Signalai 2013 - Oras, kuriuo kvėpuojame

Pakeisti kalbą
Paskelbimas Sukurta 2013-03-26 Paskelbta 2013-05-22
Cover Image
Signalų 2013 tema – Europos oro kokybė. Šių metų leidinyje bandoma paaiškinti dabartinę oro kokybės būklę Europoje, kaip susiklostė esama padėtis, kaip susiformuoja oro teršalai ir kaip jie veikia mūsų sveikatą ir aplinką. Čia taip pat aprašoma, kaip kaupiame žinias apie oro kokybę ir kaip įvairiomis politinėmis ir kitokiomis priemonėmis stengiamės spręsti oro taršos klausimus.
Downloading: PDF document icon Signals 2013 - Oras, kuriuo kvėpuojame.pdf — PDF document, 12.91 MB (13536661 bytes)
Pakeisti kalbą
Paskelbimas Sukurta 2013-03-26 Paskelbta 2013-05-22
Signalų 2013 tema – Europos oro kokybė. Šių metų leidinyje bandoma paaiškinti dabartinę oro kokybės būklę Europoje, kaip susiklostė esama padėtis, kaip susiformuoja oro teršalai ir kaip jie veikia mūsų sveikatą ir aplinką. Čia taip pat aprašoma, kaip kaupiame žinias apie oro kokybę ir kaip įvairiomis politinėmis ir kitokiomis priemonėmis stengiamės spręsti oro taršos klausimus.

Download

See additional files

Additional Files

Tai vėliau paskelbta versija. Peržiūrėti senesnės versijos.

Susijusi informacija

Naujienos ir straipsniai

Interview — Energy efficiency benefits us all Interview — Energy efficiency benefits us all Potential gains from improving energy efficiency are substantial — not only in terms of saving energy and combating climate change, but also in terms of contributing to an array of other co-benefits, including improving human health and creating jobs. We asked Tim Farrell, Senior Advisor at the Copenhagen Centre on Energy Efficiency, what works best when it comes to boosting energy efficiency. He stressed that targeted policy measures and sufficient resources to support implementation and compliance are among a number of critical ingredients for success.
Maisto sistema : nuo gamybos iki atliekų Maisto sistema : nuo gamybos iki atliekų Mes naudojame vis daugiau ir daugiau gamtinių išteklių, nes auga gyventojų skaičius, keičiasi gyvenimo stilius bei didėja asmeninis suvartojimas. Norėdami sustabdyti netvarų vartojimą, turime atkreipti dėmesį į visą išteklių sistemą, įskaitant gamybos būdus, paklausos tendencijas ir tiekimo grandines. Čia smulkiau panagrinėsime maistą.
Veiksmingai naudojanti išteklius, ekologiška ir uždaro ciklo ekonomika Veiksmingai naudojanti išteklius, ekologiška ir uždaro ciklo ekonomika Mūsų gerovė priklauso nuo gamtinių išteklių naudojimo. Mes išgauname išteklius, iš jų gaminame maistą, pastatus, baldus, elektroninius prietaisus, drabužius ir t. t. Iki šiol mūsų išteklių naudojimas aplenkia aplinkos galimybes juos vėl atkurti ir mums pateikti. Kaip galime užtikrinti mūsų visuomenės gerovės ilgaamžiškumą? Ekonomikos ekologiškumo skatinimas be jokios abejonės gali padėti.
Ekonomikos pagrindai ir aplinka Ekonomikos pagrindai ir aplinka 2014 m. kovo mėnesį Paryžiuje (Prancūzija) oras buvo smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Tomis dienomis buvo griežtai ribojamas nuosavų automobilių naudojimas. Kitoje planetos pusėje Kinijos bendrovė pristatė naują produktą: draudimą nuo smogo vietiniais reisais keliaujantiems asmenims, kurių viešnagei sutrukdė prasta oro kokybė. Taigi, kiek vertas švarus oras? Ar gali ekonomika padėti mums sumažinti taršą? Pažiūrėkime iš arčiau į pagrindines ekonomikos koncepcijas.
Every breath we take – Signals 2013 focuses on air quality in Europe Every breath we take – Signals 2013 focuses on air quality in Europe Poor air quality can have serious impacts on our health and the environment. How is Europe’s air quality? What are the main sources of air pollutants? How do they affect our health and the environment? What does Europe do to improve air quality? The new edition of the European Environment Agency’s (EEA) Signals takes a closer look.

