Oro kokybė daugeliui europiečių išlieka vienu iš svarbių klausimų

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2017-02-01 Paskutinį kartą keista 2017-02-16 13:33
Praėjusį mėnesį Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė naujausią ataskaitą „Oro kokybė Europoje“; nors ataskaitos duomenys rodo, kad oro kokybė po truputį gerėja, oro tarša vis dar kelia didžiausią su aplinkos poveikiu susijusį pavojų sveikatai Europoje. Su EAA oro kokybės ekspertu Alberto Gonzálezu Ortizu aptarėme ataskaitos išvadas ir tai, kaip technologijos, pavyzdžiui, palydoviniai vaizdai, padeda gerinti oro kokybės mokslinius tyrimus.

© Simeon Lazarov, Environment & Me /EEA

Kokios buvo pagrindinės 2016 m. ataskaitos išvados?

Šių metų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad oro taršos lygis visoje Europoje po truputį mažėja. Tačiau jos poveikis sveikatai vis dar yra didelis. Dėl oro taršos blogėja gyvenimo kokybė, nes auga sergamumas įvairiomis ligomis. Be to, mūsų atnaujintoje ataskaitoje iš naujo apskaičiuota, kokį poveikį sveikatai turi žalingiausi oro teršalai, tokie kaip smulkiosios kietosios dalelės KD2,5 , kurios 2013 m. 41 Europos šalyje lėmė apie 467 000 priešlaikinių mirčių.

Apie sveikatos problemas, susijusias su oro tarša, visuomenę informuoja tokios organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija; žmonės visoje Europoje vis labiau suvokia, kad tai yra rimta problema. Su tuo susiduriame kasdien. Padidėjusios oro taršos nematote, bet tikrai jaučiate.

Ką galima pasakyti apie kelių transportą ir oro taršą miestuose? 

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į kelių transporto poveikį oro taršai; apie tai buvo kalbama pastarojo meto naujienų siužetuose, skirtuose padėčiai įvairiuose Europos miestuose, įskaitant Paryžių ir Londoną.

Kelių transportas yra pagrindinis azoto dioksido (NO2) – vieno iš pagrindinių sveikatai kenkiančių teršalų – šaltinis. Be to, šis teršalas yra ozono ir kietųjų dalelių, kurios gali formuotis ore, pirmtakas. Transportas yra svarbus pirminių kietųjų dalelių šaltinis ne tik dėl kuro deginimo, bet ir dėl padangų ir stabdžių dėvėjimosi, jau nekalbant apie tai, kad tai yra labai didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.

Kelių transportas užima didelę mūsų viešosios erdvės dalį, pavyzdžiui, kai susidaro eismo spūstys. Be to, jis kelia triukšmą. Todėl tai yra daugiamatė problema.

Žinoma, niekas neabejoja, kad transportas ir judumas yra svarbūs mūsų gyvenime, tačiau keliauti galime tvariau. Matome, kad daugelis miestų visoje Europoje jau imasi priemonių ir mėgina kurti tvarias judumo sistemas. Tokios priemonės kaip spūsčių mokesčiai yra trumpalaikės, tad turime apsvarstyti ilgalaikius esminius ir novatoriškus mūsų transporto sistemos pokyčius, kad mūsų gerovė išaugtų.

Ataskaitose taip pat atkreipiamas dėmesys į išlakas, susijusias su gyvenamųjų ir komercinių pastatų eksploatavimu. Ar tai didelė problema? 

Dėl mediena kūrenamų krosnių ir židinių naudojimo kyla daugiau problemų, nei galima manyti, ypač žiemą. Daugelis žmonių, visų pirma Rytų ir Šiaurės Europoje, užkuria savo židinius ar mediena kūrenamas krosnis, dėl to išmetama daug KD2,5. Visų rūšių kuro deginimas būstų, komercinių ir kitokių įstaigų pastatų šildymui yra didžiausias KD2,5 šaltinis. Visas šis sektorius išmeta daugiau nei pusę visų KD2,5 Europoje.

Kita žiemą kylanti problema gali būti ta, kad ramiomis oro sąlygomis dauguma tų išlakų neišsisklaido ir dėl temperatūros inversijos poveikio lieka arti žemės paviršiaus. Tokiomis sąlygomis šaltesnis oras užsilaiko žemesniuose atmosferos sluoksniuose. O šaltesnis oras yra tankesnis, todėl trukdo išlakoms maišytis ir išsisklaidyti aukščiau atmosferoje – todėl tarša lieka arti žemės.

Ko imasi EAA, kad pagerintų Europos oro kokybę?

Vienas iš svarbiausių EAA indėlio elementų – suteikti žinių ir duomenų, kurie yra reikalingi norint padėti politikos formuotojams parengti geriau pagrįstus sprendimus, susijusius su oro kokybe. Be to, savo veikla padedame didinti visuomenės informuotumą apie problemą – tai yra nemažiau svarbu.

Mes renkame oficialius duomenis apie oro taršą iš Europos šalių, o po to juos įtraukiame į savo reguliarius oro kokybės vertinimus, kuriuos panaudojame rengdami ataskaitas ir rodiklius. Be to, oro taršos duomenimis dalijamės su daugeliu kitų subjektų, įskaitant plačiąją visuomenę, nacionalines ar regionines institucijas ir ES palydovinę programą „Copernicus“. Taip pat reguliariai dalyvaujame seminaruose, konferencijose ir susitikimuose visoje Europoje ir tarptautiniu mastu, kad aptartume šį klausimą ir pasidalytume mūsų išvadomis; tai padeda paskatinti politikos formuotojų veiksmus. Oro taršos problematika yra susijusi su įvairiomis politikos sritimis, tad vienas iš mūsų prioritetų – skatinti integruotą tarpsektorinę politiką ir priemones.

Ar naudojamos kokios nors naujos technologijos oro taršos stebėsenai gerinti?

Didžioji dalis mūsų duomenų yra surinkti iš stacionarių oro kokybės stebėjimo stočių, kurias prižiūri mūsų valstybių narių nacionalinės ir vietos institucijos. Tačiau dabar taikomos ir kitos technologijos, tokios kaip duomenų rinkimas naudojant  ES programos „Copernicus“ palydovus. Tai gana naujas reiškinys. EAA bendradarbiauja su „Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnybomis, be to, kai kuriais iš šių duomenų naudojamės EAA oro kokybės komandos veikloje. Informaciją iš palydovų derindami su modeliavimu galime daugiau sužinoti apie teršalų koncentracijos erdvinį pasiskirstymą. Todėl vietoj to, kad duomenis gautume tik iš tam tikrų matavimo stočių tam tikrais intervalais, turime galimybę susidaryti daug platesnį vaizdą. Tačiau labai svarbu sumodeliuotus rezultatus pagrįsti stebėjimais įprastinėmis sąlygomis, todėl šiuo atžvilgiu būtini EAA duomenys, gauti iš visos Europos šalių.

Be to, randasi visuomeninių ir pilietinių iniciatyvų stebėti oro taršą naudojantis jutikliais. Tai naujas informacijos šaltinis, tačiau šių prietaisų tikslumą dar būtina didinti. Jie dar nėra visiškai patikimi, tačiau ši nauja technologija yra puikus būdas didinti visuomenės informuotumą ir skatinti bendruomenės dalyvavimą sprendžiant oro taršos problemas. Ateityje ši technologija gali tapti geru papildomu informacijos šaltiniu.

 

Alberto González Ortiz

Pokalbis paskelbtas 2016 m. gruodžio mėn. EAA informaciniame biuletenyje Nr. 2016/04.

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100