Apie biologinę įvairovę

Pati žmonija yra biologinės įvairovės dalis ir mūsų egzistavimas be jos būtų neįmanomas. Gyvenimo kokybė, ekonominis konkurencingumas, darbas ir saugumas – visa tai paremta šiuo gamtiniu kapitalu. Nuo biologinės įvairovės priklauso „ekosistemos paslaugos“, t. y gamtos teikiamos paslaugos: klimato reguliavimas, vanduo ir oras, dirvožemio derlingumas ir maistas, kuras, pluošto ir vaistų gamyba. Ji būtina ilgalaikiam žemės ūkio ir žuvininkystės gyvybingumui palaikyti ir suteikia pagrindą daugeliui pramonės procesų ir naujų vaistų kūrimui.

Europoje žmogaus veikla biologinę įvairovę formuoja jau nuo tų dienų, kai jis pradėjo verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. y. daugiau kaip 5 000 metų. Žemės ūkio ir pramonės revoliucijos lėmė dramatiškus ir vis spartesnius žemės plotų naudojimo pokyčius, žemės ūkio veiklos intensyvėjimą, urbanizaciją ir žemės plotų apleidimą. Ilgainiui išnyko įvairūs turtingos biologinės įvairovės kraštovaizdžiams palankūs veiklos būdai (pvz., tradiciniai žemės ūkio metodai).

Didelis vidutinis vartojimo lygis ir atliekų susidarymas Europoje reiškia, kad mūsų veiklos poveikis ekosistemoms juntamas toli už mūsų žemyno ribų. Europinis gyvenimo būdas smarkiai priklauso nuo išteklių ir prekių importo iš viso pasaulio ir neretai skatina netausų gamtinių išteklių naudojimą. Taip skatinamas biologinės įvairovės nykimas ir sekinami gamtos ištekliai, kuriais grindžiama socialinė ir ekonominė plėtra.

„Negali būti labiau įkvepiančio tikslo nei pradėti mus dar tebesupančios nuostabios gyvybės įvairovės atkūrimo ir puoselėjimo amžių.“

Edward O. Wilson, „Gyvybės įvairovė“, 1992 m.

Biologinės įvairovės nykimas neatsiejamai susijęs su gyvybę Žemėje palaikančių ekosistemų paslaugų sistemos ardymu. 2005 m. atlikus Tūkstantmečio ekosistemų vertinimą visame pasaulyje įvertintos 24 ekosistemų paslaugos ir nustatyta, kad 15 iš jų patyrė degradaciją, t. y. padaryta žala žuvininkystei, medienos gavybai, vandens tiekimui, atliekų valymui ir detoksifikavimui, vandens valymui, gamtinei apsaugai nuo pavojų ir oro kokybės reguliavimui. EAA 2005 m. aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita ir ketvirtasis visos Europos aplinkos vertinimas rodo, kad ES nedaro jokios apčiuopiamos pažangos siekdama savo tikslo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.