All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAr kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Tai yra viena iš pagrindinių Europos aplinkos agentūros (EAA) pavyzdinio vertinimo „Europos aplinka: 2010 m. būklė ir perspektyvos“ (SOER 2010) minčių.
Apskritai SOER 2010 ataskaita patvirtina, kad aplinkos apsaugos politika ir veiksmai susijusiose srityse daug prisidėjo prie aplinkos apsaugos Europos Sąjungoje (ES) ir kaimyninėse šalyse. Tačiau pagrindinės problemos išliko. Kaip tenka pripažinti, ekosistemų gamtos turtai yra būtini mūsų sveikatai, gerovei ir klestėjimui. Ekosistemos teikia mums galimybę plėtoti ekonomiką ir sudaro sąlygas pačiai gyvybei – be daugelio kitų dalykų, išvalo vandenį, apdulkina javus, skaido atliekas ir reguliuoja klimatą.
SOER 2010 ataskaita parodo, kad gamtinių išteklių poreikis maisto, drabužių, būsto ir transporto reikmėms tenkinti auga dėl globalių veiksnių. Gamtos turtai taip pat tampa reikalingi naujesniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, augalinės kilmės chemikalams arba biomasei gaminti, siekiant pakeisti iškastinį kurą. Apibendrinant, šie augantys gamtos turtų poreikiai liudija augančią grėsmę Europos ekonomikai ir socialinei sanglaudai.
SOER 2010 ataskaita atskleidžia gerėjantį mūsų supratimą apie klimato pokyčių, biologinės įvairovės, išteklių naudojimo ir žmonių sveikatos sąsajas ir tai, kaip visos šios sąsajos kelia didėjantį pavojų mūsų žemei, upėms ir jūroms. Šios sudėtingos sąsajos tiek Europoje, tiek visame pasaulyje didina netikrumą ir riziką dėl aplinkos.
Iššūkiai yra nemaži, tačiau Europa turi galimybių saugoti gamtos turtus. Europa privalo skubiai padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir pagerinti Lisabonos sutartyje numatytų aplinkos apsaugos principų įgyvendinimą. Turėtų būti daugiau nuveikta vertinant aplinką pinigine išraiška ir išreiškiant šią vertę rinkos kainomis, pavyzdžiui, naudojant aplinkos apsaugos mokesčius. Mes turėtume plėtoti geresnį supratimą apie aplinkos būklę ir perspektyvas. Taip pat turėtume įtraukti įvairias grupes kuriant žinių bazę ir apskritai į aplinkos apsaugos politikos procesus. Visa tai sudaro pagrindą pereiti nuo mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos prie iš tiesų ekologiškos ekonomikos Europoje.
Nagrinėjant kiekvieną iš ES strateginių aplinkos apsaugos prioritetinių sričių, situacija iš esmės yra tokia pat. Mes darome pažangą, bet jeigu nedėsime daugiau pastangų, rizikuosime šios ir kitų kartų gerove.
Klimato kaitos srityje sumažinome šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir siekiame įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Tikimasi, kad iki 2020 m. ES pasieks užsibrėžtą tikslą sumažinti emisijas 20 proc., jeigu bus laikomasi galiojančių teisės aktų. Mes taip pat plačiau naudojame atsinaujinančius energijos šaltinius ir esame pakeliui į užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 20 proc. visos sunaudojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančių šaltinių.
Tačiau svarbiausia turbūt yra tai, kad tarptautinių pastangų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas toli gražu neužtenka, kad vidutinis temperatūros padidėjimas visame pasaulyje išliktų ne didesnis kaip 2 °C. Tai yra labai svarbu, nes peržengus dviejų laipsnių ribą labai padidėja netikrumas ir rizika, susijusi su gamta ir aplinkos kaitos mastu, taip pat mūsų gebėjimu prisitaikyti.
Gamtos ir biologinės įvairovės srityje Europa išplėtė savo „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, kuris šiuo metu apima apie 18 proc. ES sausumos. Mes darome pažangą stabdydami biologinės įvairovės mažėjimą, pavyzdžiui, paplitusių paukščių rūšių nebemažėja. Apskritai gėlo vandens kokybė pagerėjo, o teisės aktai, reglamentuojantys į orą ir vandenį išleidžiamų teršalų kiekį, padėjo sumažinti neigiamą poveikį biologinei įvairovei.
