Ar kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Article
Tikriausiai visi žinome istoriją apie Hansą Brinkerį, olandų berniuką, kuris visą naktį laikė pirštu užkimšęs skylę tvenkinyje, kad neleistų vandeniui prasiskverbti ir užtvindyti Harlemo miesto. Tai, kad šios istorijos autorė yra amerikietė Mary Mapes Dodge (1831–1905), niekada nebuvusi Nyderlanduose, dažnai kelia nuostabą.
Joepas Kortingas nėra toks garsus, bet jis yra svarbi grandis vienoje sudėtingiausių vandens tiekimo sistemų pasaulyje, kuri apima vietinį, regioninį ir valstybinį administravimą, taip pat ryšius su kitų šalių institucijomis ir sudėtingas kompiuterines stebėjimo sistemas, naudojančias palydovus įrenginiams tikrinti visą parą.
Joepas taip pat yra viena iš šios srities grandžių, būtinų vienam ambicingiausių ir išsamiausių visų laikų ES teisės aktų – Vandens pagrindų direktyvai – įgyvendinti.
Vandens pagrindų direktyva reikalauja koordinuoti veiksmus ir iki 2015 m. pasiekti visų ES vandens telkinių, įskaitant paviršinius ir gruntinius vandenis, „gerą būklę“. Joje taip pat nustatyta, kaip turėtume tvarkyti savo vandens išteklius, atsižvelgdami į natūralų upių baseinų išsidėstymą. Šią direktyvą papildo keletas kitų ES teisės aktų, įskaitant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Apsaugos nuo potvynių direktyvą, padedančių gerinti ir saugoti Europos vandens telkinius ir vandens gyvūniją bei augmeniją.
Ne paslaptis, kad vanduo Nyderlanduose yra didelė problema. Maždaug 25 % šios šalies sausumos ploto, – kuriame gyvena 21 % Nyderlandų gyventojų, – yra žemiau jūros lygio. Penkiasdešimties procentų sausumos ploto lygis tik metru viršija jūros lygį. Tačiau Nyderlandai turi ir kitų problemų. Gėlo vandens tiekimas gyventojams ir įmonėms, upių, atitekančių iš kitų šalių, valdymas, taip pat vandens trūkumas šiltuoju laikotarpiu yra tik kelios jų.
Nyderlandų atvejis – ne vienintelis. Vanduo tampa esmine problema visame pasaulyje. 20-ajame amžiuje patyrėme neregėtą gyventojų skaičiaus, ekonomikos, vartojimo ir atliekų gaminimo augimą. Vien vandens gavyba per pastaruosius 50 metų patrigubėjo
Vanduo yra tik vienas iš išteklių, kuriems daromas vis didesnis spaudimas. Turime daug daugiau aplinkos problemų, pradedant oro kokybe ir baigiant žemės plotų trūkumu, kurias paskatino esminiai raidos reiškiniai: gyventojų skaičiaus, ekonomikos ir vartojimo augimas.
Nors visų duomenų neturime, tai, ką žinome apie aplinką, verčia mus keisti savo požiūrį į tai, kaip vartosime ir tvarkysime savo išteklius. Keisti požiūrį – kurti žaliąją ekonomiką – gali reikšti iš pagrindų pakeisti savo gyvenseną, verslo, vartojimo ir atliekų tvarkymo būdus, visą mūsų ryšį su planeta. Pagrindinis žaliosios ekonomikos elementas yra efektyvus Žemės gamtos išteklių valdymas. Tačiau ką reiškia efektyvus išteklių valdymas? Kaip reikėtų efektyviai valdyti vandens išteklius?
Vanduo yra gyvybinis išteklius. Jis padeda mums išgyventi, susisiekti ir klestėti. Be gėlo vandens mūsų visuomenės neišgyventų. Mes priklausomi nuo jo ne tik augindami maistą, bet ir gamindami beveik visas kitas prekes ir paslaugas.
Kiekvieną rytą 8 val. Joepas pradeda darbą vietos vandens įmonėje Deurne, Nyderlanduose. Vienas pagrindinių jo darbų yra patikrinti dalį šios mažos šalies 17 000 kilometrų užtvankų, kurių 5 000 kilometrų apsaugo nuo jūros ir didžiųjų upių vandens.
Joepas taip pat patikrina kanalus, uždarymo sistemas ir šliuzus – kartais jam tenka šalinti šiukšles ar žemės ūkio atliekas ar pataisyti sugadintą įrangą. Ką bedarytų, jis nuolat matuoja vandens lygį ir nustato, kaip jį suvaldyti.
