kitas
ankstesnis
punktai

Article

Alpės — Dabartinis klimato kaitos poveikis Europoje

Article Paskelbta 2010-03-22 Paskutinį kartą keista 2023-03-21

„Vakar mes su alpinistų grupe kopėme į Šveicarijoje esantį Materhorno kalną. Mes kilome Hornlio ketera. Tai yra gerai žinomas maršrutas, pirmą kartą išbandytas 1865 metais. Aš ten kopiu kiekvieną vasarą. Tokie dažnai naudojami maršrutai tampa pavojingi ir keli jau buvo uždaryti. Uoliena šimtus ar tūkstančius metų buvo sutvirtinta amžinojo įšalo, kuris dabar tirpsta. Dieną jis tirpsta, o naktį užšąla, dėl to uoliena trupa. Kiekvienais metais šis procesas vyksta vis aukščiau kalnuose.“

Kalnų gidas ir slidinėjimo instruktorius Sebastianas Montazas (Sebastian Montaz) gyvena Prancūzijos Šamoni (Chamonix) regione įsikūrusiame Sen Žervė (Saint Gervais) miestelyje. Jis užaugo Prancūzijos Alpėse, tačiau dirba alpinistų ir slidininkų gidu visame Alpių regione.

„Kalnai paprastai keičiasi lėtai. Tačiau čia, Alpėse, mes matome pokyčius beveik kiekvienu metų laiku. Nuo mano vaikystės kalnai smarkiai pasikeitė ir kas žino, kaip atrodys Alpės, kai užaugs mano dukra.“

„Per pastaruosius penkerius metus buvo neįmanoma kopti į kalnus sniegu ir ledu nuo birželio iki liepos, o dabar kopimas yra nesaugus nuo birželio iki rugsėjo pabaigos. Praėjusią žiemą mes turėjome daugiausia sniego per pastaruosius devynerius metus, tačiau tokios žiemos dabar yra išimtis“, – pasakoja Sebastianas.

Klimato kaita daro poveikį Alpėms – nuo uolieną sutvirtinančio amžinojo įšalo struktūros iki sniego kiekio ir kokybės. Ledynai traukiasi, o ledo ir sniego tiltai tirpsta. Meistriškas kalnų gido darbas keičiasi, nes tradiciniai maršrutai tampa nesaugūs. Kai kurių ledynų, kuriuos buvo galima pereiti prieš penkerius metus, neliko. Ledas nutirpo apnuogindamas uolas.

Europos simbolis

Alpės – tai Europos simbolis. Šiuose kalnuose ne tik įsikūrę vieni geriausių žemyno kurortų, bet ir yra keturiasdešimt procentų Europos gėlo vandens atsargų. Šis vanduo yra tiekiamas dešimtims milijonų europiečių, gyvenančių žemesnėse vietovėse. Nenuostabu, kad Alpės kartais yra vadinamos Europos vandens bokštais.

Šis gėlas vanduo yra gyvybiškai svarbus ne tik aštuonioms Alpių regiono šalims, bet ir didžiulei žemyninės Europos daliai. Neseniai paskelbtoje EAA ataskaitoje „Regiono klimato kaita ir prisitaikymas. Alpės susidūrė su besikeičiančių vandens atsargų iššūkiu“ nagrinėjamas klimato kaitos poveikis gėlo vandens atsargoms ir poreikiui pagrindiniuose Alpių regionuose.

Dėmesio centre: klimato kaitos poveikis Alpių ekosistemai

Klimato kaita turi poveikį ne tik geriamojo vandens atsargoms, bet ir kitoms Alpių ekosistemos teikiamoms paslaugoms. Temperatūrai padidėjus 1 °C, žemutinė amžinojo sniego riba pakyla maždaug 150 metrų. Dėl to žemesniame aukštyje kaupsis mažiau sniego. Beveik pusei visų slidinėjimo kurortų Šveicarijoje ir net didesniam jų skaičiui Vokietijoje, Austrijoje bei Pirėnų kalnuose ateityje bus sudėtinga pritraukti turistus ir žiemos sporto mėgėjus.

Augalų rūšių arealai taip pat plečiasi į šiaurę ir kyla į kalnus. Vadinamieji „augalai pionieriai“ pradeda augti vis aukščiau kalnuose. Prie šalčio prisitaikę augalai šiuo metu yra išstumiami iš savo arealų. Iki XXI amžiaus pabaigos Europos augalų arealai gali išplisti šimtus kilometrų į šiaurę, o 60 procentų kalnuose augančių augalų rūšių gali išnykti.

Taip pat manoma, jog ir toliau tirpstant amžinajam įšalui, gamtai kils daugiau grėsmių, o aukštai kalnuose esančiai infrastruktūrai bus padaryta daugiau žalos. 2003 metais visoje Europoje kilo karščio banga ir mes matėme, kokį skaudų poveikį žmonių sveikatai ir nuo vandens priklausantiems ekonomikos sektoriams (pvz., elektros energijos gamybai) gali turėti aukštesnės nei paprastai temperatūros ir sausra. Vien tais metais Alpėse ištirpo dešimtadalis ledynų, o visoje Europoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių.

Alpėse jau matyti, su kokiais iššūkiais susidurs ekosistemos, arealai ir populiacijos visoje Europoje ir pasaulyje. Toliau pateiktoje istorijoje apie Arktį žmonės, gyvenantys Europoje prie Arkties vandenyno, mums papasakos, kaip klimato kaita jau veikia jų gyvenimą.

Alpės – besikeičianti ekosistema

Sebastiano Montazo teigimu, kalnai paprastai keičiasi lėtai. Tačiau per pastarąjį šimtmetį Alpių klimatas smarkiai pasikeitė – temperatūra pakilo 2 C, o tai yra dukart daugiau nei pasaulio vidurkis. Dėl to tirpsta Alpių ledynai. Nuo 1850 m. Alpių kalnuose ištirpo maždaug pusė ledo, o nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio vidurio ledynų tirpimo procesas itin paspartėjo.

Taip pat kyla žemutinė amžinojo sniego riba ir keičiasi kritulių forma (lietus, sniegas, kruša ir šlapdriba). Daug mažų bei vidutinio dydžio ledynų gali išnykti jau pirmojoje šio amžiaus pusėje. Nustatyta, kad regionuose, kuriuose šiuo metu žiemą sninga, ateityje šiuo metų laiku vis dažniau lis, dėl to žmonės galės vis rečiau džiaugtis apsnigtomis gatvėmis. Žiemą dažnesni lietūs turi įtakos tam, kaip kalnuose žiemą vanduo yra surenkamas ir kaupiamas, o šiltesniais vasaros mėnesiais – paskirstomas. Taigi manoma, jog vandens nuotėkis žiemą pagausės, o vasarą – sumažės.

Vandens ciklas ir klimato kaita

Alpėse žiemą vanduo yra surenkamas ir kaupiamas sniego ir ledo pavidalu ledynuose, ežeruose, požeminio vandens telkiniuose ir dirvoje. Visą pavasarį ir vasarą ledas ir sniegas lėtai tirpsta, o vanduo įteka į tokias upes kaip Dunojus, Reinas, Po ir Rona, kurių ištakos yra kalnuose. Taip yra gaunamas vanduo, kai žemesnėse vietovėse mažėja jo atsargos ir kai jo poreikis yra didžiausias.

Šį subtilų procesą, paremtą įprastiniu vandens kaupimu ir sniego bei ledo tirpimu, šiuo metu veikia klimato kaita. Kokį poveikį klimato kaita turės Alpių ekosistemoms? Kaip pasikeis ekosistemų paslaugos? Kaip mes galime padėti?

Ekosistemos paslaugoms kylanti grėsmė

Alpių „vandens bokštai“ yra nepaprastai jautrūs meteorologinių ir klimato procesų, kraštovaizdžio bei žmonių vandens naudojimo pokyčiams. Jie gali turėti poveikį dešimtims milijonų europiečių tiekiamo vandens kokybei ir kiekiui.

Klimato kaita gali smarkiai pakeisti vandens ciklą Alpėse. Manoma, jog dėl pokyčių, susijusių su krituliais, sniego kiekiu ir vandens kaupimu ledynuose, bus kitaip paskirstomas vanduo. Tai reiškia, kad vasarą bus daugiau sausrų, o žiemą – potvynių ir nuošliaužų, taip pat vandens atsargos bus nepastovesnės visus metus. Vandens kokybė irgi pasikeis.

Vandens stygius ir dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai bei vis didėjantis vandens poreikis (pvz., drėkinamajai žemdirbystei ar plūstantiems turistams) gali pakenkti ekosistemos teikiamoms paslaugoms ir ekonomikos sektoriams. Tokiu atveju nukentės namų ūkiai, žemės ūkis, energijos gamyba, miškininkystė, turizmas bei upių laivyba. Tai gali paaštrinti dabartines vandens atsargų problemas ir sukelti konfliktą tarp Alpių regione ir už jo ribų gyvenančių vandens vartotojų. Pirmiausia Pietų Europoje gali dažniau kilti sausrų.

