Atliekos ir materialiniai ištekliai

Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo būdą, atliekos gali paveikti ir žmogaus sveikatą, ir aplinką, jeigu patenka į orą, dirvožemį, paviršiaus ir požeminius vandenis. Be to, jos gali reikšti materialinių išteklių praradimą (dėl metalų ir kitų perdirbamų medžiagų) ir yra galimas energijos šaltinis.

Atliekos susidaro visuose medžiagų gyvavimo ciklo etapuose:

• gavybos (kasybos atliekos);
• gamybos ir platinimo (pramoninės, pavojingos ir pakavimo atliekos);
• produktų ir paslaugų vartojimo (komunalinės, elektros ir elektroninės įrangos atliekos);
• tvarkymo (pvz., perdirbimo įrenginių atliekų rūšiavimas arba deginimo įrenginio šlakas).

Patikimai tvarkant atliekas galima apsaugoti visuomenės sveikatą ir padėti aplinkai, taip pat padėti išsaugoti gamtos išteklius.

2008 m. ES susidarė maždaug 5,2 tonų atliekų vienam žmogui. Daugiausia atliekų susidaro dėl statybos ir griovimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei gamybos veiklos, tačiau kasmet kiekvienas ES pilietis taip pat išmeta maždaug 444 kg buitinių atliekų.

Anksčiau dėl didėjančio vartojimo ir mažesnių namų ūkių tendencijos susidarydavo daug komunalinių atliekų. Tačiau atrodo, kad šie veiksniai ima nebepriklausyti nuo komunalinių atliekų susidarymo, komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui ES 27 valstybėse narėse 1999–2010 m. stabilizavosi. Atliekų susidarymo pokyčiai ir mastas valstybėse narėse labai skiriasi.

ES atliekų tvarkymas aiškiai pasikeitė. 2010 m. didelė komunalinių kietųjų atliekų dalis (37 proc.) (o tai yra 10 proc. visų ES susidarančių atliekų) vis dar buvo vežama į sąvartynus. Dabar siekiama jas perdirbti ar kompostuoti (38 proc.) arba deginti ir taip išgauti energiją (21 proc.), naudojant skirtingus atliekų srautus.

Perdirbimas yra naudingas aplinkai, nes atliekos nebekaupiamos sąvartynuose ir taip sumažinama taršiųjų išlakų. Be to, perdirbant padedama užtikrinti esminius ūkio gamybos poreikius ir mažinamas poreikis išgauti bei perdirbti žaliavas.

Perdirbimas taip pat duoda svarbią ekonominę ir socialinę naudą. Dėl jo didėja ūkio augimas, skatinamas naujovių diegimas, didėja užimtumas, padedamas užtikrinti gyvybiškai svarbių išteklių prieinamumas. Perdirbimas yra itin svarbus siekiant pagrindinio Europos ir pasaulio politikos prioriteto – pereiti prie žaliosios ekonomikos, kurios dėka būtų siekiama klestėjimo išsaugant sveiką aplinką bei socialinę lygybę esamoms ir būsimoms kartoms.

ES atliekų direktyvomis atgrasoma nuo atliekų išvežimo į sąvartynus ir skatinama jas perdirbti arba panaudoti. Kitas veiksnys, skatinantis didėjančią perdirbimo ekonominę svarbą, yra staigus medžiagų paklausos padidėjimas, visų pirma augančios ekonomikos Azijos šalyse.

ES politikos kryptys

Neseniai priimtuose ES teisės aktuose ir strategijose pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, t. y. atliekų susidarymo atsiejimui nuo ūkio augimo ir poveikio aplinkai. Tai yra persvarstytoji Atliekų pagrindų direktyva (APD) (2008/98/EB), Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija ir Europos Bendrijos šeštoji aplinkos veiksmų programa (AVP).

 APD numatyta bendra atliekų prevencijos ir tvarkymo ES sistema. Joje pateikiamos ir apibrėžiamos svarbiausios sąvokos ir nustatomi tokie atliekų tvarkymo principai kaip atliekų hierarchijos principas (1 pav.), kai pirmenybė teikiama atliekų prevencijai.