Tačiau ES neįgyvendins savo tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą. Jūrų aplinkai didelę neigiamą įtaką turi tarša ir žvejybos išteklių pereikvojimas. Dėl žvejybos intensyvumo 30 proc. Europos žuvų išteklių (apie kuriuos turima duomenų) dabar yra sužvejota viršijant saugias biologines ribas ir nuo 1985 m. apskritai žuvies sugaunama mažiau. Nepaisant sumažėjusio taršos masto, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms daugelyje šalių vis dar kyla pavojus. Miškai, kurie yra labai svarbūs biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, yra per daug naudojami. Intensyvi žemdirbystė turėjo svarbių pasekmių biologinei įvairovei.
Gamtinių išteklių ir atliekų srityje tvarkant atliekas Europoje palaipsniui pereinama nuo sąvartynų prie atliekų perdirbimo ir prevencijos. Nepaisant to, 2006 m. pusė visų ES-27 susidariusių 3 mlrd. tonų atliekų buvo šalinamos į sąvartynus.
Išteklių naudojama vis daugiau, bet mažesniais tempais, nei auga ekonomikos gamyba. Šis atotrūkis iš dalies teikia vilčių, bet Europa ir toliau tebenaudoja vis daugiau išteklių. Pavyzdžiui, ES-12 šalyse nuo 2000 m. iki 2007 m. išteklių sunaudojimas išaugo 34 proc. Negana to, mes suvartojame daugiau, nei pagaminame, ir daugiau kaip 20 proc. Europoje suvartojamų išteklių šiuo metu yra importuojami (ypač kuras ir kasybos produktai). Dėl to vartojimas Europoje turi esminių pasekmių aplinkai eksportuojančiose šalyse ir regionuose. Vandens suvartojimas visoje Europoje yra stabilus arba mažėja, tačiau kai kuriose šalyse ir upių baseinuose ištekliai yra pereikvoti (ir yra pavojus, kad jie gali būti dar labiau pereikvoti).
Aplinkos, sveikatos ir gyvenimo kokybės srityje vandens ir oro tarša sumažėjo. Buvo pasiekta nemažų laimėjimų mažinant sieros dioksido (SO2) ir anglies monoksido (CO) kiekį aplinkos ore, taip pat labai sumažėjo azoto oksidų (NOX) kiekis. Pradėjus naudoti bešvinį benziną, švino koncentracija taip pat labai sumažėjo.
Tačiau aplinkos oro bei vandens kokybė ir toliau išlieka netinkama ir daro didelį poveikį sveikatai. Per daug miesto gyventojų gyvena didelės taršos sąlygomis. Kietųjų dalelių ir ozono (O3) poveikis vis dar kelia didelį pavojų sveikatai ir yra siejamas su sutrumpėjusia gyvenimo trukme, ūmiomis ir chroniškomis kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų ligomis, blogesniu vaikų plaučių išsivystymu ir sumažėjusiu naujagimių svoriu. Plačiai paplitęs įvairių teršalų ir chemikalų poveikis ir susirūpinimas dėl ilgalaikės žalos žmogaus sveikatai drauge reiškia, kad reikia daugiau plataus masto taršos prevencijos programų.
Mes gyvename ir esame priklausomi nuo pasaulio, kuriame viskas tarpusavyje yra labai persipynę ir kurį sudaro daug susijusių sistemų – aplinkos, socialinės, ekonominės ir taip toliau. Šie tarpusavio ryšiai reiškia, kad pažeidus vieną elementą, gali atsirasti netikėtas poveikis kitur, galintis pažeisti visą sistemą arba net sukelti jos griūtį. Pavyzdžiui, kylant temperatūrai taip pat didėja pavojus peržengti kritines ribas, kai gali prasidėti didelio masto pokyčiai, pavyzdžiui, pagreitėjus Grenlandijos ledo dangos tirpimui, pakiltų jūros lygis. Neseniai įvykusi pasaulinė finansinė griūtis ir Islandijos vulkano sukeltas aviacijos chaosas taip pat rodo, kaip staigūs sutrikimai vienoje srityje gali paveikti ištisas sistemas.
Europos politikai susiduria ne tik su sudėtinga sistemine sąveika žemyne. Vyksta ir globalūs pokyčiai, kurie gali turėti įtakos Europos aplinkai ateityje. Daugelio jų Europa negali kontroliuoti. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius viršys devynis milijardus ir dar labiau padaugės besitikinčių įveikti skurdą ir siekiančių didesnio vartojimo.
Šios tendencijos turi didžiulę įtaką išteklių poreikiui visame pasaulyje. Miestai plečiasi. Vartojimas laipsniškai didėja. Pasaulis tikisi nuolatinio ekonominio augimo. Naujų ekonomikų ekonominė svarba didės. Nevalstybiniams subjektams gali tekti svarbesnis vaidmuo pasaulyje vykstančiuose politiniuose procesuose. Laukiama spartesnių technologinių pokyčių. „Skubėjimas nežinomybės link“ teikia galimybių, bet taip pat atneš ir naujų pavojų.
Pasaulio gamtinių išteklių atsargos jau mažėja. Per ateinančius metus didėjanti paklausa ir mažėjanti pasiūla gali sustiprinti pasaulinę konkurenciją dėl išteklių. Galiausiai dėl to visame pasaulyje dar labiau padidės neigiamas poveikis ekosistemoms ir tai taps išbandymu jų pajėgumui nenutrūkstamai aprūpinti maistu, energija ir vandeniu.
Nors SOER 2010 ataskaitoje nepateikiama jokių įspėjimų apie gresiančią aplinkos griūtį, joje pažymima, kad kai kurios ribos peržengiamos. Neigiamos poveikio aplinkai tendencijos gali galiausiai padaryti didžiulę ir nepataisomą žalą kai kurioms ekosistemoms ir funkcijoms, kurias mes laikome savaime suprantamomis.
Dabar atėjo laikas paversti daug aiškių „išankstinių įspėjimų“ veiksmais. Europos aplinkos apsaugos politikos priemonės daugelyje šalių davė didelės ekonominės ir socialinės naudos, pavyzdžiui, pagerėjo žmonių sveikata ir skaičiuojama, kad ketvirtis visų darbo vietų Europoje yra susiję su aplinka. Todėl visiškas aplinkos apsaugos politikos priemonių įgyvendinimas Europoje ir toliau išlieka pirmaeilės svarbos uždaviniu, nors dar reikia pasiekti daug tikslų.
Atskleisdama daugybę ryšių tarp įvairių aplinkos ir kitų problemų, SOER 2010 ataskaita skatina mus geriau integruoti įvairias politikos sritis, kad galėtume gauti maksimalios naudos iš investicijų. Pavyzdžiui, kai kurios priemonės, skirtos oro taršos problemoms spręsti, taip pat padeda kovoti su klimato kaita, o kitos net prie jos prisideda. Akivaizdu, kad daugiausia dėmesio reikia skirti tam, kad būtų maksimaliai panaudotos efektyvios priemonės, ir vengti neigiamą šalutinį poveikį turinčių politikos priemonių.
Be to, mes turime pasiekti geresnių rezultatų balansuojant poreikį saugoti gamtos turtus ir juos naudoti ekonomikai skatinti. Šiuo požiūriu išteklių vartojimo efektyvumas yra pagrindinis „atsakymas į visus klausimus“. Pripažindami, kad šiuo metu mūsų vartojimas nėra tausojantis aplinką, iš esmės turime išmokti pasiekti daugiau, naudodami mažiau išteklių. Vilčių teikia tai, kad tai yra sritis, kur galima suderinti aplinkos ir komercinio sektorių interesus: įmonės klesti arba suklumpa priklausomai nuo jų gebėjimo pasiekti maksimalią naudą, lygiai taip, kaip ir gamtos išsaugojimas ir žmogaus gerovė priklauso nuo to, kaip gebame pasiekti daugiau, naudodami nedaug išteklių.
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/soer/2010/soer-2010-1/ka-suzinome-is-soer-2010 or scan the QR code.
PDF generated on 2024-12-06 13:19
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 26 September 2023 08:13 from version 23.8.18
Software version: EEA Plone KGS 23.9.14
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais