Ar kažką už mūsų planetos, tik esant būtinybei atsispausdinti šį puslapį. Net nedidelis veiksmas gali padaryti didžiulį skirtumą, kai milijonai žmonių tai padaryti!
Article
Iš pirmo žvilgsnio rūšių, kurioms gresia išnykimas, likimas atrodo labai tolimas ekonomikai. Tačiau, pažvelgus atidžiau, galima suvokti tarpusavio ryšį. Gera gamtos sistemų būklė – būtina mūsų socialinių ir ekonominių sistemų geros būklės sąlyga. Ar galima teigti, kad visuomenė klesti, jei oro ir vandens tarša jai kelia sveikatos problemų? Be to, ar visuomenė yra „veikianti“, jei didelė dalis žmonių neturi darbo arba nesuduria galo su galu?
Nors žinių mums stinga, o abejonių ne, matome, kad pasaulis keičiasi. 10 000 metų buvusi palyginti stabili pasaulinė temperatūra kyla. Nors Europos Sąjunga išmeta vis mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, deginant iškastinį kurą į atmosferą patenka daugiau jų, negu mūsų sausuma ir vandenynai gali sugerti. Kai kurie regionai labiau pažeidžiami galimo klimato kaitos poveikio – ir dažniausiai tai šalys, prasčiausiai pasirengusios prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų.
Mūsų planetoje gyvena daugiau kaip septyni milijardai žmonių. Jiems tenka svarbus vaidmuo, norint suvaldyti ir lėtinti šiuos pokyčius. Dabartinis mūsų vartojimo ir gamybos lygis taip kenkia aplinkai, jog kyla pavojus, kad mūsų planeta taps nebetinkama gyventi daugeliui biologinių rūšių – taip pat ir mums. Daugelis besivystančių šalių žmonių trokšta pasiekti gyvenimo lygį, panašų į išsivysčiusių šalių, o tai gali dar labiau apkrauti gamtines sistemas.
Biologinė įvairovė pasaulyje nyksta taip sparčiai kaip niekad. Išnykimo lygis jau gali būti iki 1 000 kartų aukštesnis už istorinį vidurkį. Viena pagrindinių priežasčių – biologinių rūšių arealų ardymas.
Nors pastaruosius dešimtmečius bendras miškų plotas Europoje augo, pasaulyje padėtis visiškai kitokia. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad kasmet iškertama apie 13 milijonų hektarų pasaulio miškų (apytikriai prilygstančių Graikijos plotui), ir šis plotas panaudojamas kitai paskirčiai, pavyzdžiui, gyvulių ganykloms, kasykloms, žemės ūkio veiklai ar miestų plėtrai. Miškai nėra vienintelė ekosistema, kuriai gresia pavojus. Žmogaus veikla kelia pavojų ir daugeliui kitų arealų.
Pagrindinis kasdienis milijardų žmonių rūpestis – apsirūpinti maistu ir išleisti vaikus į mokyklą, puoselėjant geresnės ateities viltį, todėl daugumai jų beveik neįmanoma išvengti trumpalaikių sprendimų. Nebent jiems būtų pasiūlyta kitų, geresnių galimybių…
Mūsų ekonominei veiklai reikia gamtos išteklių. Tačiau klaidinga manyti, jog turime rinktis: išsaugoti aplinką ar vystyti ekonomiką. Jei norime ilgainiui užtikrinti ekonominę ir socialinę raidą, turime tvariai naudoti gamtos išteklius.
2011 metų pabaigoje Europos Sąjungoje darbo neturėjo vienas iš dešimties žmonių. Tarp jaunų žmonių šis rodiklis viršijo vieną iš penkių. Nedarbo padariniai sunkūs pavieniams asmenims, šeimoms ir visai visuomenei. Beveik ketvirtadalis ES gyventojų 2010 m. atsidūrė prie skurdo ar socialinės atskirties ribos. Pasauliniai skurdo rodikliai dar aukštesni.
Dabartiniai ekonomikos modeliai nepajėgūs įvertinti daugelio naudingų dalykų, kuriuos mums užtikrina sveika aplinka. Bendrasis vidaus produktas (BVP) – ekonomikos rodiklis, dažniausiai naudojamas šalių išsivystymo lygiui, gyvenimo standartams ir būklei palyginti, – pagrįstas ekonominių rezultatų verte. Jis neapima socialinės ir žmogiškosios kainos, kurią mokame už ekonominės veiklos šalutinį poveikį, pavyzdžiui, oro taršą. Priešingai, sveikatos paslaugos, suteikiamos sergantiems kvėpavimo takų ligomis, įskaičiuojamos kaip pajamos į BVP.