Teritorijoje, kurioje dirba Joepas, yra 500 kasdien stebimų vandens slenksčių. Atidarant ar uždarant juos, vandens lygis pakyla arba nuslūgsta, taip kontroliuojamas vandens judėjimas visame regione. Nors naudojamos įvairios modernių technologijų sistemos, Joepas ir septyni jo kolegos uždorius kasdien tikrina ir rankiniu būdu. Vandens lygis nuolat stebimas, šalis turi avarinių veiksmų planą ir 24 valandas veikiančią avarinę telefono liniją.
Joepas ir jo kolegos vykdo Nyderlandų vandens tarybų priimamus sprendimus. Šiuo metu Nyderlanduose yra 25 vietos vandens tarybos. Jų institucinė struktūra susiformavo dar XIII a., kai ūkininkai susirinkdavo ir tardavosi, kaip kartu sausinti savo laukus. Unikalu, kad vandens tarybos yra visiškai autonominės, nepriklausančios nuo vietos valdžios ir netgi turi savo biudžetus ir rinkimus – vandens tarybos yra seniausia demokratinė institucija Nyderlanduose.
„Tai reiškia, kad vykstant diskusijoms dėl biudžeto arba artėjant vietos rinkimams, mes nekonkuruojame dėl investicijų į vietos futbolo aikštynus, mokyklų patalpas, jaunimo klubą ar naują kelią – juk tai galėtų būti patrauklesni objektai“, – sako Paula Dobbelaar, Aa en Maaso regiono vandens tarybos direktorė ir Joepo viršininkė.
„Taip pat vykdome kasdieninę veiklą, pavyzdžiui, susijusią su Vandens pagrindų direktyva. Iš tikrųjų stengiamės savo upėms suteikti daugiau laisvės – leisti joms tekėti savo vaga, o ne mūsų numatytomis kryptimis. Suteikus joms šią laisvę ir daugiau erdvės, jos keičiasi – vėl tampa natūralios ekosistemos dalimi“, – sako Paula.
„Nyderlandų problema yra ta, kad nuo seno esame gerai organizuoti ir sėkmingai tvarkomės su vandens problemomis – 50 metų sugebėjome užtikrinti saugumą – ir žmonėms tai tapo savaime suprantamas dalykas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais šioje Europos dalyje buvo labai stiprios liūtys ir Belgijos gyventojai dėl to buvo labai susirūpinę, o Nyderlandų – ne. Jie tikėjo, kad viskuo bus pasirūpinta“, – priduria Paula.
Kaip jau minėta, vietos vandens tarybų nariai yra renkami, bet į šiuos rinkimus balsuoti ateina tik 15 % gyventojų. „Tai nėra reprezentatyvu, ir taip yra todėl, kad olandams neberūpi vandens problemos“, – sako ji.
Pagrindiniai efektyvios tvarios vandentvarkos strateginiai pasirinkimai turi apimti technologines naujoves, lankstų ir kooperacinį valdymą, visuomenės dalyvavimą ir sąmoningumą, taip pat ekonomines priemones ir investicijas. Vietos žmones įtraukti būtina.
„Vanduo mus susieja globaliai ir lokaliai – tiek problemas, tiek sprendimus“, – sako Sonja Timmer, dirbanti Nyderlandų regioninių vandens administravimo įstaigų asociacijoje, atstovaujančioje visoms Nyderlandų vandens tiekimo organizacijoms.
„Nors turime aukštus saugumo standartus Nyderlanduose, patiriame įvairių išorės poveikių: pakilęs jūros lygis, labai sausos žiemos, po kurių būna daugiau stiprių liūčių rugpjūčio mėnesį. Pastaraisiais metais dėl didelių liūčių Šveicarijoje ir Vokietijoje labai pakilo Reino vandens lygis. Šis vanduo atiteka pas mus.“
„Padidėjusiam tarpvalstybiniu mastu tekančio vandens kiekiui suvaldyti ar pakilusio jūros lygio problemai spręsti akivaizdžiai reikia tarptautinių veiksmų. Esame tarptautinio tinklo dalis ir iš savo bendros patirties matome, kad, jei kiekvieną dieną naujienose nekalbama apie vandenį, mūsų darbas tampa sunkesnis“, – sako Sonja.
„Mano nuomone, mūsų darbas vietoje susijęs su nacionaliniu ir tarptautiniu darbu, – sako Paula. – Viena vertus, turime darbuotojų, kurie tikrina užtvankas ir vandens srautus... Taip užtikrinama, kad jie būtų švarūs ir kad vandens lygiai būtų tokie, kokių reikia mūsų klientams (ūkininkams, gyventojams, gamtos išsaugojimo organizacijoms). Kita vertus, turime didžiulių planų, parengtų vadovaujantis labai abstrakčiais ES Vandens pagrindų direktyvos principais; pagal juos sudaromi faktiniai protokolai, kuriuos Joepas naudoja savo darbe. Dabar suprantu, ką reiškia vietos lygis. Anksčiau dirbau visame pasaulyje aukštu strateginiu lygmeniu, menkai suprasdama, kaip svarbu turėti tinkamas vietines struktūras.“
„Sėdint su ministrais, kalbančiais apie pasaulinę vandens strategiją, labai sunku neatitolti nuo realybės. Tai buvo didelė problema besivystančioms šalims – daug aukštu lygiu išpuoselėtų strategijų, bet labai mažai supratimo, infrastruktūros, investicijų vietoje.“
„Dabar, kai vandens problemos tapo aktualios Europoje, mums taip pat reikalingas šis vietinis požiūris „stovint ant žemės“ ir platesni planai“, – sako Paula.