Vanduo – išteklius, kuriam mes dažnai neteikiame per daug reikšmės, – besikeičiant klimatui įgyja naują vertę.

Ar žinojote

  • Kad upės baseinas(5) – tai sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į jūrą per vienos upės žiotis ar deltą.
  • Upės baseino valdymas(6) – tai upės – nuo šaltinio iki jūros – ir ją supančio kraštovaizdžio apsauga. Tai pagrindinė veikla, sauganti vandens atsargas ir užtikrinanti jo kokybę bei pakankamą kiekį. Šioje veikloje dažnai dalyvauja įvairūs sektoriai bei valdžios institucijos.

Vienos gatvėse

„Vanduo, kurį mes vartojame Vienoje, teka mažiausiai 100 kilometrų iš kalnų šaltinių“, – teigia už šaltinių apsaugą bendrovėje „Vienos vandenys“ atsakingas dr. Gerhardas Kušnigas (Gerhard Kuschnig). Dr. G. Kušnigas gyvena už kelių šimtų kilometrų nuo kalnų gido Sebastiano namų Alpėse. Tačiau klimato kaita jam irgi kelia nerimą.

„Kol kas realių problemų dėl vandens kiekio ar kokybės nėra, tačiau ateitis yra neaiški. Valdyti klimato kaitą reiškia valdyti neaiškumą. Mes norime būti tikri, kad sau užduodame teisingus klausimus“, – priduria Dr. G. Kušnigas.

Dviem milijonams Vienos ir Graco miestų bei aplinkinių vietovių gyventojų vanduo yra tiekiamas iš vieno Austrijos Alpių regiono. Dėl to šiame regione trykštantys gėlo vandens šaltiniai yra saugomi įstatymų. Šiose kalnuotose vietovėse vandeningieji sluoksniai (prisotinta uoliena, pro kurią gali nesunkiai tekėti vanduo) yra labai lengvai pažeidžiami dėl uolienos geologinės sandaros, klimato procesų ir žemės naudojimo – tai turi didelį poveikį vandens kokybei ir kiekiui.

Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūrė šis regionas, prisitaikydamas prie klimato kaitos, yra gėlo vandens kokybės ir pakankamo kiekio išsaugojimas. Gerą vandens kokybę galima užtikrinti tik ilgą laiką saugant žemę, per kurią teka vanduo. Visi su žemės naudojimu susiję pokyčiai, tarp jų – nauji ūkininkavimo metodai ir statyba, veikia vandens kokybę ir kiekį. Viena netoliese esančius kalnų šaltinius saugo jau daugiau kaip 130 metų, pamažu plėsdama saugomo vandens teritorijas ir draustinius. Saugomo vandens teritorijų, kurios yra Štirijoje ir Žemutinėje Austrijoje, plotas siekia maždaug 970 km2.

Vandens ciklas

„Vanduo skverbiasi pro paviršinius uolienos sluoksnius, paskui cirkuliuoja kalno viduje ir, pasiekęs nepralaidžius sluoksnius, nuteka į šaltinius, taip grįždamas į paviršių“, – aiškina Dr. G. Kušnigas.

„Laiko tarpas tarp vandens įsiskverbimo (įsigėrimo į žemę), iškritus krituliams, ir nuotėkio (grįžimo į paviršių nutekant į šaltinį) yra labai trumpas. Vykstant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, pavyzdžiui, iškrentant dideliam kritulių kiekiui ar greitai tirpstant sniegui, yra sujudinama daug nuosėdinių uolienų, o tai atsiliepia vandens kokybei. Didelio nuosėdinių uolienų kiekio dažnai neįmanoma pašalinti iš vandens per trumpą laiką prieš jam nutekant į šaltinius. Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė didėja besikeičiant klimatui.“

Klimato kaita

Besikeičiančios šio regiono klimato sąlygos, pvz., kylanti temperatūra, turės tiesioginį poveikį vandens atsargoms ir kokybei – vanduo greičiau garuos ir vyks su krituliais susiję pokyčiai. Klimato kaita taip pat daro netiesioginį poveikį vandens ištekliams, sukeldama augmenijos pokyčius.

