Asmeniniai įrankiai

Pranešimai
Gaukite pranešimus apie naujų pranešimų, ir produktams. Dažnumas: 3-4 e. laiškai per mėnesį.
Prenumeratos
Registruotis jei norite gauti mūsų ataskaitas (spausdintines ir (arba) elektronines) ir kas ketvirtį leidžiamą e. naujienlaiškį.
Follow us
Twitter piktograma Twitter
Facebook piktograma Facebook
YouTube piktograma YouTube kanalas
RSS logotipas RSS kanalai
Daugiau

Write to us Write to us

For the public:


For media and journalists:

Contact EEA staff
Contact the web team
FAQ

Call us Call us

Reception:

Phone: (+45) 33 36 71 00
Fax: (+45) 33 36 71 99


kitas
ankstesnis
punktai

Pereiti prie turinio. | Pereiti prie navigacijos

Sound and independent information
on the environment

Jūs esate čia: Pradžia / Temos / Atliekos ir materialiniai ištekliai / Apie atliekas ir medžiagų išteklius

Apie atliekas ir medžiagų išteklius

Europos ekonomika grindžiama dideliu išteklių naudojimu. Tai pasakytina apie žaliavas (metalus, statybinius mineralus arba medieną), energiją ir žemę. Didžiausi Europos išteklių vartojimo varikliai yra ekonomikos augimas, technologijos pažanga ir kintanti vartojimo ir gamybos struktūra. Maždaug trečdalis sunaudojamų išteklių paverčiama atliekomis ir išmetama teršalais. EAA šalyse narėse kasmet susidaro maždaug po keturias tonas atliekų vienam gyventojui. Kiekvienas Europos pilietis vidutiniškai išmeta po 520 kg buitinių atliekų per metus ir numatoma, kad šis skaičius didės.

ES-15 medžiagų naudojimas per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė nedaug ir išlieka maždaug 15–16 tonų vienam gyventojui per metus. Tačiau šis skaičius įvairiose šalyse smarkiai skiriasi: nuo maždaug 12 tonų vienam gyventojui Italijoje iki 38 tonų – Suomijoje. Didžiąją šio skaičiaus dalį sudaro statybinės medžiagos, po jų – iškastinio kuras ir biomasė. Išteklių naudojimo veiksmingumas ES-15 yra kelis kartus didesnis nei naujosiose ES valstybėse narėse arba Pietryčių Europos šalyse. 2020 m. prognozės rodo, kad išteklių naudojimas ES toliau didėja.

Išteklių naudojimas didėja ir kituose pasaulio regionuose. Tai iš dalies nulemia padidėjęs prekių ir paslaugų vartojimas Europoje, dažnai pagrįstas iš tų kitų regionų gaunamais ištekliais.

ES siekia „didinti išteklių efektyvumą siekdama sumažinti bendrą neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą ir žaliavų naudojimo poveikį aplinkai, atsinaujinančius gamtos išteklius naudojant taip, kad nebūtų viršijamas jų atsinaujinimo pajėgumas.“  (Atnaujinta ES tvaraus vystymosi strategija, 2006 m.).

Didelis išteklių naudojimas Europoje apkrauna aplinką ir pačioje Europoje, ir kituose pasaulio regionuose. Ši apkrova apima neatsinaujinančių išteklių išeikvojimą, intensyvų atsinaujinančių išteklių naudojimą, transportavimą, didelio teršalų kiekio išmetimą į vandenį, orą ir dirvožemį dėl gavybos, gamybos, vartojimo veiklos ir atliekų susidarymo. Visuotinai pripažįstama, kad yra fizinės tolesnio išteklių naudojimo augimo ribos. Namų statyba, maisto pramonė ir transportas sunaudoja didžiausią išteklių dalį ir sukelia didžiausią aplinkos apkrovą.

Atliekų pašalinimas gali sukelti įvairių poveikių sveikatai ir aplinkai, įskaitant oro, paviršiaus vandenų ir gruntinių vandenų teršalus, atsižvelgiant į tai, kaip atliekos tvarkomos. Atliekos taip pat reiškia gamtinių išteklių (pvz., metalų ar kitų perdirbamų medžiagų, kurių jose yra, arba savo kaip energijos šaltinio potencialo) nykimą. Todėl patikimas atliekų tvarkymas gali apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinkos kokybę paremiant gamtinių išteklių išsaugojimą.

Didžiausi atliekų srautai Europoje atsiranda iš statybos ir griovimo, taip pat gamybos veiklos. Dauguma ES savivaldybių atliekų tebekeliauja į sąvartynus (45 proc.). Tačiau vis daugiau jų yra perdirbama, panaudojama kompostui (37 proc.) arba sudeginama išgaunant energiją (18 proc.).

 

Geographical coverage

[+] Show Map

Komentarai

Europos aplinkos agentūra (EEA)
Kongens Nytorv 6
1050 Copenhagen K
Danija
Telefonas: +45 3336 7100