Žinių apie orą gilinimas

Paprastai greta judrių miesto gatvių arba viešuose parkuose įrengtos oro stebėjimo stotys yra nepastebimos. Tačiau šiose neišvaizdžiose dėžėse sumontuoti įrenginiai reguliariai ima oro mėginius, matuoja tikslias pagrindinių oro teršalų, pavyzdžiui, ozono ir kietųjų dalelių, koncentracijas, ir surinktus duomenis automatiškai perduoda į duomenų bazę. Daugeliu atvejų, praėjus kelioms minutėms po mėginio paėmimo, šią informaciją galima rasti internete.

Europos oro stebėsena

Pagrindinių oro teršalų išmetimą reguliuoja Europos ir nacionaliniai teisės aktai. Europoje sudarytas visą Europą aprėpiantis tinklas, skirtas stebėti, ar įvairių vietų oro kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus ir sveikatos apsaugos gaires. Šios stotys registruoja ir įvairiais dažniais perduoda įvairių oro teršalų, kaip antai sieros dioksido, azoto dioksido, švino, ozono, kietųjų dalelių, anglies monoksido, benzeno, lakiųjų organinių junginių ir policiklinių aromatinių angliavandenilių, matavimų duomenis.

Europos aplinkos agentūra iš daugiau kaip 7 500 visoje Europoje išdėstytų stebėjimo stočių gautus oro kokybės matavimų duomenis suveda į oro kokybės duomenų bazę „AirBase“, kur saugomi ir ankstesnių metų (istoriniai) oro kokybės duomenys.

Kai kurios stebėjimo stotys matuoja ir perduoda naujausius duomenis beveik realiu laiku. Pavyzdžiui, 2010 m. apie 2 000 stočių matavo pažemio ozono koncentracijas ir duomenis perduodavo kas valandą. Šie beveik realiu laiku perduodami matavimai gali būti naudojami įspėjimo pranešimams rengti susidarius dideliam užterštumui.

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europoje žymiai išaugo stebėjimo stočių skaičius, ypač skirtų konkretiems pagrindiniams teršalams stebėti. 2001 m. azoto dioksido matavimo duomenis perdavinėjo šiek tiek daugiau nei 200 stočių, o 2010 m. tokių stočių 37 Europos šalyse jau buvo beveik 3 300. Tuo pačiu laikotarpiu KD10 matavimus perduodančių stočių skaičius beveik patrigubėjo ir 38 šalyse pasiekė daugiau kaip 3 000.

Stebėjimo tinklo plėtra padeda plėsti mūsų žinias apie Europos oro kokybę ir geriau ją suprasti. Kadangi naujos stebėjimo stoties su aukštųjų technologijų prietaisais įrengimas yra gana brangus, dalis duomenų gaunama iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš palydovinių vaizdų, didelių pramoninių įrenginių išmetamų teršalų kiekio skaičiavimų, oro kokybės modelių ir iš nuodugnių konkrečių regionų, sektorių ar teršalų tyrimų.

Maždaug 28 000 pramonės įmonių, išsidėsčiusių 32 Europos šalyse, duomenis apie tai, kiek teršalų jos išleidžia į vandenį, orą ar ant žemės, teikia E-PRTR – Europos teršalų registrui. Visa ši informacija skelbiama internete, todėl yra prieinama ir visuomenei, ir politikams.

(c) Artens|Shutterstock

Oro kokybės informacijos rinkimas ir pateikimas

Apibendrinti iš įvairių šaltinių surinktą informaciją nėra lengva. Iš matavimo stočių gaunami duomenys yra specifiniai laiko ir vietos atžvilgiu. Oro sąlygos, kraštovaizdžio savybės, paros metas ar metų laikas, taip pat atstumas iki emisijos šaltinių, – visa tai turi reikšmės teršalų kiekio matavimo rezultatams. Kartais, kaip antai pakelėje pastatytų stočių atveju, net kelių metrų atstumas gali turėti įtakos rodmenims.

Be to, tiems patiems teršalams stebėti ir matuoti naudojami skirtingi metodai. Kiti veiksniai taip pat turi reikšmės. Pavyzdžiui, padidėjus eismui arba jį nukreipus, gaunami kitokie rezultatai nei užfiksuoti toje pačioje gatvėje prieš metus.

Matavimo stočių neaprėpiamos teritorijos oro kokybės vertinimas priklauso nuo modeliavimo arba derinamų modeliavimo ir matavimų metodų, įskaitant palydovinius stebėjimus. Oro kokybės modeliavimo rezultatai nėra visiškai tikslūs, kadangi modeliai negali atspindėti visų sudėtingų veiksnių, susijusių su teršalų susidarymu, sklaida ir nusėdimu.

Ši paklaida dar didesnė vertinant tam tikros vietos teršalų poveikį sveikatai. Matavimo stotys paprastai matuoja kietųjų dalelių masę vienam oro tūrio vienetui, tačiau nebūtinai dalelių cheminę sudėtį. Pavyzdžiui, iš automobilių išmetamų teršalų tiesiai į orą išsiskiria anglies monoksido dalelės, taip pat dujos, pavyzdžiui, azoto dioksidas. Tačiau norint nustatyti, kaip tai galėtų paveikti visuomenės sveikatą, turime tiksliai žinoti, koks mišinys susidaro ore.