Related briefings

Related infographics

Švarios atsinaujinančiosios energijos planas Švarios atsinaujinančiosios energijos planas
Užkertant kelią energijos nuostoliams Užkertant kelią energijos nuostoliams Energijos vartojimo efektyvumas yra būtinas ilgalaikiam tvarumui. Didelė dalis energijos yra prarandama dar prieš pasiekiant mūsų namus. Technologijų naujovės, geriau izoliuoti namai, modernūs energetikos tinklai, energijos vartojimo efektyvumo standartai ir ženklinimas, taip pat nenaudojamų prietaisų išjungimas gali padėti užkirsti kelią energijos nuostoliams.
Įkrovos trukmė 100 km važiavimui Elektrinės transporto Įkrovos trukmė 100 km važiavimui Elektrinės transporto Elektrinės transporto priemonės gali būti kraunamos keliais būdais. Yra žinomi keturi krovimo technologijos režimai. Kiekviename jų galimi įvairūs įkrovimo stoties tiekiamo galios lygio (išreiškiamo kW), naudojamos elektros srovės (kintamoji srovė, AC, ir nuolatinė srovė, DC) ir kištukų tipo deriniai. Įkrovimo šaltinio galios lygis priklauso ir nuo įtampos, ir nuo energijos šaltinio didžiausios srovės.
Skirtingų transporto priemonių ir kuro tipų Išmetamo CO2 gyvavimo ciklas Skirtingų transporto priemonių ir kuro tipų Išmetamo CO2 gyvavimo ciklas Elektra varomos transporto priemonės sutaupo daugiau energijos nei varomos iškastiniu kuru. Priklausomai nuo to, kaip gaminama elektra, padidėjęs baterijomis varomų elektromobilių naudojimas gali padėti gerokai sumažinti išmetamo CO2 kiekį, oro teršalus, azoto oksidą ir atmosferoje esančias kietąsias daleles, kurie yra pagrindinė oro kokybės problemų priežastis daugelyje Europos miestų.
Biokuras Europoje Biokuras Europoje Biokuras – skystas ar dujinis kuras, gaminamas iš biomasės, kur ią sudaro augalai ar augalinės medžiagos. Jis naudojamas kaip alternatyva iškastinia m kurui, ypač transporto sektoriuje. Pirmosios kartos biokuras gaminamas iš maistinių augalų, pavyzd žiui, kukurūzų, cukranendrių ir sojų. Antrosios kartos biokuras gaminamas iš ža liavų, kurios paprastai negaminamos iš maistinių augalų ir yra netinkamos žmonėms varto ti. Joms priskiriamas panaudotas kepamasis aliejus ir žemės ūkio bei miškininkystės a tliekos.
Energija ir klimato kaitos švelninimas Energija ir klimato kaitos švelninimas Visame pasaulyje didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis yra žmogaus veikla. Apie du trečdaliai išmetamų šiltnamio efektą sukelianči ų dujų yra susiję su iškastinio kuro deginimu energijos šildymui, elektrai, transpor tui ir pramonei gamybai. Paryžiaus susitarimu nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C palyginti su ikipramoninio laikotarpiu, dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršy tų 1,5 °C. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad norint sumažinti vidutinės temperatūros didėjimą iki 2 °C, pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis turi būti didžiausias 2020 m. , o po to turi pradėti mažėti. Bendras pasaulyje išmetamųjų teršalų kiekis 2050 m. tur i būti 40–70 proc. mažesnis negu 2010 m., o iki 2100 m. jų turi būti beveik arba v isai nebeišskiriama.
Europos energija. Dabartinė padėtis Europos energija. Dabartinė padėtis Kadangi energijos vartojimo efektyvumas padidėjo, Europos šalys suvartoja mažiau energijos nei prieš 10 metų. Taip pat taupydama energiją ir ank sčiau nei tikėtasi pradėjus vartoti atsinaujinančią energiją nuo iškastinio kuro E uropa priklauso mažiau. Kai kurie sektoriai ir šalys rodo pavyzdį vartodami švarią energiją. Tačiau nepaisant mažėjančios sunaudojamo iškastinio kuro dalies, šis kuras išlieka pagrindiniu energijos ištekliumi Europoje.

Taip pat žr.

Signalai - Gerovė ir aplinka Signalai - Gerovė ir aplinka Europos aplinkos agentūra (EAA) leidinį „Signalai“ leidžia kasmet. Jame glaustai aptariami diskusijoms apie aplinkos apsaugą ir plačiajai visuomenei aktualūs klausimai. „Signalai 2014“ kreipia dėmesį į „žaliąją“ ekonomiką, tausų išteklių naudojimą ir uždarojo ciklo ekonomiką. Mes išgauname ir naudojame daugiau išteklių, nei mūsų planeta gali atkurti per tam tikrą laiką. Dabartinis vartojimo ir gamybos lygis yra netvarus ir kyla pavojus, kad susilpnės mūsų planetos galimybės mus aprūpinti. Turime pertvarkyti mūsų gamybos ir vartojimo sistemas, kad jos leistų gaminti tokį patį produkcijos kiekį naudojant mažiau išteklių, daugiau naudoti pakartotinai ir perdirbti bei sumažinti susidarančių atliekų kiekį.
Signalai 2018 Signalai 2018
Air pollution sources Air pollution sources Air pollutants are emitted from a range of both man-made and natural sources including:
Grafika informacija Grafika informacija
Signalai 2017 Signalai 2017
Quiz Quiz
Quiz - test your knowledge Quiz - test your knowledge
Survey Survey
Signals 2017 - online survey Signals 2017 - online survey
Full report Full report
Articles Articles
Signalai 2014 Signalai 2014
Irini Maltsoglou Irini Maltsoglou
Tim Farrell Tim Farrell
Hans Bruyninckx EEA Executive Director Hans Bruyninckx EEA Executive Director

Permalinks

Geographic coverage

Dokumento veiksmai

For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/publications/signalai-2013-oras-kuriuo-kvepuojame or scan the QR code.

PDF generated on 2019-01-24 10:38

EEA Page URL QR
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100

Engineered by: EAA interneto svetainės komanda

Software version: EEA Plone KGS 19.1.23

Software updated on 22 January 2019 22:46 from version 19.1.22

Creative Commons Attribution licencija CMS login Site usage Programinė įranga atnaujinimai istorija Kodas kūrėjams

Europos aplinkos agentūra (EAA) yra Europos Sąjungos agentūra.
Teisinis pranešimas ES vėliava