Taršos problema

„Sodus ir gatves padengė maždaug 15 cm storio raudonas dumblas. Žmonės su muilu ir vandeniu bandė jį nuplauti nuo daiktų savo namuose. Kiti paprasčiausiai liovėsi stengęsi. Tąnakt bandžiau nuplauti dumblą nuo savo guminių batų, tačiau veltui. Tas raudonas purvas buvo tarsi priaugęs“, – pasakojo Gaboras Figeckis (Gábor Figeczky), Pasaulio gamtos fondo vykdomasis direktorius Vengrijoje.

2010 m. spalio 4 d. netoli Aikos miesto, Vespremo apskrityje, Vengrijoje, maždaug 160 km į pietvakarius nuo Budapešto, įvyko vienas baisiausių pastarojo meto toksinių medžiagų išsiliejimų Europoje. Griuvus aliuminio gamyklos saugyklos šoninei užtvankai, šarminis dumblas užliejo didelę sritį su trimis kaimais. Ilgalaikiai šios nelaimės padariniai dar nėra žinomi (EEA, 2010).

Tai vienas pramonės veiklos sukeltos taršos pavyzdžių. Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje 2010 m. balandžio mėn. – dar vienas plačiai aprašomas taršos atvejis. Tai dramatiški pavyzdžiai, nors daugelis iš mūsų kasdieniniame gyvenime susiduria su įvairaus pobūdžio tarša.

Žemės ir jos sistemų formavimas

Žmonių poveikis aplinkai nuolat didėja. Anksčiau šį poveikį buvo galima jausti tik vietos lygmeniu. Tačiau per pastaruosius keletą dešimtmečių jis išplito po visus regionus (pavyzdžiui, rūgštūs lietūs). O klimato kaitos poveikis dabar juntamas pasauliniu mastu.

Sąvoka antropocenas kilo iš graikų kalbos žodžio anthropos, reiškiančio žmogus. Ji vartojama mūsų erai apibūdinti, nes žmogaus naudojami ištekliai ir jo sukelta įvairi tarša tapo vyraujančia paskata, formuojančia žemę ir jos sistemas.

Kaip ir mes, žmonės, aplinka yra jautri taršai. Aplinka gali ilgai sugerti nepageidaujamą mūsų veiklos išeigą – taršą ar atliekas, bėgant laikui paversdama ją nekenksminga. Iš tikrųjų, aplinkos gebėjimas sugerti ir perdirbti teršalus – tai viena svarbiausių sveikos ekosistemos atliekamų funkcijų. Tačiau šiuo požiūriu ekosistemų galimybės ribotos. Jei viršysime jas, kils pavojus pažeisti ekosistemą ir daryti žalą joje gyvenančioms rūšims, įskaitant ir mus pačius.

Trys teršalų rūšys

Jei dėmesį sutelktume tik į tris teršalų rūšis, būtų lengviau suprasti, kaip stipriai jie veikia mūsų planetą: tai ore esančios sveikatai žalingos dalelės, azotas ir pažemio ozonas. Į šiuos teršalus būtina atkreipti ypatingą dėmesį, nes jie yra sudėtingi, galimas platus jų poveikis ekosistemai, klimato kaitai ir žmogaus sveikatai. Šie teršalai atsiranda iš esmės dėl tų pačių priežasčių, pavyzdžiui, dėl industrializacijos, globalizacijos ir didėjančio vartojimo.

Per pastaruosius dešimtmečius Europoje smarkiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekis. Šiuo atveju oro apsaugos politika – tai vienas iš sėkmingų pavyzdžių ES aplinkos apsaugos srityje. Dėl šios politikos labai smarkiai sumažėjo į orą išmetamos sieros, kuri yra pagrindinė rūgštaus lietaus dedamoji dalis, kiekis.

Tačiau mes ir toliau užkrauname aplinkai vis didėjančią teršalų naštą, kurios poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai iki galo dar nesuvokiame. Apskaičiuota, kad komerciniais tikslais sunaudojama nuo 70 000 iki 100 000 cheminių medžiagų, šis skaičius sparčiai didėja. Daugiau nei 5 000 šių medžiagų gaminamos dideliu kiekiu, daugiau nei po milijoną tonų per metus.