„Aštuoni mūsų žmonės kasdien tikrina šliuzus. Visi jie gyvena čia ir supranta vietos žmones ir vietos sąlygas. Jei būtų kitaip, visą laiką keistume nevykusius planus kitais. Mes visi turime eiti šia kryptimi – siekti pokyčių vietose – suteikdami žmonėms galimybę patiems spręsti savo vandens problemas“, – sako ji.
„Vietinis lygis taip pat labai svarbus, – sutinka Sonja. – Funkcinio, decentralizuoto valdymo formų yra įvairių, todėl jis ir veikia. Turime tik vėl sudominti žmones ir paaiškinti jiems, kad rizika yra ir kad jiems tai turi rūpėti“, – sako ji.
Nors vienose pasaulio dalyse susiduriama su vandens trūkumu, o kitose – su potvynių rizika, kalbėti apie pasaulinę vandens krizę būtų netikslu. Iš tiesų susiduriame su vandens valdymo krize.
Kad patenkintume efektyviai išteklius naudojančios ir mažai anglies dioksido į atmosferą išmetančios visuomenės poreikius, užtikrintume žmonijos ir ekonomikos tvarumą ir palaikytume pagrindines vandens ekosistemų funkcijas, turime suteikti balsą nebyliosioms ekosistemoms, veikti jų naudai. Kalbame apie politinius sprendimus – sprendimus, kurie turi būti pagrįsti tinkamais vyriausybiniais ir instituciniais planais.
Istorija apie mažą berniuką, kuris pirštu užkimšo tvenkinį, dažnai prisimenama šiandien, kalbant apie įvairius metodus padėčiai suvaldyti. Ji gali būti minima kalbant apie nedidelius veiksmus, padedančius išvengti didelės nelaimės. Ji taip pat gali reikšti bandymą gydyti simptomus, užuot šalinus priežastis.
Iš tikrųjų, norint efektyviai valdyti vandens išteklius, kaip ir daugelį kitų išteklių, reikia derinti įvairių lygių veiksmus ir sprendimus. Pasauliniai tikslai ir įsipareigojimai gali virsti konkrečiais pasiekimais tik tuomet, jei bus tokių žmonių kaip Joepas ir Paula jiems įgyvendinti.
Informacinė revoliucija
Palydovai kartais gali atlikti daugiau užduočių, negu jiems buvo numatyta. Delfto technologijos universiteto Žemės stebėjimo profesorius Ramonas Hanssenas kartu su keliais kūrybingais bendradarbiais sukūrė 17 000 kilometrų užtvankų Nyderlanduose stebėjimo sistemą. Iš jų 5 000 kilometrų apsaugo Nyderlandus nuo jūros ir didžiųjų upių vandens.
Visas jas stebėti iš Žemės būtų neįmanoma. Tai būtų pernelyg brangu. Pasitelkdamas radaru gaunamus vaizdus iš Europos Žemės stebėjimo palydovų Envisat ir ERS-2, Visuomeninių darbų ir vandentvarkos generalinis direktoratas (Rijkswaterstaat) užtvankas gali stabėti kasdien. Net ir mažiausias judėjimas pastebimas, kadangi matuojama milimetro tikslumu.
Hanssenas šią koncepciją pavadino „Hansje Brinker“ – legendinio berniuko, kuris pirštu užkimšo tvenkinį, kad apsaugotų Nyderlandus nuo potvynių, vardu. Ar tai reiškia, kad generalinio direktorato patikrinimų nebereikia? Profesorius Hanssenas taip nemano. Radaras parodo, į kurias teritorijas sutelkti dėmesį, nes jose pastebėtas judėjimas. Inspektorius gali įvesti koordinates į savo navigacijos sistemą, taip pat paremtą kosminėmis technologijomis, ir po to nuvykti į vietą, kad atliktų nuodugnesnį tyrimą.
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/signalai/signali-2012/straipsniai/vietinis-ir-globalus or scan the QR code.
PDF generated on 2023-04-01 23:33
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 12 March 2023 21:56 from version 23.1.28
Software version: EEA Plone KGS 23.3.11
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais