Article

Atliekos Grenlandijoje

Pakeisti kalbą

Ši svetainė turi ribotą funkcionalumą su javascript išjungtas. Prašome įsitikinkite, kad jūsų naršyklėje įjungtas JavaScript.

Article Paskelbta 2012-06-18 Paskutinį kartą keista 2023-03-17

Photo: © EEA/Ace&Ace

Topics: Efektyvus išteklių naudojimas ir atliekos

Kad ir kur gyventume, – nuo tankiai apgyvendintų miestų iki atokių kaimų, – visur iš mūsų veiklos susidaro atliekų. Maisto likučiai, elektroninės atliekos, baterijos, popierius, plastikiniai buteliai, drabužiai, seni baldai – viskas turi būti pašalinta. Kai kurios atliekos pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos; kitos sudeginamos energijai pagaminti arba išvežamos į sąvartynus. Vieno būdo tvarkyti atliekas, kuris būtų tinkamas visur, nėra. Spręsdami, kaip tvarkyti atliekas, turime atsižvelgti į vietos aplinkybes. Juk atliekos – visų pirma vietos problema. Toliau aprašysime, kaip vyriausybė atliekų problemą sprendžia Grenlandijoje, kur gyventojų skaičius nėra didelis, gyvenvietės yra toli viena nuo kitos ir kelių infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota.

Interviu su Peru Ravnu Hermansenu

Peras Ravnas Hermansenas gyvena Grenlandijos sostinėje Nuke. Čia jis atsikėlė iš Danijos dirbti atliekų tvarkymo srityje Grenlandijos vidaus reikalų, gamtos ir aplinkos ministerijoje.

Ką reiškia gyventi Grenlandijoje?

“Gyvenimas Nuke nedaug skiriasi nuo gyvenimo bet kuriame kitame vidutinio dydžio mieste, jis labai panašaus į kitus Danijos miestus. Čia yra tokių pačių parduotuvių ir įmonių. Nors Nuke kalbama ir grenlandų, ir danų kalbomis, mažesnėse gyvenvietėse vartojama beveik vien tik grenlandų kalba.

Čia gyvenu nuo 1999 m. ir manau, kad čionykščiai žmonės naudoja panašius gaminius, kaip ir likusiame pasaulyje, pavyzdžiui, asmeninius kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Taip pat manau, kad žmonės vis labiau įsisąmonina atliekų problemą.”

Kodėl Grenlandijos atliekų problema unikali?

Copyright: EEA/Ace&Ace “Grenlandijoje gyvena 55 000 žmonių, iš kurių veiklos, kaip ir visur kitur pasaulyje, susidaro atliekų. Daugeliu atžvilgių Grenlandijos atliekų problema yra gana įprasta. Grenlandijos įmonės ir namų ūkiai generuoja įvairių rūšių atliekas, ir mes turime sutvarkyti jas taip, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Tačiau tam tikru požiūriu Grenlandijos atliekų problema yra unikali dėl jos dydžio, tiksliau dėl to, kad gyvenvietės čia labai išsibarsčiusios. Saloje yra šeši gana dideli miestai, 11 mažesnių miestelių ir maždaug šešiasdešimt išilgai kranto išsidėsčiusių gyvenviečių, turinčių nuo 30 iki 300 gyventojų. Dauguma gyventojų gyvena vakariniame krante, nors ir rytiniame krante yra mažų gyvenviečių bei miestų.

Tik šešiuose miestuose pastatyti deginimo įrenginiai, ir to negana, norint pasiekti, kad būtų sudeginamas aplinkosaugos požiūriu pakankamas atliekų kiekis. Be to, nėra kelių, jungiančių miestus ir gyvenvietes, o tai reiškia, jog mums nelengva atliekas gabenti į deginimo įrenginius. Prekės daugiausia gabenamos jūra.

Šiuo metu tik apytikriai žinome, kiek komunalinių atliekų susidaro Grenlandijoje, ir manome, kad jų kiekis didėja. Pusė gyvenviečių turi įrangą, kurią pavadinčiau deginimo krosnimis, o likusiose gyvenvietėse atliekos deginamos atviroje erdvėje arba šalinamos sąvartynuose.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad atliekų problemos turi daug bendrų elementų, bet visos yra unikalios. Atliekos yra vietinė problema, turinti platesnį poveikį. Priimant sprendimus, reikia atsižvelgti į šį dvilypumą.”

Kaip šalinamos pavojingos ir elektroninės atliekos?

“Didžiausiuose miestuose yra įmonių, išardančių elektronines atliekas ir tvarkančių pavojingas atliekas, kurios po to laikomos įmonėje, kol išgabenamos į Daniją. Grenlandija importuoja įvairiausius produktus, kaip antai maistą, drabužius ir automobilius, daugiausiai gabenamus iš Alborgo. Pavojingos atliekos ir elektroninės atliekos pakraunamos į laivus, vykstančius atgal į Daniją.”

Pastaraisiais metais tarptautinės kasybos įmonės ėmė ieškoti neeksploatuojamų naftos ar mineralų išteklių. Kaip sprendžiamas kasyklų atliekų klausimas?

“Grenlandijoje kasybos įmonėms visus reikiamus leidimus teikia viena valstybinė institucija. Tai reiškia, kad savo paraiškas, apimančias visus veiklos aspektus, taip pat susijusius su atliekomis, jos teikia Mineralų ir naftos valdybai.

Beveik visa jų veikla vykdoma toli nuo miestų ir gyvenviečių. Įmonės gali sudaryti atliekų deginimo sutartis su vietos savivaldybėmis ir deginti jas deginimo įrenginiuose. Šios atliekos – papildoma našta vietos atliekų deginimo įrenginiams.”

Kaip sprendžiate šią problemą?

“Vienas iš punktų, kurį šiuo metu svarstome, yra regioninių atliekų deginimo įrenginių statyba ir atliekų transportavimas. Aišku, negalime pastatyti atliekų tvarkymo įrenginių visuose miestuose. Taip pat planuojame iš atliekų išgauti šilumos energiją – šildyti namus deginamomis atliekomis.

Mažesniuose miesteliuose pradedame steigti elektroninių atliekų ardymo ir pavojingų atliekų tvarkymo įmones. Mažose gyvenvietėse statome elektroninių ir pavojingų atliekų šalinimo konteinerius, kuriuos po to galima transportuoti į įmones miestuose.

Šiuo metu vykdome du deginamų atliekų transportavimo į miestus, kuriuose yra deginimo įrenginiai, bandomuosius projektus.

Grenlandijos vyriausybė turi parengusi nacionalinį atliekų tvarkymo planą, ir mano minėta veikla yra to plano dalis.”

Per Ravn Hermansen Peru Ravnu Hermansenu. Čia jis atsikėlė iš Danijos dirbti atliekų tvarkymo srityje Grenlandijos vidaus reikalų, gamtos ir aplinkos ministerijoje.