Grafika informacija

Europos klimatas keičiasi

Lisa Marker — Thu, 15 Oct 2015 13:58:38 GMT

Kintantis klimatas paveiks beveik visus mūsų gyvenimo aspektus. Intensyvesni ir dažnesni krituliai daugelyje Europos vietų lems dažnus ir didelius potvynius. Dėl aukštesnės temperatūros ir sumažėjusio kritulių kiekio kitose Europos vietose, įskaitant pietų Europą, nemažai vietovių gali susidurti su sausromis.

Kaip galime paversti mūsų ekonomiką cikliška ir efektyviai naudojančia išteklius?

Nicole Kobosil — Wed, 11 Mar 2015 10:44:32 GMT

Dabar mes naudojame daugiau išteklių nei mūsų planeta gali atkurti per tam tikrą laiką. Mums reikia sumažinti sukuriamų atliekų bei išgaunamų medžiagų kiekį.

Klimato kaitos poveikio mažinimas

Lisa Marker — Thu, 15 Oct 2015 13:59:06 GMT

Europos Sąjungos pastangos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį duoda rezultatų. Iš tiesų tikimasi, kad ES savo vienašališką 20 proc. sumažinimo tikslą (palyginti su 1990 m.) pasieks dar prieš sutartą 2020 m. terminą. Be to, ES iki 2030 m. ketina savo emisijas sumažinti bent 40 proc. ir tęsti ekonomikos dekarbonizavimą iki 2050 m. Šiuo metu ES išmeta apie 10 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Degalų tipai ir ŠESD išlakos

Laura Cernahoschi — Fri, 09 Sep 2016 09:08:02 GMT

Transporto paklausa yra glaudžiai susijusi su ekonomine veikla: augimo laikotarpiais pagaminama daugiau produkcijos, pervežama daugiau prekių ir daugiau žmonių keliauja. Transporto poveikis žmonių sveikatai, aplinkai ir klimato kaitai yra glaudžiai susijęs su degalų pasirinkimu. Jau yra švarių alternatyvių degalų, įskaitant elektros energiją, kurie gali būti perspektyvūs benzino ir dyzelino pakaitalai. Kelionės ilgis vaidina svarbų vaidmenį nustatant degalų tipo tinkamumą.

Dėl temperatūros inversijos teršalai sulaikomi žemės paviršiuje

Laura Cernahoschi — Fri, 09 Sep 2016 09:23:21 GMT

Taršos atvejai yra labiau tikėtini temperatūros inversijos sąlygomis. Ilgais aukšto slėgio laikotarpiais žiemos mėnesiais saulės spinduliuotė pasiekia žemę ir ją įšildo. Jei nakties dangus be debesų, žemė greitai netenka šilumos ir oras prie jos paviršiaus atšąla. Šiltesnis oras pakyla ir veikia kaip gaubtas, todėl šaltesnis oras sulaikomas arti žemės paviršiaus. Teršalai, įskaitant kelių eismo teršalus, taip pat yra sulaikomi, taigi arčiausiai žemės esantis oro sluoksnis tampa vis labiau užterštas. Tai tęsiasi tol, kol pasikeičia vyraujančios meteorologinės sąlygos.

Atlieku srautai Europoje

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:31:26 GMT

ES-28 ir Norvegijoje 2010 m. iš viso susidare 2 500 milijonu tonu atlieku. Cia apžvelgiama iš kur atsiranda atliekos ir kas jas sudaro.

Dirvožemis ir klimato kaita

Lisa Marker — Thu, 15 Oct 2015 13:59:06 GMT

Dirvožemis yra svarbus klimato sistemos elementas, kurio reikšmė dažnai nepakankamai įvertinama. Tai antra pagal dydį anglies saugykla (arba „absorbentas“) po vandenynų. Svarbiausių sausumos ekosistemų atkūrimas ir tvarus žemės naudojimas miestų ir kaimų vietovėse gali padėti sumažinti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti.

Kaip maistas, kurį perkame, suvalgome ir nesuvalgome, daro poveikį aplinkai?

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:25:54 GMT

Kad maistas patektų į mūsų lėkštes, jį reikia pagaminti, apdoroti, supakuoti, atvežti ir paskirstyti. Kiekvienoje iš šių stadijų naudojami ištekliai, susidaro atliekos ir teršalai.

Kokie maisto atliekų šaltiniai Europoje?

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:29:39 GMT

Maždaug trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba patenka į atliekas. Maisto atliekos reiškia didelius kitų išteklių, pavyzdžiui, žemės, vandens, energijos ir darbo, nuostolius.

