Ūkininkavimo ateitis Europoje priklausys nuo to, kaip prisitaikysime prie klimato kaitos

Pakeisti kalbą
Article Paskelbta 2019-10-10 Paskutinį kartą keista 2019-12-10
3 min read
Praėjusią vasarą per Europą nuvilnijusios karščio bangos ir ekstremalūs oro reiškiniai pasiekė naujus rekordus, taip dar kartą išryškindami, kaip svarbu prisitaikyti prie klimato kaitos. Su Europos aplinkos agentūros (EAA) klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie jos ekspertu Blazu Kurniku kalbėjomės apie šio mėnesio pradžioje pasirodžiusią naują EAA ataskaitą apie tai, kaip klimato kaita veikia Europos žemės ūkį.

Neseniai paskelbtoje EAA ataskaitoje Europos ūkininkams piešiamos gan liūdnos perspektyvos. Galite išsamiau paaiškinti?

Ataskaitoje „Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymas prie jos Europos žemės ūkio sektoriuje“ nagrinėjama, kaip klimato kaita paveikė žemės ūkio sektorių, ir pristatomos perspektyvos ateinantiems metams. Akivaizdu, kad prognozuojama klimato kaita neigiamai paveiks žemės ūkį daugelyje Europos vietų, ypač pietuose. Ataskaitoje rašoma apie dalį žemės ūkio sektoriaus, būtent derlių ir gyvulininkystę bei gyvulininkystės produktus, ir daugiausia dėmesio skiriama maisto ir pašarų gamybos poreikiams. Joje taip pat apžvelgiami galimi prisitaikymo prie klimato kaitos politiniai sprendimai įvairiais valdymo lygmenimis, būtent programos ir įvairios prisitaikymo ūkio lygmeniu priemonės.

Kaip klimato kaita paveiks žemės ūkį? Kurios Europos dalys nukentės labiausiai?

Klimato kaita jau padarė žalą Europos žemės ūkio sektoriui ir tai tęsis ateityje. Temperatūros svyravimai ir krituliai bei ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai jau daro įtaką derliui ir gyvulininkystės produktyvumui Europoje. Dėl to kai kuriose pietinėse Europos dalyse žemės ūkio paskirties žemė gali tapti nebenaudojama dėl klimato sąlygų.

Oro ir klimato sąlygos taip pat turi įtakos laistyti, gyvuliams girdyti, žemės ūkio produktams perdirbti reikalingo vandens prieinamumui, taip pat transportavimo ir laikymo sąlygoms. Trumpuoju laikotarpiu būsima klimato kaita gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį sektoriui dėl ilgesnių auginimo sezonų ir tinkamesnių sąlygų pasėliams kai kuriose Šiaurės Europos dalyse, tačiau dėl vandens trūkumo, karščio bangų, didelio kritulių kiekio, kuris prisideda prie dirvožemio erozijos, ir dėl kitų ekstremalių meteorologinių bei klimato reiškinių, žemės ūkio derlius sumažės.

Be to, neišvengiamas už Europos ribų pasireiškiančios klimato kaitos poveikis gali turėti įtakos produktų kainai, kiekybei ir kokybei, taigi ir prekybos srautams, kurie savo ruožtu gali paveikti Europos žemės ūkio pajamas.

Ar žemės ūkio sektorius yra labiau pažeidžiamas klimato kaitos nei kiti sektoriai?

Klimato kaita turi ir turės poveikį visiems ekonomikos sektoriams. Žemės ūkio gamyba labai priklauso nuo oro ir klimato sąlygų, todėl jis yra vienas labiausiai pažeidžiamų sektorių. Temperatūros pokyčiai ir krituliai, taip pat ekstremalios oro sąlygos ir ekstremalūs klimato reiškiniai turi poveikio derlingumui ir gyvulininkystės produktyvumui ir žemės ūkio pajamoms ir dėl to kai kuriuose Europos regionuose sukelia didelių ekonominių nuostolių.

Kokios rekomendacijos pateikiamos ataskaitoje, ypač ūkininkams, norintiems užtikrinti savo ūkio gyvybingumą ir tvarumą?

Jau yra daugybė galimybių ūkiuose įgyvendinti įvairias priemones, siekiant pagerinti dirvožemio ir vandens valdymą; tai gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos, švelninti jos poveikį, gerinant aplinką ir ekonomiką. Tačiau daugelis ūkių dar nėra prisitaikę, pavyzdžiui, trūksta išteklių investicijoms, politikos iniciatyvų, skirtų prisitaikyti, institucinių gebėjimų ir galimybių įgyti žinių, kaip prisitaikyti.

Kuo Europos Sąjunga padėjo sektoriui ir ūkininkams prisitaikyti?

ES žemės ūkio sektorių reglamentuoja ES politika, visų pirma bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). 2013 m. priimta ir 2018 m. įvertinta ES prisitaikymo strategija yra pagrindinis ES lygmens prisitaikymo prie klimato kaitos veiksnys. Tiek strategija, tiek BŽŪP padėjo imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų žemės ūkio sektoriuje. Naujoje siūlomoje 2021–2027 m. bendroje žemės ūkio politikoje prisitaikymas iškeltas kaip tikslas, dėl kurio ES valstybėms narėms gali tekti daugiau finansuoti prisitaikymo priemones šiame sektoriuje.

ES valstybės narės savo nacionalinėse prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose ar nacionaliniuose prisitaikymo planuose žemės ūkio sektorių nurodo kaip prioritetinę sritį. Tipinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu yra informuotumo didinimas, praktinės ekstremalių oro sąlygų arba rizikos pasidalijimo strategijų poveikio ir rizikos mažinimo priemonės, drėkinimo ir apsaugos nuo potvynių infrastruktūros kūrimas ir įgyvendinimas.

Kuo EAA padeda prisitaikyti prie klimato kaitos?

Teikdama atitinkamą informaciją, EAA remia prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų plėtojimą ir įgyvendinimą Europoje, ES politikos vertinimą ir ilgalaikių prisitaikymo prie klimato kaitos ir stichinių nelaimių rizikos mažinimo strategijų rengimą. Paskelbėme keletą ataskaitų apie prisitaikymą, įskaitant klimato kaitos poveikio ir pažeidžiamumo vertinimą Europoje, sektorių (energetikos, transporto ir žemės ūkio) prisitaikymo vertinimus.

Agentūra taip pat rengia nacionalinių, regioninių ir miesto klimato kaitos strategijų ir veiksmų planų vertinimus. Be to, EAA kartu su Komisija taip pat prižiūri ir valdo Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą (Climate-ADAPT).

Blaz Kurnik

EAA klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie jos ekspertas

Pokalbis paskelbtas 2019 m. rugsėjo mėn. EEA informaciniame biuletenyje Nr. 03/2019

Temporal coverage

Dokumento veiksmai
Straipsniai
Menu
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us