Tarptautinis bendradarbiavimas

Pakeisti kalbą
Puslapis Paskutinį kartą keista 2017-06-22
Didžioji dalis aplinkosaugos klausimų yra tarpvalstybinio pobūdžio, dauguma – pasaulinio masto. Valstybės veiksmingai juos spręsti gali tik bendradarbiaudamos tarptautiniu lygmeniu.

Reglamentas, kuriuo įsteigti EAA ir Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (EIONET), numato aktyvų tarptautiniį bendradarbiavimą pagrindinėse EAA veiklos srityse. Tarp EAA užduočių – skatinti, kad į tarptautines aplinkos stebėjimo programas būtų įtraukta informacija apie Europos aplinką, bendradarbiauti su regioninėmis ir tarptautinėmis įstaigomis įgyvendinant regionines ir tarptautines programas, pvz., su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), taip pat bendradarbiauti su ES nepriklausančių šalių institucijomis.

EAA tarptautinio lygmens veiklą galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes:

  1. Tarptautinis bendradarbiavimas ir EIONET
  2. Regioniniai santykiai ES kaimynystėje
  3. Santykiai su tarptautinėmis organizacijomis, JT įstaigomis ir bendradarbiavimas įgyvendinant pasaulines konvencijas
  4. Santykiai su ne Europos šalimis ir regionais

1. Tarptautinis bendradarbiavimas ir EIONET

Nors EIONET daugiausia dėmesio skiria EAA valstybėms narėms, pačiu EAA reglamentu numatyta nuostata dėl bendradarbiavimo su „šalių, kurios nėra Bendrijos narės, institucijomis, galinčiomis teikti duomenis, informaciją, dalytis patirtimi“. Šia nuostata ES nepriklausančioms šalims suteikta galimybė dalyvauti EIONET veikloje, o vėliau tapti EAA narėmis.

EIONET veikloje griežtai dalyvauja tik EAA valstybės narės. Praktiškai EIONET veikla apima ir tvirtą bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų šalimis (EAA bendradarbiaujančios šalys).

2. Regioniniai santykiai ES kaimynystėje

EAA yra sukaupusi ilgametę bendradarbiavimo, apimančio įvairias temas ir sritis, taip pat su EIONET nepriklausančiomis šalimis, patirtį. Visų pirma, ji bendradarbiauja su įvairiomis regioninėmis įstaigomis, įgyvendinant regioninius procesus. Ši veikla apima geografines sritis, kurios yra glaudžiai susijusios su ES arba turi su ja tarpvalstybinį geografinį ar geopolitinį ryšį, ir tokiomis, kuriose veikia aiškiai nustatyta ES politika.

Pagrindinis EAA finansavimo veiklos siekis Europos regionų atžvilgiu yra padėti rinkti informaciją apie aplinką ir vykdyti atitinkamus vertinimus, įgyvendinant įvairias konvencijas ir kitus procesus. Atsižvelgiant į poreikius, EAA veikla aprėpia viską nuo dalijimosi duomenimis ir informacija iki pagalbos atliekant vertinimus, taip pat tinklaveikos skatinimo ir informacija grindžiamų partnerysčių.

2010–2015 m. laikotarpiu EAA sulaukė papildomo ES finansavimo, kuriuo buvo remiamas bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) principų ir gerosios patirties įgyvendinimas šiose Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse:

  • Rytų partnerystės šalys – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika, Ukraina;
  • Viduržemio jūros pietinio regiono šalys partnerės – Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Tunisas.

Šis bendradarbiavimas buvo tęsiamas teikiant papildomą paramą, gautą pagal du naujus projektus, kuriuos pradėta įgyvendinti 2016 m. vasario 1 d. Šių projektų dėmesio centre – Europos kaimynystės partnerės iš rytų ir pietų regionų pagal Europos kaimynystės priemonę (ENI), kurią finansuoja Europos Komisija (Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD). Minėti projektai:

  • Bendros informacijos apie aplinką sistemos principų ir praktikos įgyvendinimas rytų partnerystės šalyse (ENI BIAS II rytų projektas);
  • Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) principų ir praktikos įgyvendinimas EKP pietų regione (BIAS paramos mechanizmas), įgyvendintas kartu vykdant Jungtinių Tautų aplinkos programos Viduržemio jūros regiono veiksmų planą.

