Apie scenarijus ir perspektyvinius tyrimus

Pastaruosius kelis dešimtmečius tarptautinės organizacijos, vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos ėmėsi rengti ateities tyrimus, pvz., scenarijus ir perspektyvas.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ilgalaikiai išmetamų teršalų scenarijai yra gerai žinomi. Jie plačiai naudojami klimato kaitai, jos poveikiui ir švelninimo galimybėms analizuoti ir tarptautinėms deryboms dėl ilgalaikių tikslų skatinti.

Dar vienas ryškus pavyzdys yra Tūkstantmečio ekosistemų vertinimas,  pagal kurį rengiami scenarijai skirti padariniams pasaulinėms ekosistemų paslaugoms analizuoti  pagal įvairias galimas ateities aplinkybes. Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) savo ilgalaikėms prognozėms pagrįsti remiasi savais Pasaulio aplinkos perspektyvos scenarijais. Pagrindinės tarptautinės organizacijos , pvz.,  Pasaulio bankas, Tarptautinė energetikos agentūra ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat dažnai skelbia ilgalaikes perspektyvas ir analizes.

Nėra standartinio ateities analizavimo recepto. Tai gali būti daroma grynai kiekybiniu būdu, pasinaudojant duomenimis ir (matematiniais) modeliais ateities tendencijoms suprojektuoti ir jų neapibrėžtumui analizuoti (kitaip vadinama perspektyvinė analizė); kiekybinė analizė gali būti derinama su kokybine, pateikiama aprašų, diagramų ir vaizdų pavidalu; galima ir grynai kokybinė analizė.

Galvojant apie ateitį būtina galvoti apie alternatyvas. Ateitis kupina neapibrėžtumo, joje galimi įvairiausi įvykiai, todėl scenarijai yra itin naudinga priemonė, nes ji padeda galvoti nestandartiškai. Scenarijai nėra nei pranašystės, nei prognozės. Tai tikėtinos mūsų organizacijų, mūsų reikalų, mūsų tautų ir net mūsų pasaulio ateities aprašymai, paremti prielaida „kas būtų, jeigu“. Tipinį aplinkosaugos scenarijų sudaro pradinės situacijos pristatymas ir siužetas, kuris apibūdina pagrindinius veiksnius ir pokyčius, sudarančius ateities vaizdinį.

Pavyzdžiui, EAA scenarijai PRELUDE padeda mums apmąstyti dabartinius biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos metodus. Jie išryškina keletą veiksnių, kurie ilgainiui gali sumažinti šių metodų veiksmingumą, pvz., demografiniai pokyčiai ir klimato kaita.