau

Tai „naudinga verslui“?

Nuo smulkių įmonių iki tarptautinių korporacijų – daugelis įmonių ieško būdų išlaikyti ar padidinti savo rinkos dalį. Aršios pasaulinės konkurencijos laikais tvarus vystymasis reiškia daug daugiau nei ekologinės korporatyvinės reputacijos kūrimą ir gamybos sąnaudų sumažinimą. Jis gali suteikti ir naujų verslo galimybių.

Skaityti daugiau

Nuo iškasenų iki atliekų ir po to

Beveik viskas, ką vartojame ir gaminame, turi poveikį mūsų aplinkai. Kasdien renkamės tam tikras prekes ir paslaugas, dažnai nepagalvodami apie jų paliekamus „pėdsakus“ aplinkoje. Pardavimo kaina vargiai atspindi jų tikrąsias sąnaudas. Tačiau yra daug būdų vartoti ir gaminti ekologiškiau.

Skaityti daugiau

Kurkime žaliąją ekonomiką

Daugelio mūsų atmintyje 2011-ieji išliks kaip finansinės suirutės, Japonijos žemės drebėjimo, cunamio ir atominės katastrofos, finansinės pagalbos Europos šalims ir masinių protestų, susijusių su Arabų pavasariu, judėjimu „Okupuokime Volstrytą“ (angl. Occupy Wall Street) ir Ispanijos Indignados („Pasipiktinusieji“), metai. Tik nedaugelis prisimins, kad šiais metais mokslininkai mūsų planetoje atrado daugiau kaip 18 000 naujų rūšių. Dar mažiau žmonių galės nurodyti bent vieną biologinę rūšį, kuri paskelbta išnykusia.

Skaityti daugiau

Sudėtiniai tarpusavio priklausomybės saitais sujungto pasaulio iššūkiai

EAA pagrindiniame pranešime (2010 m. SOER) pateikia aiškią pagrindinę išvadą: aplinkos apsaugos iššūkiai yra sudėtiniai, jų negalima suprasti atskirai.

Skaityti daugiau

Kur tik norit  – tik ne mano teritorijoje — Tarptautinis atliekų gabenimas ir aplinka

Atliekų perdirbimui negalioja sienos: 35 metų Zhang Guofu uždirba 700 eurų per mėnesį – Kinijos provincijai milžinišką sumą – perrinkinėdamas atliekas, tarp kurių yra pirkinių maišeliai iš Didžiosios Britanijos prekybos centrų tinklo ir DVD anglų kalba. Iš tiesų į šiukšlių dėžę Londone išmesti daiktai gali lengvai atsirasti už 5 000 mylių, Kinijoje, antrinių žaliavų fabrike Perlų upės deltoje.

Skaityti daugiau

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100