Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Klimato kaita / Klimato kaita

Klimato kaita

Pakeisti kalbą
Mūsų dienomis vyksta klimato kaita: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, kyla pasaulio vandenyno lygis. Manome, kad šie pokyčiai nesiliaus ir ekstremalūs klimato reiškiniai, sukeliantys pavojus, pvz., potvynius ir sausras, bus vis dažnesni ir smarkesni. Gamtai, ekonomikai ir mūsų sveikatai Europos regionuose, teritorijose ir ekonomikos sektoriuose daromas skirtingas poveikis ir gresia įvairaus pobūdžio rizika.

Beveik nėra abejonės, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo XX amžiaus vidurio yra padidėjusi nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) koncentracija, susidaranti dėl antropogeninės veiklos teršalų. Per pastaruosius 150 metų temperatūra pasaulyje pakilo apie 0,8 ºC ir numatoma, kad ji toliau kils.

Jeigu temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pakiltų daugiau nei 2 °C, grėstų pavojingi žmonių ir gamtos pasaulinių sistemų pokyčiai. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) iškeltas tikslas užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, nedidėtų daugiau negu 2 °C.

Kaip galima siekti šio tikslo? Visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis šį dešimtmetį turi būti stabilizuotas ir iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažintas 50 %. Atsižvelgdama į būtinas besivystančių šalių pastangas, ES pritaria siekiui iki 2050 m. išmetamą savo ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau negu 80–95 % (palyginti su 1990 m.).

Net jeigu vykdoma politika ir taikomomis priemonėmis pavyktų sumažinti išmetamą teršalų kiekį, tam tikros klimato kaitos nepavyktų išvengti; todėl taip pat turi būti rengiamos prisitaikymo prie jos poveikio strategijos.

Įvadas

Poveikis ir įvairaus pobūdžio rizika

Temperatūra daugiausia kyla pietinėje Europos dalyje ir Arkties regione; kritulių kiekis daugiausia sumažėjo pietinėje Europos dalyje, o padidėjo šiaurinėje ir šiaurės vakarų dalyse. Numatomos intensyvesnės ir dažnesnės karščio bangos, taip pat dažniau sulauksime kaskart pavojingesnių potvynių ir keisis tam tikrų užkrečiamųjų ligų bei žiedadulkių plitimo rajonai, todėl bus daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.

Klimato kaita papildomai paveiks ekologines sistemas, todėl daugelio augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo arealas pasislinks į šiaurę ir didesnį aukštį virš jūros lygio. Klimato kaita neigiamai veiks žemės ūkį, miškų ūkį, energijos gamybą, turizmą ir apskritai infrastruktūrą.

Europos regionai, kuriuos ypač paveiks klimato kaita:

  • Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas (čia dažniau kils karščio bangos ir sausros);
  • kalnuotieji rajonai (sparčiau tirps sniegas ir ledas);
  • pakrantės zonos, upių žiotys ir potvynių užliejamos teritorijos (šiuo atveju kils jūros vandens lygis, dažniau lis, stiprės potvynių ir audrų poveikis);
  • tolimieji šiauriniai Europos rajonai ir Arktis (kils temperatūra ir tirps ledas).

 

Antropogeninės veiklos poveikis klimato kaitai

ŠESD į aplinką išskiriamos ir vykstant gamtiniams procesams, ir vykdant antropogeninę veiklą; svarbiausios atmosferoje esančios natūralios ŠESD yra vandens garai. Vykdant antropogeninę veiklą į atmosferą patenka daug ŠESD, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje ir vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas ir daugiau kyla aplinkos temperatūra.

Pagrindiniai antropogeninės kilmės ŠESD šaltiniai:

  • iškastinio kuro deginimas (akmens anglių, naftos ir dujų) gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius (CO2);
  • žemės ūkis (CH4) ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų kirtimas (CO2);
  • atliekų kaupimas sąvartynuose (CH4);
  • pramonės reikmėms naudojamos fluorintos dujos.

ES politika

Keliomis įgyvendinamomis ES iniciatyvomis siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį:

  • ratifikuoti Kioto protokolą: šiame protokole 15 ES valstybių narių (ES-15) raginamos 2008–2012 m. bendrą savo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti 8 %;
  • nenutrūkstamai didinti energijos naudojimo įvairiausio pobūdžio įranga ir buitiniais prietaisais veiksmingumą;
  • įpareigoti vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, t. y. vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės energiją, bei iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintus transporto degalus, pvz., biodegalus;
  • remti anglies dioksido surinkimo ir laikymo (toliau – ADSL) technologijų kūrimą siekiant surinkti ir laikyti elektrinių ir kitų didelių įrenginių išmetamą CO2;
  • taikyti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pagrindinę ES priemonę pramonės išmetamų ŠESD kiekiui sumažinti.

2009 m. į ES klimato ir energetikos įstatymų paketą įtraukti būtini teisės aktai siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tikslus „20-20-20“: ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, ES sunaudojamos energijos 20 % turi būti gauta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir 20 % sumažinti sunaudojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su numatytaisiais lygiais).

Be to, prisitaikymą prie klimato kaitos ES užtikrina rengdama įvairių sričių ES politiką; iki 2013 m. turi būti parengta išsami ES prisitaikymo strategija, kuri turėtų padidinti ES atsparumą klimato kaitai. 2012 m. ES pateikia naudoti naują klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacijos sistemą.

Žr. išsamiau apie klimato kaitos politiką

Europos aplinkos agentūros (EAA) veiklą

Teikdama informaciją apie klimato kaitą Europoje, EAA prisideda prie teisės aktų dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos įgyvendinimo Europoje, ES politikos vertinimo ir ilgalaikių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų rengimo. EAA teikia informaciją (duomenis, rodiklius, vertinimus, prognozes) apie klimato kaitos švelninimą (išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijos, prognozės, politika ir priemonės) ir apie klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo prie jos veiksmus Europoje. EAA tvarko Europos klimato kaitos duomenų centrą ir nuo 2012 m. pradeda valdyti ES klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacinę agentūrą.

EEA glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija (Klimato politikos generaliniu direktoratu, Jungtinio tyrimų centro generaliniu direktoratu, Eurostatu), Aplinkos oro ir klimato kaitos mažinimo ir Klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo Europos teminių centrų specialistais bei EAA šalies tinklu (Eionet).

Pagrindinės veiklos sritys ir produktai:

  • Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus kasmetinis parengimas ir skelbimas;
  • ES ir Europos šalių pažangos siekiant Kioto protokolo ir „Europos 2020“ tikslų kasmetinis įvertinimas;
  • kovos su klimato kaita ir oro kokybės politikos bendros naudos analizė;
  • klimato kaitos poveikio Europoje vertinimas;
  • klimato kaitos ir sektorių prisitaikymo klausimų analizė, įskaitant šalių pasirinktų prisitaikymo veiksmų apžvalgas;
  • konkrečių regionų atsparumo klimato kaitos poveikiui analizė.

EAA yra Europos duomenų apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, klimato kaitos poveikį, pažeidžiamumą ir prisitaikymą kaupimo centras ir nuo 2012 m. pradeda valdyti Klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacinę agentūrą ir užtikrinti jos veiklą.

Žr. išsamiau apie EAA veiklą

Susijusios nuorodos

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33111 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100