Iššūkis mums – rasti būdų pertvarkyti savo ekonominius modelius taip, kad skatintume augimą ir pagerintume gyvenimo kokybę visame pasaulyje, nedarydami žalos aplinkai ir apsaugodami ateities kartų interesus. Šis sprendimas pavadintas „žaliąja ekonomika“.
Nors ši koncepcija atrodo paprasta, paversti idėją realybe – daug sunkiau. Aišku, kad prireiks technologinių naujovių. Tačiau reikės dar daug ką iš esmės keisti – verslo organizavimo, miestų projektavimo, žmonių ir prekių judėjimo būdus ir gyvenseną.
Kalbant verslo sąvokomis – privalome užtikrinti ilgalaikę tvarią plėtrą visose mūsų valdomose gerovės kūrimo srityse: gamtinio kapitalo, žmogiškojo kapitalo, socialinio kapitalo, gamybinio kapitalo ir finansinio kapitalo. Žaliosios ekonomikos koncepcija gali būti aiškinama, remiantis šiomis atskiromis, bet susijusiomis kapitalo sąvokomis.
Vertindami savo sprendimų sąnaudas ir naudą, turime atsižvelgti į visų kapitalo išteklių poveikį. Investicijos į kelius ir gamyklas gali padidinti gamybinį kapitalą, bet kartu padaryti žalos mūsų bendrajam turtui, jei jos bus susijusios su žala miškams (daliai gamtinio kapitalo) ar visuomenės sveikatai (daliai žmogiškojo kapitalo).
Pakeitus gyvenimo, gamybos ir vartojimo būdus, mums iš tiesų atsivertų naujų galimybių erdvės. Leidinyje „Signalai 2012“ apžvelgiama dabartinė padėtis, praėjus lygiai 20 metų po Žemės susitikimo, įvykusio 1992 m. Rio de Žaneire, Brazilijoje. Jame išdėstytos ekonomikos ir aplinkos sąsajos bei priežastys, verčiančios siekti žaliosios ekonomikos. Jame taip pat galėsite susipažinti su įvairiomis atsiveriančiomis galimybėmis.
Vieno sprendimo, padėsiančio greitai persitvarkyti arba tinkančio visiems atvejams, nėra. Pavyzdžiui, tvarkant Grenlandijos atliekas, be įprastų bendrų efektyvaus atliekų tvarkymo užduočių, vietiniu lygiu gali tekti spręsti visai kitokias realias problemas negu Liuksemburge.
Svarbiausia – suderinti veiksmus. Šiandien aplinkos problemas turime spręsti naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, nepamiršdami, kad reikia nuolat tobulinti politines priemones ir verslo sprendimus, pritaikant juos prie gilėjančio aplinkos suvokimo ir technologinių naujovių. Daug sprendimų jau priimta ir dar daugiau rengiama.
Galiausiai, tai bus pasirinkimo – politikų pasirinkimo, įmonių pasirinkimo ir vartotojų pasirinkimo – klausimas. Tačiau kaip pasirinkti geriausią variantą?
Ar turime informacijos apie priemones, kurios reikalingos tinkamai politikai parengti? Ar klausimą sprendžiame „tinkamu“ lygiu? Ar turime „tinkamų“ paskatų ar rinkos signalų, skatinančių investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius? Ar informacija ir etiketės ant mūsų perkamų prekių yra „tinkamos“ ir skatina rinktis ekologiškesnę alternatyvą?
Laiku įgytos žinios yra priemonė, padedanti įvairioms bendruomenėms „teisingai“ pasirinkti. Galiausiai, žinios suteikia mums galimybę priimti sprendimus ir sukurti naujų galimybių dalijantis jomis su kitais.
Prof. Jacqueline McGlade,
Vykdomoji direktorė
For references, please go to https://www.eea.europa.eu/lt/signalai/signali-2012/straipsniai/kurkime-zaliaja-ekonomika or scan the QR code.
PDF generated on 2023-04-01 14:03
Engineered by: EAA interneto svetainės komanda
Software updated on 12 March 2023 21:56 from version 23.1.28
Software version: EEA Plone KGS 23.3.11
Dokumento veiksmai
Dalintis su kitais