Dirvožemis

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2016-12-10 01:30
90 proc. viso maisto, pašarų, pluošto ir kuro gamybos šaltinis yra dirvožemis; jame taip pat auginama įvairiems sektoriams skirta žaliava – pradedant sodininkyste ir baigiant statybų sektoriumi. Dirvožemis taip pat yra labai svarbus ekosistemos būklei: jame valomas vanduo, reguliuojamas jo kiekis, vyksta maistinių medžiagų cirkuliacija ir randami genai bei rūšys, padedančios užtikrinti biologinę įvairovę. Dirvožemis yra pasaulinis anglies absorbentas, kuris atlieka svarbų vaidmenį siekiant sulėtinti klimato kaitą ir jos poveikį. Be to, dirvožemyje saugomi mūsų praeities pėdsakai, todėl jis yra svarbi mūsų kultūros paveldo dalis.

Tačiau dirvožemis yra nuolatinių, dažnai prieštaringų, mūsų visuomenės poreikių tenkinimo šaltinis. Todėl kyla grėsmė dirvožemio gebėjimams palaikyti darnią ekosistemą – t. y. užtikrinti maisto gamybą, biologinę įvairovę ir dujų, vandens bei maistinių medžiagų reguliavimą. Dėl pastebimų dirvožemio sandarinimo, erozijos, organinių medžiagų mažėjimo ir užterštumo lygių mažėja dirvožemio atsparumas ar jo pajėgumas reaguoti į jam daromus pokyčius.

Vertinant iš žmogaus gyvenimo trukmės perspektyvos, galima teigti, kad dirvožemis priklauso neatsinaujinantiesiems ištekliams. Visuomenė turi valdyti dirvožemio tvarumą, kad galėtų naudotis jo teikiama nauda. Nepaisant to, kad tam tikra veikla visiškai priklauso nuo dirvožemio, ES nėra jokių konkrečių su dirvožemiu susijusių teisės aktų. Iki šiol, kitaip nei vandens ir oro apsaugos atveju, dirvožemių apsaugos klausimai sprendžiami netiesiogiai arba sektorinės politikos srityse, susijusiose su žemės ūkiu ir miškininkyste, energija, vandeniu, klimato kaita, gamtos apsauga, atliekomis ir cheminėmis medžiagomis. Suderintų duomenų apie dirvožemius trūkumas taip pat rodo, kad ES lygmeniu trūksta nuoseklios dirvožemių politikos.

Vis dėlto per pastaruosius dešimt metų politikos formavimo ir koordinuoto duomenų rinkimo srityse daroma pažanga. Europos Komisijos 2006 m. dirvožemio teminėje strategijoje atkreipiamas dėmesys į poreikį apsaugoti dirvožemių funkcijas, nes tai yra esminis darnaus vystymosi aspektas. Pasauliniu lygmeniu su dirvožemiu susiję klausimai sprendžiami platesniame dirvožemių blogėjimo problemos kontekste (iki šiol tai susiję tik su sausringosiomis zonomis), t. y. įgyvendinant Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD). Visai neseniai dirvožemio funkcijų išsaugojimo sąvoka įtvirtinta dirvožemio, kurio būklė neblogėja, sampratoje, dėl kurios 2015 m. nustatant darnaus vystymosi tikslus susitarta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Darnaus vystymosi tiksluose be kita ko nustatyti su dirvožemių kokybe, dirvožemių užterštumu ir cheminių medžiagų bei atliekų tvarkymu susiję tikslai. Darnaus vystymosi tikslų siekimas gali būti svarbi paskata kurti Europoje dirvožemių apsaugos priemones. Veiksmai, kuriais stengiamasi suderinti ir standartizuoti viešą informaciją apie dirvožemius, jau vykdomi pasauliniu ir Europos lygmeniu.

EAA rengia rodikliais pagrįstus vertinimus pačiomis įvairiausiomis žemės naudojimo ir dirvožemio temomis ir tai daro remdamasi teminiu žemės naudojimo ir dirvožemio rodiklių rinkiniu (žemės naudojimo ir dirvožemio rodiklių (angl. LSI) rinkinys). LSI rinkinį sudaro rodikliai, susiję su žemės užėmimu, nepralaidumu, užterštų vietų valdymu, dirvožemių drėgme, dirvožemių erozija ir organinės anglies kiekiu dirvožemyje. Planuojama nustatyti su fragmentacija ir žemės perdirbimu susijusius rodiklius. „Copernicus“ žemės stebėsenos paslaugos padeda reguliariai atnaujinti su kai kuriais rodikliais susijusius duomenis. EAA taip pat skelbia ad hoc vertinimus, susijusius su konkrečiomis dirvožemio temomis, pvz., dirvožemio išteklių efektyvumas urbanizuotose vietovėse arba dirvožemio maistinės medžiagos ir į aplinką išmetami metalai.

Spręsdama šį klausimą, EAA bendradarbiauja su kolegomis iš Europos Komisijos (visų pirma Jungtiniu tyrimų centru (JRC) ir Aplinkos generaliniu direktoratu), EIONET atstovais iš nacionalinio dirvos ir žemės naudojimo ir teritorijų planavimo centro, ar kitais Europos tinklais ir specialistais. Pasauliniams partneriams priklauso: Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu sekretoriatas, Pasaulinė dirvos partnerystė, Pasaulinė žemės rodiklių iniciatyva (kuri taip pat remiama vykdant Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programą) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa.

EAA darbą šioje srityje nuo 1996 m. remia atitinkami Europos teminiai centrai (ETC); nuo 2014 m. veikiantis Europos miestų, žemės ir dirvožemio sistemų teminis centras (angl. ETC/ULS) šiuo metu padeda EAA spręsti su dirvožemiu susijusius klausimus. 2007 m. duomenų apie dirvožemį rinkimo veikla buvo perduota Jungtiniame tyrimų centre veikiančiam Europos dirvožemio duomenų centrui.

Susijusi informacija

Susiję rodikliai

Progress in management of contaminated sites Progress in management of contaminated sites Local soil contamination in 2011 was estimated at 2.5 million potentially contaminated sites in the EEA-39, of which about 45 % have been identified to date. About one third of an estimated total of 342 000 contaminated sites in the EEA-39 have already been identified and about 15 % of these 342 000 sites have been remediated. However, there are substantial differences in the underlying site definitions and interpretations that are used in different countries.   Four management steps are defined for the management and control of local soil contamination, namely site identification (or preliminary studies), preliminary investigations, main site investigations, and implementation of risk reduction measures. Progress with each of these steps provides evidence that countries are identifying potentially contaminated sites, verifying if these sites are actually contaminated and implementing remediation measures where these are required. Some countries have defined targets for the different steps.   Thirty of the 39 countries surveyed maintain comprehensive inventories for contaminated sites: 24 countries have central national data inventories, while six countries, namely Belgium, Bosnia-Herzegovina, Germany, Greece, Italy and Sweden, manage their inventories at the regional level. Almost all of the inventories include information on polluting activities, potentially contaminated sites and contaminated sites.   Contaminated soil continues to be commonly managed using “traditional” techniques, e.g. excavation and off-site disposal, which accounts for about one third of management practices. In-situ and ex-situ remediation techniques for contaminated soil are applied more or less equally.   Overall, the production sectors contribute more to local soil contamination than the service sectors, while mining activities are important sources of soil contamination in some countries. In the production sector, metal industries are reported as most polluting whereas the textile, leather, wood and paper industries are minor contributors to local soil contamination. Gasoline stations are the most frequently reported sources of contamination for the service sector.   The relative importance of different contaminants is similar for both liquid and solid matrices. The most frequent contaminants are mineral oils and heavy metals. Generally, phenols and cyanides make a negligible overall contribution to total contamination.   On average, 42 % of the total expenditure on the management of contaminated sites comes from public budgets. Annual national expenditures for the management of contaminated sites are on average about EUR 10.7 per capita. This corresponds to an average of 0.041 % of the national GDP. Around 81 % of the annual national expenditures for the management of contaminated sites is spent on remediation measures, while only 15 % is spent on site investigations. It should be noted that all results derive from data provided by 27 (out of 39) countries that returned the questionnaire, and not all countries answered all questions.

Taip pat žr.

Geographic coverage

Albania, Armenia, Austria, Azerbaijan, Belarus, Belgium, Bosnia and Herzegovina, Bulgaria, Croatia, Cyprus, Czechia, Denmark, Estonia, Finland, France, Georgia, Germany, Greece, Hungary, Iceland, Ireland, Italy, Kazakhstan, Kosovo, Kyrgyzstan, Latvia, Liechtenstein, Lithuania, Luxembourg, Macedonia, Malta, Moldova, Monaco, Montenegro, Netherlands, Norway, Poland, Portugal, Romania, Russia, San Marino, Serbia, Slovakia, Slovenia, Spain, Sweden, Switzerland, Tajikistan, Turkey, Turkmenistan, Ukraine, United Kingdom, Uzbekistan
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100