Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Atliekos ir materialiniai ištekliai / Politikos kontekstas

Politikos kontekstas

Pakeisti kalbą
ES politika vis labiau pabrėžia išteklių naudojimą ir atliekas, pirmiausia – ES tvaraus vystymosi strategija ir šeštąja aplinkosaugos veiksmų programa (6EAP). 6EAP aiškiai raginama „ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo“. Bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų aplinkos programa 2007 m. Europos Komisijai įsteigė tarptautinę tausaus išteklių valdymo darbo grupę.

Beveik visos Europos Bendrijos politikos kryptys turi įtakos gamtinių išteklių naudojimui ir valdymui. Tarp svarbiausių yra bendroji žemės ūkio politika, bendroji žuvininkystės politika, regioninė plėtros politika ir transporto bei energetikos politika. Keletas kompleksinių aplinkosaugos strategijų skirtos tausiam išteklių naudojimui ir valdymui, įskaitant Darnaus vsytymosi strategiją, 6-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, ir 2005 m. temines atliekų prevencijos ir perdirbimo ir tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategijas.

Tebevykstantys politikos debatai rodo poreikį geriau integruoti su aplinkosauga ir ištekliais susijusius interesus į sektorių ir kitos politikos sritis. Kai kurie iš likusių klausimų susiję su tuo, kaip įvertinti išteklių naudojimo poveikį aplinkai, kokioms prioritetinėms sritims ar konkretiems ištekliams turi būti skirtas pagrindinis politinio įsikišimo dėmesys ir kaip nustatyti tikslus bei matuoti tausaus išteklių naudojimo ir valdymo pažangą.

Kadangi techninio veiksmingumo naudą dažnai nustelbia plintantis vartojimas, mažai tikėtina, kad išteklių naudojimą ir atliekų susidarymą galima būtų sumažinti vien technologiniais patobulinimais. Gali prireikti kritiškai persvarstyti dabartinio gyvenimo būdo ir vartojimo pobūdį ir technologiją derinti su kitomis politikos priemonėmis

Nors ES politika dėl išteklių tik vystosi, atliekų politika tiek ES, tiek atskirose ES valstybėse narėse palaipsniui įgyvendinama nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Dabartinė ES atliekų politika pagrįsta atliekų hierarchija. Tuo pirmiausia siekiama užkirsti kelią atliekoms, po to sumažinti atliekų išmetimą pakartotiniu naudojimu, perdirbimu ir kitomis atliekų atgavimo operacijomis. Šią hierarchiją turėtų sustiprinti iš dalies pakeista Atliekų pagrindų direktyva, kuri dabar persvarstoma, ir atliekų prevencijos ir perdirbimo teminė strategija.

Pagrindinę atliekų apdorojimo veiklą reglamentuoja Atliekų tvarkymo direktyva, Atliekų deginimo direktyva irIPPC direktyva. Kai kuriems savitiems atliekų srautams, pvz., pakuočių atliekų, senų transporto priemonių ir elektrinės bei elektroninės įrangos atliekoms, atliekų hierarchijos principas yra pakeistas, pvz., nustatant konkrečius perdirbimo tikslus.

Viso naudojimo ciklo metodas formuojant politiką užtikrina, kad poveikiai būtų vertinami nuo pradžios iki pabaigos ir kad poveikis aplinkai nebūtų paprasčiausiai paslėptas perkeliant jį į kitas šalis ar kitus gamybos ar vartojimo etapus.

Daugiau informacijos:

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100