Oro teršalų poveikis miestuose

Laura Cernahoschi — Fri, 09 Sep 2016 09:15:26 GMT

Daugelis europiečių yra veikiami kenksmingos oro teršalų koncentracijos. Iki 30 proc. miestuose gyvenančių europiečių yra veikiami oro teršalų, kurių koncentracija yra didesnė nei nustatyta ES oro kokybės standartuose. Maždaug 98 proc. miestuose gyvenančių europiečių yra veikiami oro teršalų, kurių koncentracija laikoma žalinga sveikatai, atsižvelgiant į griežtesnes Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Transporto priemonių išlakos ir efektyvumas

Laura Cernahoschi — Fri, 09 Sep 2016 09:13:22 GMT

Iškastiniu kuru varomas kelių transportas yra reikšmingiausias su transportu susijusios oro taršos šaltinis. Kiekviena transporto priemonė turi kelis teršalų išmetimo šaltinius.

Grafika informacija

Nicole Kobosil — Wed, 11 Mar 2015 09:55:00 GMT

Kaip galime sumažinti atliekų kiekį arba geriau jas panaudoti?

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:34:19 GMT

Geriausias būdas sumažinti atliekų poveikį aplinkai – prevencija. Daug daiktų, kuriuos išmetame, galima panaudoti pakartotinai, o kitus galima perdirbti, kad taptų žaliava.

Kokie jūrose esančių šiukšlių šaltiniai ir jų poveikis?

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:35:31 GMT

Vis didėjantys į pasaulio vandenynus patenkančių šiukšlių kiekiai kenkia ekosistemų gyvybingumui, žudo gyvūnus ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Sprendimas – atliekų prevencija ir jų geresnis tvarkymas žemyninėje dalyje.

Koks ryšys tarp aplinkos, mūsų gerovės ir sveikatos?

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:20:48 GMT

Gamtiniai ištekliai reikalingi gamybai ir mūsų vartojimui, jie sukuria turtą ir darbo vietas bei prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir gerovės. Tačiau mūsų vartojimo lygis trikdo ekosistemų gebėjimą teikti mums išteklius.

Triukšmo tarša Europoje

Laura Cernahoschi — Fri, 09 Sep 2016 09:17:18 GMT

Iš daugelio šaltinių kylančio triukšmo tarša kelia vis didesnį susirūpinimą dėl aplinkos. Triukšmo taršos padariniai neigiamai veikia šį triukšmą patiriančių žmonių gerovę, laukinės gyvūnijos būklę ir pasiskirstymą, taip pat vaikų gebėjimą mokytis mokykloje.

Klimato kaita ir jūros

Lisa Marker — Thu, 15 Oct 2015 13:59:04 GMT

Dėl klimato kaitos šyla vandenynai, rūgštėja jūrinė aplinka ir keičiasi kritulių kiekio pasiskirstymo pobūdis. Šis veiksnių derinys dažnai dar labiau didina kitos žmogaus veiklos daromą neigiamą poveikį jūroms, lemdamas biologinės įvairovės mažėjimą vandenynuose.

Ar esame pasiruošę klimato kaitai?

Lisa Marker — Thu, 15 Oct 2015 13:59:04 GMT

Klimato kaita įvairiais būdais veikia mūsų sveikatą, ekosistemas ir ekonomiką. Tikėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais šis poveikis taps dar didesnis. Jei nebus imamasi priemonių, šio poveikio pasekmės – sveikatos sutrikimai, neigiamas poveikis ekosistemoms ir turtui bei infrastruktūrai padaryta žala – gali pareikalauti labai daug išlaidų.

ES tikslai siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį

Laura Cernahoschi — Fri, 09 Sep 2016 09:28:27 GMT

Siekiant sumažinti transporto poveikį aplinkai Europoje, buvo nustatyti keli ES tikslai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Transporto sektoriaus tikslai įtraukti į bendrąjį ES tikslą – iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį 80–95 proc.

Kiek komunalinių atliekų perdirbame?

Nicole Kobosil — Thu, 12 Mar 2015 09:33:04 GMT

Didžiąją dalį atliekų, kurias galima perdirbti, mes išmetame. Perdirbimas yra naudingas aplinkai, nes mažiau atliekų patenka į sąvartynus, o žaliavinės medžiagos panaudojamos naujiems produktams. Perdirbimas gali paskatinti inovacijas ir sukurti darbo vietų.

Klimato kaita ir žemės ūkis

Lisa Marker — Thu, 15 Oct 2015 13:59:05 GMT

Žemės ūkis ir prisideda prie klimato kaitos skatinimo, ir pats yra jos veikiamas. ES būtina mažinti iš žemės ūkio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pertvarkyti maisto gamybos sistemą, kad būtų galima susidoroti su klimato kaitos poveikiu. Augant pasauliniams poreikiams ir konkurencijai dėl išteklių, į ES maisto gamybą ir vartojimą reikia pažvelgti platesniame kontekste, susiejant žemės ūkį, energetiką ir maisto saugą.