Dublinas rimtai sprendžia oro taršos poveikio sveikatai problemas

Kokių veiksmų imatės Dublino ir Airijos oro kokybei pagerinti?

Jaučiame, kad padarėme didelę pažangą spręsdami didesniems miesteliams ir miestams aktualius oro kokybės klausimus. Tai puikiai iliustruoja vienas pavyzdys –1990 m. Dubline įsigaliojęs draudimas prekiauti ir parduoti bituminį (daug dūmų išskiriantį) kurą. Medicinos tyrimus atliekantys kolegos apibendrino šio sprendimo rezultatus ir pastebėjo, kad nuo 1990 m. Dubline kasmet išvengiama 360 mirties atvejų, kurių galima išvengti.

Tačiau vidutinio dydžio miestuose oro kokybė tebėra prasta, todėl valdžios institucijos dabar rengia naujus teisės aktus, padėsiančius spręsti šią problemą ir išplėsti draudimą bituminį kurą parduoti ir mažuose miesteliuose.

Oro kokybės ir su ja susijusius klausimus Airijoje sprendžia Aplinkos, bendruomenių ir vietos valdžios institucijų departamentas. Airijos aplinkos apsaugos agentūra veikia kaip šio departamento padalinys. Departamento ir Agentūros atsakomybės sritys, susijusios su šios srities politikos įgyvendinimo funkcijų perdavimu vietos valdžios institucijoms, aiškiai apibrėžtos.

Kalbant apie sveikatą, su kokiais sunkumais susiduria Dublino miesto taryba? Kaip su jais susidorojate?

Dublinas yra kitų didelių Europos Sąjungos miestų mikrokosmas. Uždaviniai, kuriuos tenka spręsti, labai panašūs. Nutukimas, vėžys ir širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindiniai visos ES, taip pat ir Airijos, visuomenės sveikatos klausimai.

Taryba pripažįsta, kad didelė jos atliekamo darbo dalis susijusi su visuomenės sveikata. Vienas pavyzdys, kurį, manau, verta pateikti, yra projektas, kuriame oro kokybę susiejome su visuomenės dalyvavimu. Pavadinimu „Žmonių projektas“ prieš kelerius metus kartu su ES Jungtinių tyrimų centru šešiuose Europos miestuose vykdytas projektas, buvo skirtas kancerogeninio oro teršalo benzeno poveikiui tirti. Po nacionalinio radijo laidos, į kurios kvietimą atsiliepė daugiau nei reikia savanorių, žmones pavertėme vaikščiojančiais ir kalbančiais oro kokybės kontrolieriais. Jie buvo prisisegę benzeno matuoklius, kad galėtų konkrečią dieną stebėti benzeno poveikį jiems. Po to ištyrėme oro kokybės rodiklius ir tai, kaip savanorių elgesys tą dieną veikė jų sveikatą.

Visi savanoriai gavo savo rezultatų vertinimą. Vienas linksmas šio projekto epizodas buvo rimta išvada, kad norint sumažinti vėžį sukeliančių policiklinių aromatinių angliavandenilių poveikį, negalima kepti kumpio! Pasirodo, vienas vietos kavinėje dirbęs savanoris, kurio pareiga buvo kepti kumpį, patyrė tikrai didelį poveikį.

Šio linksmo nutikimo esmė yra tai, kad turime atsižvelgti į bendrą patalpų ir lauko teršalų sąveiką.

Ar galite pateikti Airijos iniciatyvos, padėjusios pagerinti patalpų orą, pavyzdį?

Vienas pavyzdys peršasi savaime – 2004 m. įvestas draudimas rūkyti. Airija yra pirmoji pasaulio šalis, uždraudusi rūkyti darbo vietose. Šis draudimas suteikė galimybę gerinant oro kokybę susitelkti ties profesinės aplinkos poveikio klausimu.

Galima dar paminėti įdomų faktą, kad viena nuo šio draudimo nukentėjusi pramonės sritis (ir tai, ko gero, buvo sunku numatyti) buvo sausojo valymo pramonė. Nuo 2004 m. šio verslo apimtys sumažėjo būtent dėl draudimo rūkyti. Taigi kartais galimas toks poveikis, kokio niekas nesitikėjo.

Kaip jūsų organizacija informuoja piliečius?

Piliečių informavimas yra pagrindinė mūsų iniciatyvų dalis ir kasdienis darbas. Dublino miesto taryba rengia metines ataskaitas, kuriose pateikiama praėjusių metų oro kokybės duomenų suvestinė. Visos šios ataskaitos skelbiamos internete. Be to, Airijos Aplinkos apsaugos agentūra turi oro stebėsenos tinklą, kuris teikia informaciją vietos valdžios institucijoms ir gyventojams.

Kitas unikalus Dublino pavyzdys yra šiais metais pradėtas vykdyti projektas „Dublinked“, kurį vykdant kaupiama ir viešojoje erdvėje skelbiama miesto tarybos turima informacija. Tai gali būti vietos valdžios institucijų, mieste paslaugas kasdien teikiančių privačių įmonių, taip pat ir gyventojų surinkti duomenys. Europos Komisija savo 2009 m. komunikate pažymi, kad pakartotinis viešojo sektoriaus informacijos panaudojimas vertas maždaug 27 milijardų eurų. Tai viena iš miesto tarybos iniciatyvų vėl išjudinti ekonomiką.

Kartu su kitais Europos miestais Dublinas dalyvauja eksperimentiniame oro kokybės projekte. Kaip Dublinas į jį pateko?

Dublino miesto taryba į projektą įsijungė EAA ir Europos Komisijos kvietimu. Projektą laikėme galimybe pasidalyti gerosios patirties pavyzdžiais ir pasimokyti vieniems iš kitų. Dalyvaudami projekte pastebėjome, kaip toli pažengę miestai, vedantys išmetamų teršalų apskaitą ir savo miestui parengę oro kokybės modelį. Tai paskatino ir Dublino miesto tarybą spręsti šiuos uždavinius. Tuomet jautėme, kad kaina bus labai didelė, jei teršalų apskaita rūpinsis ir oro kokybės modelį kurs vien miesto taryba. Todėl per Aplinkos apsaugos agentūrą susipažinome su kuriamu nacionaliniu modeliu, kurį buvo galima panaudoti ir regioniniu mastu, ir nusprendėme jį naudoti kaip pagrindą.

Daugiau informacijos

• Apie Dublino oro kokybę
• Viešasis informacijos portalas