1 pav. Atliekų hierarchija

Pagal APD valstybės narės įpareigojamos ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 12 d. parengti atliekų prevencijos programas. EAA raginama tikrinti šalių pažangą rengiant ir įgyvendinant tokias programas.

APD nustatomi plataus užmojo tiksliniai buitinių popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo atliekų, taip pat statybinių ir griovimo atliekų perdirbimo rodikliai.

ES teisės aktuose taip pat nustatyti griežti reikalavimai sąvartynams ir atliekų deginimo įrenginiams. Daugelis atliekų tvarkymo veiklos rūšių reglamentuojama Sąvartynų direktyvoje (1999/31/EB), Atliekų deginimo direktyvoje (2000/76/EB) ir Pramoninių teršalų direktyvoje (2010/75/ES). Specialiems atliekų srautams (pvz., pakavimo atliekoms, nebenaudojamoms transporto priemonėms ir elektros bei elektroninės įrangos atliekoms) atliekų hierarchijos principas paverstas konkrečiais tiksliniais perdirbimo ir (arba) panaudojimo rodikliais.

Gyvavimo ciklo principas formuojant politiką užtikrina, kad poveikis būtų vertinamas nuo pradžios iki pabaigos ir būtų išvengta poveikio „nuslėpimo“, perkeliant atliekas arba gamybos ir (arba) vartojimo etapus į kitas šalis.

EAA veikla

EAA, vertindama atliekas, siekia padėti plėtoti tvaraus vartojimo ir gamybos politiką, įskaitant teminių tausaus gamtos išteklių naudojimo, atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijų, taip pat Efektyviai išteklius vartojančios Europos veiksmų plano įgyvendinimą.

Veiklos rūšys apima:

• periodišką atliekų vertinimą ir ataskaitas (pvz., materialinių išteklių ir atliekų teminį vertinimą 2010 m. aplinkos būklės ataskaitoje (SOER) bei gamtinių išteklių ir atliekų skyrių 2010 m. SOER apibendrinime);
• pagalbą šalims, vertinančioms savo atliekų tvarkymą (pvz., 2010 m. SOER šalių atliekų vertinimas );
• temines atliekų ataskaitas ir vertinimus (pvz., perdirbimo vaidmuo žaliojoje ekonomikoje ir tarptautinis atliekų gabenimas ES);
• politikos analizę (pvz., pakavimo atliekų tvarkymą, atliekų nukreipimą iš sąvartynų ir Europos perdirbimo politiką, palyginti su faktiniu esamu perdirbimu);
• perspektyvų ir scenarijų studijas (pvz., buvusi ir būsima nauda klimatui dėl geresnio komunalinių atliekų tvarkymo Europoje);
• atliekų rodiklius, pvz., komunalinių atliekų susidarymo ir pakavimo atliekų susidarymo bei perdirbimo;
• informacijos apie nacionalines EAA šalių narių politikos kryptis rinkimą ir analizę (pvz., šalių informacinė medžiaga apie atliekų politiką);
• paramą keitimuisi informacija tarp EAA narių ir bendradarbiaujančiųjų šalių (pvz., reguliariai rengiant darbo grupes); 
• bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis dėl atliekų.

EAA tvaraus vartojimo ir gamybos grupė vadovauja agentūros darbui atliekų srityje. Veikla vykdoma bendradarbiaujant su EAA Europos tvaraus vartojimo ir gamybos teminiu centru (ETC/SCP) ir su EAA šalių tinklu Eionet. Eurostatas renka duomenis apie atliekas, nuo 2008 m. jis išlaiko Aplinkos atliekų duomenų centrą.

Perspektyvos

EAA padės Europos Komisijai ir Europos Parlamentui bei EAA narėms ir bendradarbiaujančiosioms šalims nustatyti įvairius naujus atliekų rodiklius ir parengti atliekų prevencijos programų patikros koncepciją. Be to, ji užbaigs neseniai pradėtą sąvartynų mokesčių, tarptautinio atliekų gabenimo ir galimybės panaudoti kritines metalo rūšis kaip e. atliekas Europoje analizę. Ši veikla padės geriau įgyvendinti ES atliekų politiką. Be to, atliekos yra viena iš didelių prioritetinių sričių EAA tarptautinio bendradarbiavimo su Europos kaimyninėmis šalimis projektuose.