Dviejuose trečdaliuose saugomos teritorijos auga miškai. Regiono miškotvarkos, kaip ir žemės ūkio, tikslas yra saugoti geriamąjį vandenį. „Šiuo metu didžiausia klimato kaitos keliama grėsmė – padidėjusi dirvos erozija, kuri kelia pavojų miškams. Jei neliks medžių ir atitinkamų augalų, dirva bus išplauta, o juk ji valo vandenį. Kylant temperatūrai atsiras naujų medžių rūšių. Klimato kaita sukelia neaiškumą ir lemia naujus veiksnius, o tai visada kelia riziką“, – teigia Dr. G. Kušnigas.

Prisitaikymas prie klimato kaitos ir dalijimasis patirtimi

Vandentiekio bendrovė šiuo metu atlieka svarbų uždavinį – šviečia visuomenę. Vandens problemų mokykla pastaruosius 13 metų moko vietos vaikus apie vandens ir regiono, iš kur jis yra tiekiamas, kraštovaizdžio svarbą. Yra reguliariai rengiamos mokinių išvykos į kalnus prie šaltinių, kad jie galėtų geriau suprasti, iš kur yra gaunamas vanduo. Be to, yra svarbu teikti informaciją aukštai Alpėse gyvulius ganančių ūkininkų bendruomenei. Ji taip pat yra atsakinga už žemių, esančių aplink šaltinius, apsaugą, ypač nuo gyvulių išmatų.

Vandentiekio bendrovė „Vienos vandenys“ kartu su kitais vandens tiekėjais jau dalyvauja projektuose, skirtuose aptarti klimato kaitos poveikį ir prisitaikymą prie jos. Pavyzdžiui, projekte „CC-WaterS“ dalyvauja 18 organizacijų iš 8 šalių. Šio projekto metu jos dalijasi savo patirtimi ir svarsto bendrus prisitaikymo būdus.

Prisitaikymo prie klimato kaitos politika

„Prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonių dažnai imamasi atsakant į ekstremalius meteorologinius reiškinius, kurie skatina veikti“, – sako Stefanas Izoardas (Stéphane Isoard), dirbantis EAA Žmogaus ir gamtos pažeidžiamumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus sprendžiančioje grupėje.

„2003 metais kilusi karščio banga yra tinkamas pavyzdys, į kurį atsižvelgiant dabar turi būti sukurtos ir netrukus įgyvendintos prisitaikymo strategijos, paremtos išsamesne pažeidžiamų regionų, sektorių bei žmonių sistemine analize, jei mes norime, jog jos ateityje būtų veiksmingos kovojant su neišvengiamu klimato kaitos poveikiu. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir vandens išteklių problemų sprendimas turi būti valdomi vietos lygiu platesniame regiono, šalies ir ES kontekste“, – tvirtina jis.

Pirmiausia reikės veiksmingai valdyti per valstybes tekančių upių baseinus. Pavyzdžiui, iki šiol šalys labai mažai bendradarbiavo valdydamos vandens stygių upių baseinuose, kurie prasideda Alpių regione arba į kuriuos iš jo teka upeliai. ES yra tvirtai pasiryžusi padėti vykdyti šį procesą gerinant bendradarbiavimo sąlygas.

Klimato kaitos poveikio mažinimas – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas, t. y. nevaldomo klimato kaitos poveikio išvengimas. Tiesa, net jei nuo šiandien nebebus išmetamos šios dujos, klimatas vis tiek dar ilgai keisis dėl atmosferoje per ilgą laiką susikaupusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Dėl to mes turime pradėti prisitaikyti prie klimato kaitos. Prisitaikymas prie klimato kaitos – tai žmogaus ir gamtos sistemų jautrumo klimato kaitos padariniams, pvz., potvyniams, sausroms, pakilusiam jūros lygiui, ligoms ir karščio bangoms, įvertinimas ir šios problemos sprendimas. Prisitaikyti prie klimato kaitos taip pat reiškia iš naujo apsvarstyti, kur ir kaip mes gyvename dabar ir gyvensime ateityje, iš kur gausime vandens, kaip apsisaugosime nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių?

Išsamesnės informacijos apie „Signaluose“ apžvelgtas temas galima rasti mūsų tinklalapyje www.eea.europa.eu.

 

5.   Vandens pagrindų direktyva

6.   Vandens pagrindų direktyva

 

 

 

Permalinks

Geographic coverage

Dokumento veiksmai