Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Atliekos ir materialiniai ištekliai / Atliekos ir materialiniai ištekliai

Atliekos ir materialiniai ištekliai

Pakeisti kalbą
Atliekos yra aktualus aplinkos, socialinis ir ekonominis klausimas. Dėl didėjančio vartojimo ir ūkio plėtros vis dar susidaro didžiuliai atliekų kiekiai, todėl reikia vis daugiau pastangų joms sumažinti ir neleisti susidaryti. Nors atliekos anksčiau buvo laikomos nereikalingomis, dabar jos pripažįstamos ištekliumi; šį pripažinimą rodo tai, kad tvarkant atliekas jos ne išmetamos, bet perdirbamos ir atkuriamos.

Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo būdą, atliekos gali paveikti ir žmogaus sveikatą, ir aplinką, jeigu patenka į orą, dirvožemį, paviršiaus ir požeminius vandenis. Be to, jos gali reikšti materialinių išteklių praradimą (dėl metalų ir kitų perdirbamų medžiagų) ir yra galimas energijos šaltinis.

Atliekos susidaro visuose medžiagų gyvavimo ciklo etapuose:

  • gavybos (kasybos atliekos);
  • gamybos ir platinimo (pramoninės, pavojingos ir pakavimo atliekos);
  • produktų ir paslaugų vartojimo (komunalinės, elektros ir elektroninės įrangos atliekos);
  • tvarkymo (pvz., perdirbimo įrenginių atliekų rūšiavimas arba deginimo įrenginio šlakas).

Patikimai tvarkant atliekas galima apsaugoti visuomenės sveikatą ir padėti aplinkai, taip pat padėti išsaugoti gamtos išteklius.

2008 m. ES susidarė maždaug 5,2 tonų atliekų vienam žmogui. Daugiausia atliekų susidaro dėl statybos ir griovimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei gamybos veiklos, tačiau kasmet kiekvienas ES pilietis taip pat išmeta maždaug 444 kg buitinių atliekų.

Anksčiau dėl didėjančio vartojimo ir mažesnių namų ūkių tendencijos susidarydavo daug komunalinių atliekų. Tačiau atrodo, kad šie veiksniai ima nebepriklausyti nuo komunalinių atliekų susidarymo, komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui ES 27 valstybėse narėse 1999–2010 m. stabilizavosi. Atliekų susidarymo pokyčiai ir mastas valstybėse narėse labai skiriasi.

ES atliekų tvarkymas aiškiai pasikeitė. 2010 m. didelė komunalinių kietųjų atliekų dalis (37 proc.) (o tai yra 10 proc. visų ES susidarančių atliekų) vis dar buvo vežama į sąvartynus. Dabar siekiama jas perdirbti ar kompostuoti (38 proc.) arba deginti ir taip išgauti energiją (21 proc.), naudojant skirtingus atliekų srautus.

Perdirbimas yra naudingas aplinkai, nes atliekos nebekaupiamos sąvartynuose ir taip sumažinama taršiųjų išlakų. Be to, perdirbant padedama užtikrinti esminius ūkio gamybos poreikius ir mažinamas poreikis išgauti bei perdirbti žaliavas.

Perdirbimas taip pat duoda svarbią ekonominę ir socialinę naudą. Dėl jo didėja ūkio augimas, skatinamas naujovių diegimas, didėja užimtumas, padedamas užtikrinti gyvybiškai svarbių išteklių prieinamumas. Perdirbimas yra itin svarbus siekiant pagrindinio Europos ir pasaulio politikos prioriteto – pereiti prie žaliosios ekonomikos, kurios dėka būtų siekiama klestėjimo išsaugant sveiką aplinką bei socialinę lygybę esamoms ir būsimoms kartoms.

ES atliekų direktyvomis atgrasoma nuo atliekų išvežimo į sąvartynus ir skatinama jas perdirbti arba panaudoti. Kitas veiksnys, skatinantis didėjančią perdirbimo ekonominę svarbą, yra staigus medžiagų paklausos padidėjimas, visų pirma augančios ekonomikos Azijos šalyse.

ES politikos kryptys

Neseniai priimtuose ES teisės aktuose ir strategijose pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, t. y. atliekų susidarymo atsiejimui nuo ūkio augimo ir poveikio aplinkai. Tai yra persvarstytoji Atliekų pagrindų direktyva (APD) (2008/98/EB), Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija ir Europos Bendrijos šeštoji aplinkos veiksmų programa (AVP).

 APD numatyta bendra atliekų prevencijos ir tvarkymo ES sistema. Joje pateikiamos ir apibrėžiamos svarbiausios sąvokos ir nustatomi tokie atliekų tvarkymo principai kaip atliekų hierarchijos principas (1 pav.), kai pirmenybė teikiama atliekų prevencijai.

1 pav. Atliekų hierarchijaWaste Prevention (Atliekų prevencija), Preparing for Re-use (Pasirengimas pakartotinai panaudoti), Recycling (Perdirbimas), Other Recovery (Kitoks panaudojimas), Disposal (Naikinimas)

1 pav. Atliekų hierarchija

Pagal APD valstybės narės įpareigojamos ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 12 d. parengti atliekų prevencijos programas. EAA raginama tikrinti šalių pažangą rengiant ir įgyvendinant tokias programas.

APD nustatomi plataus užmojo tiksliniai buitinių popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo atliekų, taip pat statybinių ir griovimo atliekų perdirbimo rodikliai.

ES teisės aktuose taip pat nustatyti griežti reikalavimai sąvartynams ir atliekų deginimo įrenginiams. Daugelis atliekų tvarkymo veiklos rūšių reglamentuojama Sąvartynų direktyvoje (1999/31/EB), Atliekų deginimo direktyvoje (2000/76/EB) ir Pramoninių teršalų direktyvoje (2010/75/ES). Specialiems atliekų srautams (pvz., pakavimo atliekoms, nebenaudojamoms transporto priemonėms ir elektros bei elektroninės įrangos atliekoms) atliekų hierarchijos principas paverstas konkrečiais tiksliniais perdirbimo ir (arba) panaudojimo rodikliais.

Gyvavimo ciklo principas formuojant politiką užtikrina, kad poveikis būtų vertinamas nuo pradžios iki pabaigos ir būtų išvengta poveikio „nuslėpimo“, perkeliant atliekas arba gamybos ir (arba) vartojimo etapus į kitas šalis.

EAA veikla

EAA, vertindama atliekas, siekia padėti plėtoti tvaraus vartojimo ir gamybos politiką, įskaitant teminių tausaus gamtos išteklių naudojimo, atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijų, taip pat Efektyviai išteklius vartojančios Europos veiksmų plano įgyvendinimą.

Veiklos rūšys apima:

EAA tvaraus vartojimo ir gamybos grupė vadovauja agentūros darbui atliekų srityje. Veikla vykdoma bendradarbiaujant su EAA Europos tvaraus vartojimo ir gamybos teminiu centru (ETC/SCP) ir su EAA šalių tinklu Eionet. Eurostatas renka duomenis apie atliekas, nuo 2008 m. jis išlaiko Aplinkos atliekų duomenų centrą.

Perspektyvos

EAA padės Europos Komisijai ir Europos Parlamentui bei EAA narėms ir bendradarbiaujančiosioms šalims nustatyti įvairius naujus atliekų rodiklius ir parengti atliekų prevencijos programų patikros koncepciją. Be to, ji užbaigs neseniai pradėtą sąvartynų mokesčių, tarptautinio atliekų gabenimo ir galimybės panaudoti kritines metalo rūšis kaip e. atliekas Europoje analizę. Ši veikla padės geriau įgyvendinti ES atliekų politiką. Be to, atliekos yra viena iš didelių prioritetinių sričių EAA tarptautinio bendradarbiavimo su Europos kaimyninėmis šalimis projektuose.

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100