• Kietosios dalelės – tai įvairios mūsų plaučiams kenksmingos mažytės dalelės, kurios į aplinką patenka iš išmetamųjų vamzdžių ir krosnių. Ilgai ir gausiai išmetamos tokios dalelės gali sukelti įvairių padarinių sveikatai – nuo nedidelio kvėpavimo sistemos sudirginimo iki ankstyvos mirties.

• Azoto teršalai daro įtaką gruntinio vandens kokybei ir lemia gėlo vandens ir jūrinių ekosistemų eutrofikaciją. Dirbamas žemes patręšus mėšlu ir trąšomis, perteklinės maistinės medžiagos gali būti išmetamos į orą ar nitratų pavidalu į gruntinius vandenis arba nutekėti į paviršinius vandenis. Taip užterštas gėlas vanduo iki pasiekia pakrantės vandenis padaro didelę žalą.

• Nors ozonas (O3) virš žemės atlieka apsauginio sluoksnio funkciją, jis gali būti žalingas. Pažemio ozonas yra arti žemės paviršiaus. Jis susidaro esant kitų medžiagų mišiniui. Pažemio ozonas gali daryti didelę įtaką žmonėms, dėl jo gali sumažėti pasėlių derlius. Taigi gali pakisti dirvožemio našumas ir natūralių buveinių rūšys, kilti pavojus biologinei įvairovei.

Rūpinkimės žeme

Taršos problema tampa vis sudėtingesnė, todėl labai svarbu skleisti informaciją moksliniais ir politikos kūrimo tikslais. Europos aplinkos agentūra įsipareigojusi laiku teikti aktualią ir suprantamą informaciją apie aplinką plačiajai visuomenei. Paprastai kalbant, mes siekiame užmegzti dialogą su žmonėmis ir suteikti jiems galimybių pakeisti esamą padėtį.

Be abejo, daugelis vartotojų į nepatvirtintus duomenis nekreips dėmesio. Svarbiausia suteikti galimybę lengvai susipažinti su duomenimis, kurie žmogui yra svarbūs ir aktualūs. Bendradarbiaudama su „Microsoft“ Europos aplinkos agentūra įgyvendina šias idėjas. Naujosios informacinės ir komunikacinės technologijos dabar leidžia vienoje vietoje rinkti, tvarkyti ir pateikti duomenis, gautus iš daugelio įvairių šaltinių.

Naujajame „Eye on Earth“ portale pateikiama informacija apie vietos maudyklų vandens ir oro kokybę, ji grindžiama beveik tikruoju laiku gautais duomenimis iš stebėjimo stočių ir kompiuterinio modeliavimo programų. „Sausi“, sudėtingi moksliniai duomenys 25 kalbomis pateikiami aiškiai ir paprastai, kad būtų suprantami daugiau nei 500 milijonų ES piliečių.

Pavyzdžiui, „Water Watch“ suteikia vartotojams lengvą prieigą prie vandens kokybės rodiklių iš stebėjimo taškų, įrengtų 21 000 maudymosi vietų 27 Europos valstybėse. Taikydami virtualią žemės kartografavimo technologiją lankytojai gali priartinti pasirinktą internetinio žemėlapio dalį arba paieškos laukelyje įrašyti paplūdimio pavadinimą.

Be to, „Eye on Earth” portale visuomenei suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę apie paplūdimį, vandens bei oro kokybę ir taip papildyti ar patvirtinti (galbūt paneigti) oficialią informaciją. Toks abipusis bendravimas – tai svarbus žingsnis sudominant ir suteikiant įvarioms bendruomenėms daugiau galių.

Ateinančiais metais tikimės pagerinti paslaugas ir teikti naujausius mokslinės stebėsenos duomenis, taip pat informaciją, gautą iš kitų šaltinių, įskaitant vietos bendruomenes.

• Apsilankykite portale „Eye on Earth“: www.eyeonearth.eu