Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Energija / Energija

Energija

Pakeisti kalbą
Energija ne tik turi esminę reikšmę pramonės, prekybos ir visuomenės materialinei gerovei, bet ir užtikrina asmeninį patogumą bei judumą. Tačiau jos gamyba ir vartojimas kelia didelių problemų aplinkai: šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalų išlakos, žemės naudojimas, atliekų susidarymas ir naftos išsiliejimas. Šios problemos prisideda prie klimato kaitos, kenkia natūralioms ekosistemoms ir žmogaus sukurtai aplinkai ir turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

Dėl įvairios žmogaus veiklos reikia deginti iškastinį kurą, taip atmosferoje didėja anglies dvideginio (CO2) koncentracija, lemianti klimato kaitą, be to, kyla vidutinė pasaulinė temperatūra. Pasaulyje energijos paklausa didėja ir taip stiprėja CO2 išlakų didėjimo tendencija.

Daugelis šalių dažniausia naudoja iškastinį kurą (naftą, dujas ir anglį) savo energijos poreikiams patenkinti. Deginant šias kuro rūšis išsiskiria šiluma, kurią galima paversti energija. Vykstant procesui kure esanti anglis reaguoja su deguonimi ir į atmosferą išsiskiria CO2. Oro teršalai (sieros dioksidas, azoto oksidai ir smulkiosios dalelės) irgi išskiriamos į atmosferą ir taip prastėja oro kokybė. Tačiau dėl techninių priemonių ir elektros energijos bei šilumos gamybos elektrinių patobulinimų pastaraisiais dešimtmečiais šių išlakų sumažėjo.

Europoje daugiausia energijos buvo suvartojama 2006 m.; 2010 m. energijos suvartota beveik 4 proc. mažiau. Dalį šio sumažėjimo galėjo lemti ekonomikos krizė, nors tam poveikio turėjo ir tam tikras ūkinės veiklos atsiejimas nuo energijos vartojimo.

Iškastinis kuras vis dar yra svarbiausias iš visų kuro rūšių, beveik 77 proc. vidutinio europiečio energijos poreikių patenkinama iš naftos, dujų ir anglies. Iš atominės energetikos gaunama 14 proc. energijos, likusieji 9 proc. gaunami iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Vis dėlto atsinaujinančiosios energijos sparčiai daugėja; 2010 m. saulės energija buvo didžiausias naujai įrengtų pajėgumų šaltinis, o antroje ir trečioje vietoje atitinkamai buvo naujos dujos ir vėjo energija. Atominės energetikos srityje gerokai daugiau įrenginių nustota eksploatuoti nei jų įrengta.

Vidutinis europietis suvartoja 27 megavatvalandes (MWh) per metus, įskaitant visus buitinius, pramoninius ir transporto šaltinius. Šis skaičius, kaip ir susijusios CO2 išlakos įvairiose šalyse, labai skiriasi ir smarkiai priklauso nuo atsinaujinančiosios ir atominės energetikos skvarbos. Transporto sektorius, kuriame nuo 1990 m. energijos suvartojimas didėja sparčiausiai, dabar suvartoja daugiausiai energijos.

ES politikos kryptys

Energija vis labiau laikoma politikos prioritetu, ji yra viena iš pagrindinių penkių plėtros sričių, į kurias yra nukreipti strategijos „Europa 2020tiksliniai rodikliai, kuriais siekiama, kad:

  • 20 proc. Europoje suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančiųjų šaltinių;
  • 20 proc. padidėtų energijos vartojimo efektyvumas.

Kartu su konkrečiais 2020 m. energetikos strategijos tiksliniais rodikliais įvairiomis politikos kryptimis, apibendrintomis Europos Komisijos interneto svetainėje, atsižvelgiama į papildomas interesų sritis. Tarp šių politikos krypčių yra:

EAA veikla

Viena iš svarbiausių EAA veiklos sričių energetikos srityje yra aplinkos veiksnių įtraukimo į energetikos sektorių stebėjimas. Kasmet atnaujinami ir skelbiami energijos ir aplinkos rodikliai. EAA taip pat skelbia numatomos įvairių atsinaujinančiosios energijos dalių naudos ir poveikio aplinkai vertinimus.

Energetikos ir aplinkos rodikliai apima šešis politinius klausimus:

  • Ar energijos vartojimas ir gamyba vis mažiau veikia aplinką?
  • Ar mažėja energijos vartojimas?
  • Kaip greitai didėja energijos vartojimo efektyvumas?
  • Ar mažiau taršus kuras pakeičia kenksmingesnį kurą?
  • Kaip greitai diegiamos atsinaujinančiosios energijos technologijos?
  • Ar į kainodaros sistemą geriau įtraukiamos aplinkos sąnaudos?

Šie rodikliai taip pat yra svarbūs:

  • stebint ES tvarios plėtros strategiją;
  • rengiant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriaus ataskaitą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKT);
  • teikiant ataskaitas dėl šiltnamio dujų išlakų tendencijų ir prognozių Europoje, kaip numatyta Kioto protokole.

EAA taip pat vertina numatomą naudą ir poveikį aplinkai, atsirandantį dėl didėjančios atsinaujinančiosios energijos dalies, atsižvelgiant į visą gaminamą energiją. Tai apima:

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Prisijunk dabar!
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Šiuo metu mes turime 33187 abonentų. Dažnis: 3-4 laiškus per mėnesį.
Pranešimai archyvas
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100