Apie aplinką ir sveikatą

Europoje didžiausios su aplinką susijusios sveikatos problemos kyla dėl oro užterštumo patalpose ir lauke, prastos vandens kokybės, blogos sanitarijos ir pavojingų cheminių medžiagų. Su tuo susijusios tokios sveikatos problemos kaip kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligos, vėžys, astma ir alergijos, o taip pat reprodukciniai ir neurologinio vystymosi sutrikimai.

Didžiausią žalą daro smulkios kietosios dalelės ir pažeminis ozonas dėl oro taršos. ES švaraus Europos oro (CAFE) programos apskaičiavimu 348 000 ankstyvų mirties atvejų nulemia smulkių kietųjų dalelių (PM_2,5) poveikis. Esant dabartiniam užterštumo lygiui, vidutinė gyvenimo trukmė sumažėja maždaug metais.

ES triukšmo poveikio Žaliojoje knygoje teigiama, kad maždaug 20 proc. ES gyventojų kenčia nuo triukšmo, kurį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu, t. y. galinčiu sukelti susierzinimą, miego sutrikimus ir pakenkti sveikatai.

Transportas, ypač miestuose, yra vienas iš pagrindinių oro taršos ir triukšmo šaltinių.

Daug mažiau žinoma apie cheminių medžiagų poveikį sveikatai. Vis didėja susirūpinimas dėl mažų kiekių cheminių medžiagų mišinio poveikio per ilgą laiką mūsų gyvenimo metu, ypač ankstyvoje vaikystėje ir nėštumo metu.

Patvarios cheminės medžiagos, turinčios ilgalaikį poveikį, pvz., polichloruoti bifenilai (PCBs) ir freonai (VFC), ir ilgaamžėse konstrukcijose, pvz., statybinėse medžiagose, naudojamos medžiagos gali kelti pavojų net palaipsniui nutraukus jų gamybą.

Daugelis teršalų, kurie žinomai kenkia žmonių sveikatai, palaipsniui imami reglamentuotai kontroliuoti. Tačiau atsiranda naujų dalykų, kurių keliai aplinkoje ir poveikis sveikatai kol kas mažai suprantami. Pavyzdžiu gali būti elektromagnetiniai laukai (EMF), į aplinką patekę vaistai ir kai kurios infekcinės ligos (kurių plitimui gali turėti įtakos klimato kaita). Turi būti skatinamas „išankstinio perspėjimo“ sistemų diegimas, kad sutrumpėtų laikas tarp galimo pavojaus aptikimo ir politinio veiksmo ar įsikišimo.

Žmogaus sveikatai visuomet grėsė tokie pavojai kaip audros, potvyniai, gaisrai, nuošliaužos ir sausros. Jų pasekmes apsunkina pasirengimo stoka ir tokie žmonių veiksmai kaip miškų iškirtimas, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.