Technologijos yra priemonė, padedanti gilinti žinias apie orą, kuriuo kvėpuojame. Jos yra svarbi stebėjimo ir duomenų perdavimo proceso dalis. Informacinių technologijų sektoriaus raida pastaraisiais metais suteikė galimybę tyrėjams ir politikams per kelias sekundes apdoroti ypač didelius duomenų kiekius. Daugelis vietos valdžios institucijų šią informaciją pateikia visuomenei: interneto svetainėse, kaip Madrido savivaldybė, arba per nepriklausomas organizacijas, pavyzdžiui, „Airoparif“ Paryžiuje ir Il de Franso regione.

EAA prižiūri visuomenei skirtos informacijos apie oro kokybę ir jo užterštumą portalus. „AirBase“ saugomus ankstesnių metų oro kokybės duomenis galima peržiūrėti žemėlapyje, filtruoti pagal teršalus ir metus ir atsisiųsti.

Surinktus beveik realiu laiku perduodamus duomenis apie pagrindinius teršalus, pavyzdžiui, KD10, ozoną, azoto dioksidą ir sieros dioksidą, galima rasti portale „Eye on Earth AirWatch“. Peržiūros priemonėje naudotojai gali pateikti savo pastabas ir asmeninius vertinimus.

Kokybiškesnė analizė

Technologijos suteikė ne tik galimybę apdoroti didesnius duomenų kiekius, bet ir padėjo gerinti analizės kokybę ir tikslumą. Dabar vienu metu galime analizuoti oro sąlygų, kelių transporto infrastruktūros, gyventojų tankio informaciją, iš tam tikrų pramoninių įrenginių išmetamų teršalų kiekio duomenis, matavimo stočių teikiamus duomenis ir oro kokybės modeliavimo rezultatus. Kai kuriuose regionuose oro teršalų koncentracijas galima palyginti su pirmalaikėmis mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų bei kvėpavimo takų ligų. Visus šiuos kintamuosius galime sužymėti Europos žemėlapyje ir sukurti tikslesnius modelius.

Oro tyrimai neapsiriboja tik minėtais veiksniais. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninės būstinės darbuotoja Marie-Eve Héroux sako: „Mokslinė bendruomenė taip pat tiria, kokį poveikį oro užterštumui turi įvairios priemonės. Priemonių yra labai įvairių – nuo reglamentuojamųjų iki energijos naudojimo modelių ir šaltinių pakeitimo arba transporto būdų ir žmonių elgesio pokyčių“.

Ponia Héroux prideda: „Visa tai ištirta ir išvados yra aiškios: oro taršai, ypač kietųjų dalelių koncentracijai sumažinti priemonių yra. Tai rodo, kaip galime sumažinti su oro tarša susijusių mirčių skaičių“.

Geriau suvokdami, kokį poveikį sveikatai ir aplinkai turi oro teršalai, galime paskatinti politikos procesus. Apibrėžiami ir į teisės aktus įtraukiami nauji teršalai, taršos šaltiniai ir galimos naujos kovos su tarša priemonės. Dėl to gali tekti stebėti naujus teršalus. Stebint surinkti duomenys padeda gilinti mūsų žinias.

Pavyzdžiui, 2004 m., nors matavimai vietos ir nacionaliniu lygmeniu buvo vykdomi, neturėjome stebėjimo stoties, tiesiogiai perduodančios duomenis į „AirBase“ apie lakiųjų organinių junginių, sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijas Europoje. 2010 m. šių stočių jau buvo atitinkamai daugiau kaip 450, 750 ir 550.

(c) Bianca Tabacaru, ImaginAIR/EEA

Turime aiškesnį vaizdą

Oro kokybės apsaugos teisės aktuose paprastai nustatomi tikslai, kuriuos reikia pasiekti per atitinkamą laikotarpį. Juose taip pat numatomos pažangos stebėjimo ir vertinimo priemonės, skirtos nustatyti, kad tikslai pasiekti per nustatytą laikotarpį.

Apie prieš dešimtmetį nustatytus tikslus galime susidaryti dvejopą vaizdą, priklausomai nuo taikomos priemonės. EAA įvertino, ar pasiekti 2001 m. patvirtintos Nacionalinių emisijų limitų direktyvos, kurios tikslas buvo iki 2010 m. apriboti keturių teršalų emisijas, nustatyti tikslai eutrofikacijai ir rūgštėjimui pažaboti.

Atsižvelgiant į informaciją, kurią turėjome tuo metu, kai direktyva buvo priimta, gali pasirodyti, kad eutrofikacijos tikslai pasiekti, o rūgštėjimo pavojus pastebimai sumažėjęs. Tačiau, remiantis dabartinėmis šiuolaikiškesnėmis priemonėmis gautomis žiniomis, atsiveria ne toks džiuginantis vaizdas. Oro taršos sukeliama eutrofikacija vis dar yra didelė ekologinė problema, o sričių, kuriose rūgštėjimo sumažinimo tikslas nepasiektas, yra daug daugiau.

Šiais metais Europos Sąjunga ketina peržiūrėti savo oro kokybės politiką ir nustatyti naujus iki 2020 m. ir vėliau įgyvendintinus tikslus. Plėtodama savo oro kokybės politiką, Europa toliau investuos į žinių bazės plėtrą.

Daugiau informacijos

• „AirBase“
• EAA techninė ataskaita 14/2012 - Pažangos vertinimas pagal ES Tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą
• JT EEK Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Europos teršalų stebėjimo ir kontrolės programa (EMEP)