Konkreti veikla grindžiama rezultatais, pasiektais vykdant ankstesnio projekto veiklą, ir ja siekiama stiprinti nuolatinį aplinkosauginių rodiklių ir vertinimų teikimą, nes jais prisidedama prie žiniomis grindžiamo politikos kūrimo ir gero aplinkos apsaugos srities valdymo. Nors pagrindiniu tikslu bus laikomas regioninis aspektas ir suderinamumas, įgyvendinama veikla taip pat bus siekiama teikti konkrečiai šaliai pritaikytą paramą ir techninę pagalbą nustatytose nacionalinėse prioritetinėse srityse.

EAA taip pat bendradarbiauja su Arkties taryba ir jos darbo grupėmis. EAA tikslai yra trijų krypčių: 1) vertinti Europos Arkties problemas, pripažįstant, kad Arktis yra ES dalis ir kad penkios iš aštuonių Arkties tarybos narių yra EAA narės; 2) padėti ES ir EAA Arkties valstybėms prisidėti vykdant Arkties vertinimo procesus ir 3) daryti poveikį Arkties poliarinio rato procesams, skatinant EAA ir (arba) EIONET pripažįstamus metodus ir BIAS principus, pvz., prisidedant prie Tvarių Arkties stebėjimo tinklų veiklos.

3. Santykiai su tarptautinėmis organizacijomis

EAA yra išlaikiusi ilgai gyvuojančią tradiciją bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir JT įstaigomis, visų pirma tomis, kurios sprendžia su aplinka susijusius ir panašius aspektus, pvz., su pasauliniu lygmeniu veikiančia JT aplinkos programa ir visos Europos lygmeniu veikiančia JT Europos ekonomine komisija. Šie santykiai apima tiek temines sritis (pvz., klimato kaitą ir biologinę įvairovę), tiek keletą sričių apimantį bendradarbiavimą. Kalbant apie temines sritis, EAA teikia duomenis ir dalijasi praktine patirtimi, kad padėtų ES ir EAA valstybėms narėms ir bendradarbiaujančioms šalims įgyvendinant tarptautinius susitarimus ir dalyvaujant naujai sukurtose JT pasaulinio vertinimo platformose. Vykdydama keletą sričių apimančią veiklą, EAA daugiausiai dėmesio skiria dalijimuisi žiniomis ir BIAS principų skatinimui, kad prisidėtų stiprinant žinių ir politikos sąveiką.

EAA, vykdydama tiek pagal temas suskirstytą, tiek keletą sričių apimančią veiklą, veikia kaip tiesioginis tokių įstaigų partneris ir dalijasi praktine patirtimi, naudinga šiuo metu vykstantiems procesams, taip pat padeda ES ir EAA valstybėms narėms ir bendradarbiaujančioms šalims vykdyti jų įsipareigojimus teikti ataskaitas, vertinimus ir (kartu) formuoti ES nuomonę. Veikla, kuria padedama ES ir EAA valstybėms narėms ir bendradarbiaujančioms šalims, vykdoma atsižvelgiant į svarbiausius politinius procesus. Vienas tokių pavyzdžių – Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), kurią įgyvendinant EAA aktyviai padeda atlikti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą.

Priėmus Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., įskaitant darnaus vystymosi tikslus, nacionaliniu, regionų ir pasauliniu lygmenimis reikia sukurti konkretesnį su Darbotvarke iki 2030 m. susijusių tolesnių veiksmų ir peržiūros pagrindą. EAA atliks ypač svarbų vaidmenį regionų lygmeniu, prisidėdama prie stebėjimo ir peržiūros veiklos. Ši veikla bus vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir ES valstybėmis narėmis.

Taip pat toliau vykdoma veikla įgyvendinant Žemės stebėjimo grupės sukurtą Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą ir JT pasaulinės geoerdvinės informacijos valdymo iniciatyvą.

4. Santykiai su ne Europos šalimis ir regionais

EAA dalijasi savo praktine patirtimi, žiniomis ir metodais su įvairiomis ne Europos nacionalinėmis ir regioninėmis įstaigomis. Nuolatinis dialogas su JAV aplinkos apsaugos agentūra tęsiasi jau beveik 20 metų, o su Vidurinės Azijos šalimis informacija keičiamasi pastaruosius 15 metų. Be to, EAA palaiko ryšius ir vykdo informacijos mainus su, pvz., Australijos, Kanados, Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos, institucijomis ir įstaigomis, taip pat regionų lygmeniu – su Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos įstaigomis.

Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
 
 
 
 
 
Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100